Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį.
Bendroji pensijos dalis: kas lemia ir kaip skaičiuojama
Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija. Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja - ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.
Žmogaus asmeninis indėlis į sistemą turi įtakos jo pensijos dydžiui. Jei žmogus įgyja daugiau nei būtinąjį stažą, padidėja jo bendroji pensijos dalis. Kuo daugiau įmokų žmogus sumoka, tuo didesnė bus jo individuali pensijos dalis.
Individualioji pensijos dalis: taškai (apskaitos vienetai) ir jų reikšmė
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija. Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš vieneto vertės.
Apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama. Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet kinta, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Pavyzdžiai: kaip skiriasi pensijos
Palyginkime du žmones, kurie abu išeina į pensiją tuo pačiu metu ir turi būtinąjį stažą. Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda. Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus metus dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų. Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės: 20 × vieneto vertė = individualioji pensijos dalis. Kitas žmogus, kuris visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutinės darbo pajamas ir sukaupė daugiau apskaitos vienetų, turės ženkliai didesnę individualiąją dalį.
Kaip apskaičiuojamas apskaitos vienetas?
Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą iš į vienetą reikalingos įmokų sumos.
Pavyzdys su skaičiais (aiškinamasis)
VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, nustatomas kasmet. Jei asmuo per mėnesį uždirba VDU, per metus jis uždirba 12 × VDU. Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas taikomas šiai sumai ir taip apskaičiuojama, kiek per metus sumokėta įmokų. Vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti tiek pensijų socialinio draudimo įmokų, kiek atitinka 12 VDU padauginus iš įmokų tarifo.
Pavyzdžiui, jei tam tikrais metais VDU ir įmokų tarifas duoda, kad per metus reikia sumokėti X eurų pensijų socialinio draudimo įmokų vienam vienetui, tai 5 000 eurų perkėlimas į „Sodrą“ bus padalintas iš X ir taip nustatomas papildomai įgytų apskaitos vienetų skaičius: 5 000 / X = įgyti vienetai.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Kaip antros pakopos lėšos virsta apskaitos vienetais, jei nutraukiate kaupimą
Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais. Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.
Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš vienam vienetui įgyti reikalingos įmokų sumos. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja tam tikrą skaičių pensijų apskaitos vienetų, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį. Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti. Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.
Kaip matyti savo apskaitos vienetus ir stažą
Kur pamatyti savo pensijų apskaitos vienetus? Prisijungus prie „Sodros“ paskyros, asmuo mato, kiek pensijų stažo yra sukaupę ir kiek pensijų apskaitos vienetų turi. Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų. Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49).
Pensijų skaičiavimo formulės santrauka
- Bendroji pensijos dalis = bazinė pensija × (turimas stažas / būtinasis stažas), jei stažas didesnis nei būtinasis; jei stažas tarp minimalaus ir būtinio, bendroji dalis lygi bazinei pensijai.
- Individualioji pensijos dalis = sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičius × apskaitos vieneto vertė tais metais, kai skiriama pensija.
- Viso pensija = bendroji dalis + individualioji dalis.
Socialinio draudimo sistema: einamojo finansavimo principas ir solidarumas
Lietuvos valstybinio socialinio draudimo (VSD) sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas, taip pat, kaip jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir įmokas mokėsiantys žmonės. „Sodros“ pensija nėra kaupiama individualiai asmeniui. Ji nepriklauso tiesiogiai nuo sukauptų pinigų sumos, bet nuo stažo ir apskaitos taškų skaičiaus, t. y. nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
Lėšų kaupimo principu veikia privatūs kaupimo fondai, o socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu: „Sodros“ pensija yra socialinė garantija, užtikrinanti pajamų tęstinumą visiems, net ir tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo uždirbti daug, pvz., dirbo mažiau apmokamą darbą.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Kodėl vien įmokos pagrindu skaičiuojama sistema nebūtų vienodai naudinga visiems?
SADM teigimu, jei pensijos būtų skaičiuojamos vien pagal įmokas, tai reikštų, kad dažnu atveju moterys, neįgaliųjų slaugytojai, mažų pajamų gavėjai ir eilė kitų asmenų kategorijų sukauptų tikrai nedideles socialinio draudimo pensijas. Vien virtualiomis sąskaitomis grindžiama sistema būtų nenaudinga ilgai dirbantiems mažų pajamų gavėjams, o naudinga tik didelių pajamų gavėjams, kas didintų ir taip didelę pajamų nelygybę.
Socialinė apsauga: minimali garantija ir priemokos
„Sodra“ atstovė nurodė, kad turint būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios (netekto darbingumo) pensijų gavėjai, netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo.
Didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija 2 tūkst. eurų, o mažiausios senatvės pensijos nesiekia ir 350 eurų. Pensijos kasmet yra indeksuojamos, t. y. didinamos prisitaikant prie infliacijos, kintančių atlyginimų ir ekonomikos sąlygų.
II pensijų pakopa: galimybės ir pokyčiai
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens įmokėtos lėšos. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje.
SIMPLE IRA Withdrawal Rules Explained (Avoid the 2-Year Penalty!)
Sauga ir apgaulės rizika
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Santrauka lentelės pavidalu
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Pensijos dalys | Bendroji (priklauso nuo stažo) ir individualioji (priklauso nuo įmokų ir apskaitos taškų) |
| Apskaitos taškai | Kaupiami mokant įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio |
| Būtinasis stažas | 34 metai (būtinasis stažas keičiamas pagal teisės aktus) |
| Minimali pensija | Minimalių vartojimo poreikių dydis (pavyzdžiui, 450 eurų 2025 m.) |
| II pensijų pakopa | Galimybė kaupti papildomai, lankstesnės sąlygos nuo 2026 m. |
Atsižvelgdami į pateiktą informaciją, galite planuoti savo finansinę ateitį ir priimti informuotą sprendimą dėl kaupimo antroje pakopoje ar jo nutraukimo, žinodami, kaip tai paveiks jūsų ateities „Sodros“ pensiją.