Nuo sausio įsigaliojant antros pakopos pensijų reformai, gyventojai prognozuojamos senatvės pensijos dydį priklausomai nuo to, ar kitąmet nuspręs likti pensijų fonduose, ar pasitraukti, gali apskaičiuoti naujoje „Sodros“ skaičiuoklėje.
„Šiandien pristatome prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę, kuri, labai tikimės, palengvins kiekvienam gyventojui apsisprendimą prieš priimant galutinį sprendimą likti antroje pakopoje, kuri, jau ne kartą esu minėjusi, tapo lankstesnė, patogesnė gyventojui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė J. Zailskienė.
Anot ministerijos, skaičiuoklė vertina žmogaus gimimo datą ir lytį, darbo užmokestį ir stažą ir sukauptus „Sodros“ taškus, dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Taip pat įvertinamos investicijų grąžos prielaidos, atsižvelgiama į jų indeksavimo principus ir gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją.
„Pati prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklė veikia jau nuo 2019-ųjų, tačiau šiemet mes atnaujinome jos dizainą, kad jis būtų lengviau suprantamas, lengviau interpretuojamas (...), pačią skaičiuoklę papildėme nauju scenarijumi - „noriu pasitraukti iš kaupimo“, - aiškino D. Gerulytė.
„Sodros“ skaičiuoklė prognozuos, kokią pensiją žmogus gautų senatvėje, jeigu po reformos įsigaliojimo pasitrauktų iš antrosios pakopos arba joje liktų.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Tačiau skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.
LIPFA vadovas taip pat ragino gyventojus kreiptis į pensijų fondus, prognozuojamą pensiją skaičiuoti „Sodros“ skaičiuoklėje, kad jie galėtų priimti geriausius sprendimus dėl savo finansinės ateities.
„Kaupiant papildomai, žmonių senatvės pensija, pajamos senatvėje bus didesnės, (…) drįstu teigti, kad tas skirtumas yra ženklus“, - žurnalistams kalbėjo T. Gudaitis.
Anot ministrės, prognozuojama, kad 2026-aisiais iš fondų pasitrauks apie 20 proc. žmonių, 2027 m. - panašus skaičius kaupiančiųjų. Ministrė J. Zailskienė teigė, kad iš šiuo metu pensijų kaupime dalyvaujančių 1,42 mln. asmenų, Lietuvos banko prognozėmis, 2026-2027 metus pasitrauks po maždaug 20 proc.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Tačiau, kaip rodo pavyzdys, „Sodros“ skaičiuoklė nuteikia teigiamai: uždirbant MMA, laukia 1,5 tūkst. eurų pensija?
20-ties metų darbo stažą turinti vilnietė Jolanta nurodė skaičiavusi net kelis kartus su abejomis skaičiuoklėmis, o rezultatai skyrėsi kardinaliai.
Štai pradžioje Jolanta skaičiavusi, kokią pensiją prognozuoja žmogui, uždirbančiam nuo kitų metų numatytą minimalųjį darbo užmokestį - 1 153 eurus „ant popieriaus“ ir jau sukaupusiam 20 metų darbo stažą.
„Sodroje“ įkelta atnaujinta pensijų skaičiuoklė parodė, kad žmogus, uždirbantis tokio dydžio atlyginimą ir šiuo metu kaupiantis II-oje pensijų pakopoje, jau 2052-aisiais turėtų gauti 1 767 eurus kas mėnesį, o nekaupiantis pensijų fonduose - 1 500 eurų.
Tačiau Jolanta patikrino ir kiek pensijos kas mėnesį gautų žmogus, kuris uždirba šiuo metu esantį vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris dabar siekia 2 387 eurus neatskaičius mokesčių. Rezultatas nustebino - nekaupiant papildomai, esą toks žmogus gautų ne ką daugiau nei tas, kuris uždirba MMA, nors algos dydžiai skiriasi kone dvigubai.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
„Sodros“ skaičiavimais, uždirbant dabartinį VDU, 2052 m. būtų galima tikėtis 2 206 eurų dydžio pensijos (jei kaupiama pensijų fonduose papildomai) arba 1 795 eurų papildomai nekaupiant.
Tačiau, jei remtis tv3.lt pateikiama skaičiuokle, pensijos būtų tokios mažos, kad, net įvertinus infliaciją, lėšų, tikėtina neužtektų net būtiniesiems maisto produktams nepaisant to, kad dabar asmuo kauptų pensijai ir papildomai tam skirtuose fonduose.
Štai Jolanta, patikrinusi, kiek gi 2052 m. pensijos gautų žmogus, šiuo metu uždirbantis 1 153 eurus „ant popieriaus“, gavo lengvą šoką. Mat tikėtina senatvės pensija sieks 408,79 eurus, o jei kaupiama papildomai - 432,68 eurus.
Rezultatai, deja, neguodžia ir uždirbant dabartinį VDU - nepaisant to, kad atlyginimas kone perpus didesnis nei minimalus - nekaupiant papildomai - būtų 495,36 eurus.
Žmogui, šiandien uždirbančiam minimalų atlyginimą, „Sodros“ pensijų skaičiuoklėje matomi būsimos pensijos skaičiai gali atrodyti netikėtai dideli ir net sukelti džiaugsmą. Tačiau toks įspūdis susidaro ne todėl, kad senatvėje jo laukia finansiškai patogi situacija, o todėl, kad šie skaičiai pateikiami būsimąja nominaliąja verte, nurodo „Sodra“.
Skaičiuoklė rodo ne tai, kiek žmogus gautų šiandienos pinigais, o sumą, kuri bus mokama tais metais, kai jis išeis į pensiją. Per kelis dešimtmečius pinigų perkamoji galia smarkiai sumažės, todėl, pavyzdžiui, daugiau nei 1800 eurų siekianti „Sodros“ pensija 2052 metais realiai reikš gerokai mažiau nei dabar atrodo ekrane.
Infliacija ir bendras atlyginimų augimas ilgainiui „ištuština“ net ir iš pirmo žvilgsnio solidžius skaičius. Jei kainos ir pajamos kasmet augtų vos keliais procentais, tokia pensija savo verte galėtų atitikti maždaug 800-1 000 eurų šiandienos pinigais. Tačiau šio skirtumo skaičiuoklė neparodo, todėl žmogus mato didelę sumą, bet nemato realios perkamosios galios.
Galiausiai, ši prognozė visiškai neįvertina ilgalaikių rizikų, kurios gali turėti lemiamos įtakos pensijų dydžiams. Demografiniai pokyčiai, mažėjantis dirbančiųjų ir pensininkų santykis, galimi politiniai sprendimai ar pensijų sistemos pakeitimai lieka už skaičiavimo ribų. Todėl dideli skaičiai „Sodros“ skaičiuoklėje labiau kuria saugumo iliuziją nei realų pagrindą džiaugsmui.
Žmogui, kuris šiandien gyvena nuo minimalios algos, tokia prognozė nereiškia garantuotos orios senatvės - tai tik optimistinis scenarijus ateities eurais, be tikrojo gyvenimo konteksto ir be jokių garantijų.
Svarbiausi antros pakopos pensijų reformos aspektai:
- Nuo sausio gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jis bus neapmokestinamas.
- Už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
- Valstybės subsidija sudaro apie 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prisidėjimą prie gyventoji papildomo kaupimo - augant VDU, kitąmet didės ir valstybės subsidija, per mėnesį ji sieks apie 400 eurų.
- Prašymus nutraukti kaupimą gyventojams reikia teikti savo pensijų kaupimo bendrovėms, ne „Sodrai“.
- Pasitraukti iš pensijų kaupimo norintiems gyventojams fondai lėšas turės išmokėti kas ketvirtį - pavyzdžiui, pateikus prašymą bet kada pirmojo 2026 m. ketvirčio laikotarpiu, išmokas gyventojai gaus per pirmas balandžio 10 dienų.
Nuo sausio taip pat keičiasi pensijų anuiteto riba - didėja iki 16 785 eurų. Iki 16 785 eurų sukaupę gyventojai sulaukę pensijos galės atsiimti visą sumą, o tie, kurie bus sukaupę daugiau, turės galimybę sudaryti anuitetą, bet turės galimybę tuo pačiu pasiimti 25 proc. savo pinigų ir juos išsigryninti.
Pensijos sulaukę gyventojai, kitąmet sukaupę mažiau šios sumos, galės atsiimti visą sukauptą turtą vienkartine išmoka arba rinktis kitas pensijų išmokų rūšis - periodinę pensijų išmoką ar anuitetą.
Už sukauptą didesnę nei 16 785 eurų sumą gyventojai galės įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą ir atsiimti iki 25 proc. visų sukauptų lėšų, tuo metu sukauptą pensijų turto dalį,viršijančią 83 926 eurų, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.
Lietuvos pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžė, kad gyventojų matoma sukaupta suma ir galutinės lėšos, kurias gaus į sąskaitą, gali skirtis beveik trečdaliu - nes dalį bendros sumos sudaro „Sodros“ įmokos ir valstybės subsidija.
„Tikrai sumos skirsis - valstybės pervestos įmokos ir „Sodros“ įmokos bus išskaičiuotos ir pervestos į „Sodrą“, už jas bus perkami taškai, tai sumos gali ženkliai skirtis, gali būti ir 30 proc. skirtumas, gali būti net ir daugiau, ir mažiau. Kiekvieno situacija yra individuali“, - sakė jis.
„Sodros“ skaičiuoklės scenarijai:
„Sodros“ įrankis gyventojams pateiks keturis skirtingus scenarijus: kai žmogus kaupia, sustabdė įmokas, nori pasitraukti iš kaupimo ir nekaupia.
- Scenarijus „kaupiu ar pradėsiu kaupti“ yra bazinis - jame lyginama, kaip galima modeliuoti 25 proc. sukaupto turto atsiėmimą, numatyti papildomas įmokas savo ar darbdavio lėšomis, keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą ir palyginti rezultatus su baziniu variantu.
- Scenarijus „sustabdžiau ar noriu sustabdyti įmokas“ prognozuoja, kad įmokų mokėjimas sustabdomas iki pensijos amžiaus, galima numatyti 25 proc. sukaupto turto atsiėmimą ir keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą. Tiesa, šiuo scenarijumi laikinas įmokų sustabdymas vieneriems ar keliems metams nėra vertinamas.
- Scenarijus „noriu pasitraukti iš kaupimo“ skirtas įvertinti, kaip keistųsi pajamos senatvėje nutraukus kaupimą.
- Scenarijus „nekaupiu“ leidžia palyginti prognozuojamas pajamas senatvėje, kai žmogus papildomai nekaupia ir gaus tik „Sodros“ pensiją, arba su baziniu scenarijumi, kai pensijai kaupiama papildomai antroje pakopoje.
Pagal Seimo priimtą tvarką, nuo sausio gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jis bus neapmokestinamas.
Pokyčiai 2026 metais:
2026 metais patvirtinti valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetai numato reikšmingą gyventojų pajamų augimą. Socialinės apsaugos ir darbo srityje didės senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei išmokos vaikams. Kartu augs ir minimali mėnesinė alga, todėl keisis su ja susiję mokesčiai ir įmokos, o sprendimai orientuoti į socialinį teisingumą ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių apsaugą.
Nuo 2026 metų pradžios minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ sieks 1153 eurus - 11,1 proc. daugiau nei šiemet. Atskaičius mokesčius, MMA gaunančių darbuotojų pajamos padidės apie 69 eurais ir sieks 846 eurus, tai viršys prognozuojamą skurdo rizikos ribą.
Pensijos kitąmet augs vidutiniškai 12 proc.: vidutinė senatvės pensija didės apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą - apie 810 eurų, išlaikant tendenciją, kad pensijos sudaro vis didesnę dalį vidutinio darbo užmokesčio.
Didės ir pagrindiniai socialinių išmokų dydžiai: bazinė socialinė išmoka kils iki 74 eurų, šalpos pensijų bazė - iki 261 euro, tikslinių kompensacijų bazė - iki 219 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis - iki 233 eurų. Dėl to automatiškai augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, parama nepasiturinčioms ir gausioms šeimoms, laidojimo pašalpa bei kitos socialinės išmokos.
Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc. Girdžiu atgarsius, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų.
Prognozuojamos „Sodros“ pajamos ir jų panaudojimas:
Prognozuojama, kad gyventojams nutraukus kaupimą, „Sodra“ papildomai gaus per 1 mlrd. eurų pajamų.
Galiu pasakyti, kad valstybė ir „Sodra“ pagal įstatymus ir teisės aktus kaupia „Sodros“ rezervą. Jis skirtas tiems atvejams, jei kiltų problemų ar ekonominė krizė, kad gyventojai, gaunantys ligos išmokas, pensijas ir panašiai, nepatirtų jokių nuostolių ar nepatogumų.
„Sodros“ rezervo perviršį, kaip ir kalbėjome, kitais metais tikimės panaudoti dabartinių pensininkų išmokų didinimui.
Paties rezervo mes tikrai neliesime, bet galvojame apie jo didesnį įdarbinimą, nes dabar viskas investuojama labai konservatyviai, tačiau būtent dėl „Sodros“ rezervo perviršio mes galime labiau diskutuoti ir daugiau lėšų skirti dabartinėms pensijoms.
Rezervą privalome sukaupti, nes tie žmonės, kurie sako, kad rezervo nereikia, turėtų prisiminti 2009 metų ekonominę krizę, kai buvo mažinamos pensijos ir atlyginimai. Nemanau, kad kas nors norėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje. Rezervas ir yra tam, kad įvykus ekonominei ar kitokiai krizei, pačios jautriausios gyventojų grupės nenukentėtų.
J. Zailskienės komentarai apie pensijų reformą:
II pensijų pakopa yra labai aktuali tema. Mes, socialdemokratai, eidami į rinkimus žadėjome, kad padarysime taip, jog gyventojai patys nuspręstų, ar nori kaupti, ar ne. Identifikavome labai rimtą problemą, nes gyventojams tai yra itin svarbu, o dabar kiekvienas gyventojas svarsto, ką ir kaip daryti.
Dėl fondų nemanau, kad tai yra duomenų slėpimas, tiesiog yra toks įpareigojimas ir susitarimas, kad iki balandžio 15 dienos, kai jau bus konkretūs faktai, jie perduos duomenis Lietuvos bankui. 3 mėnesius fondai rinks gyventojų prašymus, juos nagrinės, svarstys, o pinigus perves iki balandžio vidurio. Kai jau bus aiškus faktas, kiek žmonių sustabdė kaupimą, kiek pasiėmė 25 proc. lėšų ir kiek išėjo visai, tik tada bus aiškūs skaičiai. Manau, kad labai logiška, jog tada juos ir reikės komentuoti.
Oficialiai duomenis rinks Lietuvos bankas ir aš neabejoju, kad jie šią informaciją ir paskelbs.
Situacija yra gyva, žmonės tikrai labai domisi, bet tai tikrai nėra chaosas. Mes labai stipriai pasiruošėme pačiai reformai.
Yra patvirtintas ligų sąrašas, dėl kurio gyventojai rašo ir siūlo papildyti viena ar kita liga. Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad vasario mėnesį sąrašą svarstys, nes tikėtina, kad specialistai sudarydami sąrašą galėjo ką nors praleisti. Jeigu bus rasta svarių argumentų, kad gyventojų prašymas įtraukti tam tikrą ligą yra pagrįstas, tas sąrašas bus koreguojamas.
Be to, kaip ir žadėjome, „Sodra“ parengė skaičiuokles - jas derinome dar nuo rudens, kad skaičiuoklė būtų maksimaliai paruošta laiku. Gruodžio mėnesio antroje pusėje ji jau buvo prieinama ir gyventojai galėjo skaičiuotis, kokia bus jų pensija vienu ar kitu atveju. Dabar kiekvienas savo „Sodros“ paskyroje gali labai aiškiai matyti, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek prisidėjo valstybė ir kokia yra investicinė grąža. Ši lentelė turėtų labiausiai lemti kiekvieno gyventojo apsisprendimą.