Ilgą laiką būnant darbuotojui nedarbingume nėra pagrindas atleistas. Todėl reikia prieiti prie negalėjimo dirbti. Darbdaviui atsiranda pareiga nustatyti atleidimo pagrindą ir laikytis įstatymų tvarkos, kai darbuotojas miršta. Darbo sutarties pasibaigimas įforminamas raštu, nurodant pagrindą ir teisės aktų normą, kurioje numatytas nutraukimo pagrindas, bei darbo santykių pasibaigimo dieną. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje.
Kai miršta darbuotojas: atleidimo tvarka
Darbdavys darbdavių teisės aktų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį mirus darbuotojui. Jei terminą priimti sprendimą dėl nutraukimo nustato teisės aktai, o darbdavys per šį terminą sprendimo nepriima, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Tokiu atveju vėliau darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka. Darbo sutartis gali būti nutraukta dėl darbuotojo mirties (DK 124 str. 3 p.).
Nuo įsakymo/arba potvarkio dėl darbo sutarties nutraukimo momento pradedamas senaties terminas teisiniams ieškinams. Tuo pačiu yra svarbu, kad šis įsakymas įformintas raštu, nurodant nutraukimo pagrindą, įstatymo normą ir pasibaigimo datą. Jei darbuotojas buvo laikinas darbingumo laikotarpyje ar uždarė atostogas iki pasibaigimo dienos, darbo sutarties pasibaigimo diena gali būti atidėta iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (kai toks nurodymas yra teisės aktuose).
Atsiskaitymas su atleistu darbuotoju mirusiojo atveju
Atsiskaitymas su atleistuoju darbuotoju vyksta dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų. DK 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleistu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu nėra kitokios atsiskaitymo tvarkos. Mirus darbuotojui, jo priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos yra išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems, kurie jį laidojo, ne vėliau kaip per tris darbo dienas po mirties fakto patvirtinimo dokumento pateikimo. Išeitinė išmoka mirus darbuotojui nėra mokama. Jei darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą ir nurodyti darbo funkcijas, pradžios/pabaigos datas bei, jei prašoma, darbo užmokesčio dydį ir mokesčius.
Jeigu darbuotojas dėl tam tikrų priežasčių neatvyksta į įmonę atsiskaityti (pavyzdžiui, teismo bausmė, ilgas gydymas ar pan.), darbdavys turi pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą raštu ir laikyti priskaičiuotą darbo užmokestį depozito sąskaitoje. LAT yra pažymėjęs, kad darbdavys nėra įsipareigojęs siųsti atlyginimą į namus, nebent darbuotojas pats prašo; tuo atveju atlyginimas turi būti išmokėtas per nurodytą laiką.
Taip pat skaitykite: Kaip registruoti darbo sutarties pakeitimus Sodroje?
Laikai ir atsiskaitymo terminai dėl nepanaudotų atostogų
Nepanaudotos atostogos skaičiuojamos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Jei darbuotojas miršta, nepanaudotos atostogos nyra paveldėtojams pagal paveldėjimo teisę. Darbdaviui būtina pateikti paveldėtojams reikiamus dokumentus (paveldėjimo teisės liudijimą) ir išmokos laikomos pagal teisinius terminus. Jei paveldėtojai praleidžia terminą kreiptis dėl pažymo ar išmokų priteisimo, gali būti prašoma atnaujinti praleistą terminą. Delspinigių už pavėluotą mokėjimą, kai tokie mokėjimai vėluoja dar iki darbo sutarties nutraukimo, gali būti taikomi kaip teisė į papildomus atlygimus.
Pašalpos ir mokesčiai mirusio darbuotojo šeimos nariams
Gyventojų pajamų mokestiu neapmokestinamos pašalpos, kurias, mirus darbuotojui, asmuo, su kuriuo darbuotojas buvo susijęs darbo santykiais, arba jų esmę atitinkantys santykiai, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams). Taip pat neapmokestinamos pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams, tėvams. Ši taisyklė apima GPMĮ 17 str. 1 d. nuostatas. Tačiau atskirai nustatyti mokesčiai, kaip SODROS įmokos, gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir teisiniu požiūriu taikytų normų.
Tarpiniai praktiniai patarimai įmonei
- Nutraukimo raštas turi būti išrašytas raštu su konkrečiu nutraukimo pagrindu ir atitinkama normos nurodymu, o įsakymas turi būti įteiktas darbuotojui.
- Su nepanaudotomis atostogomis susijusi suma turi būti apskaičiuota pagal vidutinį darbo užmokestį ir išmokėta per įprastą laiką arba paveldėtojams įstatymų tvarka.
- Išmokos mirusio darbuotojo paveldėtojams turi būti pateiktos laiku; praleidžiant terminus, gali būti taikomos delspinigių sankcijos pagal teisės aktus.
- Delspinigių mokėjimo taisyklės nustato, kad pavėluotos išmokos atveju atlygis gali būti papildomai išmokėtas kaip delspinigių dydis, o bankroto atvejais skaičiavimas gali būti nutrauktas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.
Teisės aktų kontekstas ir praktiniai įžvalgos
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į tris grupes: (1) pagrindiniai pagrindai, kai sutartis baigiasi Darbo kodekso ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais; (2) atvejai, kai darbdavys likviduoja įmonę arba kai darbdavys miršta ir nėra teisių perėmėjo; (3) darbuotojo mirties faktas. Anksčiau buvo konkretūs nutraukimo pagrindai, tačiau dabar dažniausiai pasitelkiami šie principiniai scenarijai. Darbdavys turi įforminti nutraukimą raštu, o atsiskaitymas turi būti užbaigtas laikantis teisės aktų nuostatų. Darbo užmokesčio ir mokesčių išskaitos turi būti atliekamos pagal DK 225 straipsnį ir CPK reikalavimus, o išmokų delspinigiai - pagal specialiuosius teisės aktus. Taip pat būtina laikytis minimalaus atlyginimo ribos ir užtikrinti, kad atsiskaitymų laikai būtų laikomi teisingai.
Jei darbdaviai nori užtikrinti teisinį aiškumą, rekomenduojama atskirai įforminant paveldėtojų teisę kreiptis dėl nepanaudotų atostogų ir uždarbio, susijusio su mirusiu darbuotoju. Taip pat svarbu įtraukti paveldėtojus į visus reikalingus dokumentus ir suteikti reikiamuosius pažymėjimus.
Taip pat skaitykite: Finansinė parama Sodroje
Taip pat skaitykite: Užimtumo tarnyba ir Sodra: ką reikia žinoti?
tags: #sodroj #atleidimas #kai #darbuotojas #mirsta