Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir tvarkymas Lietuvoje laikosi elektroninių sistemų principo. Šiame straipsnyje rasite aiškią, praktinę informaciją apie tai, kaip deklaruoti nedarbingumo pažymėjimą Sodroje, ką reikia žinoti dirbant keliose įmonėse, kokie yra termino reikalavimai, kokios formos ir įrankiai naudojami bei ką gali atnešti elektroninės paslaugos.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kam jis reikalingas
Nedarbingumo pažymėjimas - tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad dėl ligos ar traumos asmuo laikinai negali dirbti. Jis būtinas ne tik darbdaviui, bet ir „Sodrai“, kuri pagal pažymėjimą skiria ligos išmoką. Nuo 2019 metų visi nedarbingumo pažymėjimai yra elektroniniai, todėl popieriniai lapeliai nebereikia - duomenys perduodami į Sodros sistemą elektroniniu būdu.
Kaip veikia elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EPTS ir EDAS)
EPTS (Elektroninė gydytojo išduodama pažymėjimų sistema) - sistema, kur gydytojas užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Iš karto po išdavimo gydytojo informacija patenka į Sodros sistemą. Pacientui išspausdinamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą, jei tai aktualu. Jei gydymo įstaiga naudoja EDAS ( Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistema), darbdaviai gali matyti reikalingą informaciją be fizinio pažymėjimo spausdinimo. Pacientas gali matyti savo nedarbingumo pažymėjimus per e.sveikata.lt ir sodra.lt vartotojų paskyras.
Ką mato darbdavys ir kas turi būti įvykdyta darbuotojui
- Darbdavys mato informaciją per EDAS apie laikinojo nedarbingumo pradžią ir trukmę, tačiau nemato gydytojo diagnozės ar kito asmens sveikatos būklės detalių.
- Jei naudojama EDAS sistema, darbdaviui nebūtina pateikti papildomų dokumentų - viskas pereina elektroninėje erdvėje.
- Jei darbdaviui nėra taikoma EDAS ar įstaiga neperduoda duomenų elektroniniu būdu, darbuotojas gali turėti spausdintą pranešimą arba įsitikinti duomenimis ŠD sistemoje.
Kai dirbate keliose įmonėse: ar nedarbingumas vienoje įmonėje reiškia automatinį nedarbingumą visose?
Logiškai galima manyti, kad nedarbingumas vienoje įmonėje atspindi situaciją ir kitose įmonėse, tačiau praktikoje svarbu atsižvelgti į tai, kaip gydytojas, darbdaviai ir Sodros sistema tvarko NP-SD (Nedarbingumo pažymėjimas) ir kt. dokumentus. Kiekviena įmonė turi laikytis teisės aktų, todėl svarbu teisingai užpildyti NP formą ir stebėti, ar sistema sujungta su EDAS/EGAS (Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistema) ar EDAS. Taip pat gali būti situacijų, kai laikina nedarbingumo pradžia gali būti įregistruota skirtingoms įmonėms ar laikotarpiams, todėl svarbu informuoti darbdavius ir Sodrą apie savo situaciją.
Kiekviena įmonė - NP forma ar ne?
Nedaugeliu atvejų NP formą reikia pildyti kiekvienai įmonei atskirai. Daugelyje atvejų NP-SD forma pateikiama elektroniniu būdu Sodrai per EDAS, o darbdaviai gali pasinaudoti EDAS arba EDAS integracijomis, todėl papildomi popieriniai antspaudai ar formos gali būti nereikalingos. Tačiau būtina turėti įskaitą, kad neterminuotas prašymas skirti ligos išmoką galioja visiems ateities atvejams ir net nenumerdant laikotarpių, kada įstaigos paskirties įmonė buvo nedarbingumo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Ką daryti, kai gydytojas išduoda elektroninį pažymėjimą
- Pažymėjimas iš kart matomas darbdaviui ir Sodrai per EDAS.
- Jei darbdavys ar įstaiga neturi EDAS, pacientui išspausdinamas pranešimas, ir reikia jį pateikti rankiniu būdu.
- Jei sergate ir esate keliose įmonėse, pasirašę neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką, turėsite teisių į ligos išmoką už laiką, priklausantį laikotarpio trukmei ir įmokoms.
Kokie yra laikotarpiai, kada moka ligos išmoką
Nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoka mokama iš Sodros fondo. Pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dienos gali būti mokamos darbdavio lėšomis. Ligos išmokos dydis priklauso nuo vidutinio apdraustųjų pajamų, procentų ir mokesčių (PVM/GPM, PSD). Ligos išmoka mokama tol, kol darbingumas atgautas ar įstaigoje nėra pripažintas invalidumas, o tam tikrais atvejais gali būti mokama iki 122 kalendorinių dienų per metus tos pačios ligos atvejui.
Kokio dydžio yra ligos išmoka
Pagal Dažniausiai taikomas normas ligos išmoka įmonei už pirmąsias dvi dienas mokama darbdavio lėšomis, o toliau - Sodros lėšomis. Ligos išmokos dydis nustatomas pagal vidutinį draudžiamųjų pajamų dydį ir kompensavimo procentą (dažniausiai apie 62,06% nuo vidutinio draudžiamųjų pajamų nuo trečiosios dienos). Taip pat taikomi papildomi mokesčių atskaitymai (GPM, PSD).
Kokie dokumentai reikalingi norint gauti ligos išmoką
- Neterminuotas prašymas skirti ligos išmoką Sodrai (galima pateikti elektroniniu būdu per Sodros paskyrą).
- NP-SD forma, jei mokama iš įmonių lėšų už visą kalendorinį mėnesį arba kai asmuo yra atleistas iš darbo.
- Dokumentai, patvirtinantys darbo santykius ir įmokas (VSD, PSD). Jei įmokos sumokėtos, bet prašymas pateiktas vėliau, gali kilti delspinis mokėjimas.
Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimą ir jo galiojimą
Naudokitės elektroninės sveikatos sistema esveikata.lt, prisijunkite prie Mano sveikata skyriaus ir peržiūrėkite Nedarbingumo pažymėjimai. Jei pažymėjimas matomas per EDAS/Sodrą, darbdavys gali matyti laikotarpį. Jei pažymėjimas nematomas - patikrinkite, ar duomenys darbdaviui buvo perduoti arba ar sistema dar neperspaudė duomenų. Esant iliuzijoms, visada galite kreiptis į gydymo įstaigą ar e.sveikatos pagalbos centrą telefonu.
Ką daryti, jei norite sužinoti daugiau apie skaičiavimus ir teisinius pagrindus
Teisinės nuostatos dėl ligos pašalpų, NPD, darbo teisės ir mokesčių gali keistis. Rekomenduojama konsultuotis su Sodros klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojais, skambinti į Sodrą arba naudotis oficialiais Sodros ir esveikata.lt informacijos šaltiniais.
Kaip teisingai pateikti prašymą dėl nedarbingumo pažymėjimo dėl epideminės situacijos (kai prižiūrite vaiką)
Prisijunkite prie savo sodros paskyros, pasirinkite Prašymai -> Susirgau/Slaugau šeimos narį -> Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos. Puslapis yra iš dalies užpildytas, todėl nurodykite prižiūrimą asmenį, švietimo įstaigą, kur paskelbtas ribojantis režimas, ir laikotarpį. Maksimalus laikotarpis - 14 kalendorinių dienų. Prašymą galima pateikti EDAS/EGAS aplinkoje arba atvykti į Sodros klientų aptarnavimo skyrių su asmens dokumentu.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Infekcijų plitimą ribojančio režimo atvejai
Jei švietimo įstaigoje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ligos pašalpa yra mokama už tą laikotarpį, kuris oficialiai buvo paskelbtas režimas. Jei įstaigos uždarymo laikotarpiai sutampa su prižiūrimo asmens laikotarpiu, gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas tik vienam prižiūrinčiam asmeniui.
Specialūs atvejai: savarankiškai dirbantys asmenys (VSD PSD)
Savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka gali būti skiriama tik tuo atveju, jei jie turi atitinkamą socialinio draudimo stažą (3 mėn per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėn per pastaruosius 24 mėnesius). Įmokos mokamos kas mėnesį, SAV pranešimai teikiami iki 15 dienos sekantį mėnesį. Neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams. Jei įmokos sumokėtos, bet savanoriškai nepateiktas SAV pranešimas, ligos išmoka gali būti nenustatyta.
XVII. Praktiniai patarimai ir patikimumo užtikrinimas
- Prieš teikdami prašymą išsiaiškinkite, ar jūsų įmonė naudoja EDAS. Tai palengvins darbų vykdymą ir sumažins popierinį darbą.
- Pasirūpinkite tinkama elektroninio parašo infrastruktūra gydymo įstaigose ir Savivaldos įstaigose - tai užtikrins sklandų elektroninių pažymėjimų procesą.
- Laikykitės patikimų informacijos šaltinių: Sodros, e.sveikata.lt, esveikata.lt teikiama informacija yra pagrindinis šaltinis.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
tags: #sodra #deklaruoti #biuleteni