Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Interviu tipai ir jų charakteristikos: pagal interviu pobūdį interviu gali būti akis į akį, interviu telefonu ir interviu internetu. Akis į akį interviu: Tiesioginio pokalbio metu interviuotojas gali pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam ar jų grupei ir registruoti atsakymus. Interviu telefonu: Tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu: Tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Tyrėjo vaidmo gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra.
Struktūruotas ir nestruktūruotas interviu
Struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus.
Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių.
Interviu taikymas ir trūkumai
Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tyrimo metodų trūkumai: Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimumui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.
Teperos temos: kokybės aktualumo pagrindimas kokybiniame tyrime
Temos aktualumo įvadas kokybinio tyrimo darbe yra svarbus etapas, kuriame būtina aiškiai pagrįsti, kodėl jūsų tyrimas yra svarbus ir kodėl jis yra vertingas. Šioje dalyje pateikiami argumentai, kurie pateisina pasirinkta temą ir pabrėžia jos socialinę-praktinę ir mokslinę svarbą. Pagrindiniai temos aktualumo pagrindimo elementai: identifikavimas, socialinė-praktinė ir mokslinė svarba, apibrėžta problema, ir statistinė informacija. Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys, o pažinimas - žmogaus minties santykis su tikrove. Pažinimo tikslas - pasiekti objektyvią tiesą, o pažinimo struktūrą nagrinėja gnoseologija.
Pažinimas susijęs su praktine veikla, leidžia formuluoti naujas sąvokas, dėsnius, teorijas. Kasdieninis patyrimas nėra visiškai patikimas, ypač jeigu remiasi kokiu nors tikėjimu. Tačiau nereikėtų pervertinti kasdieninio patyrimo, nes jis gali būti susijęs su paties tikslo - pažinti objektyvią realybę - siekimu.
Tyrimo metodologijos pagrindai
Metodologija - tai mokymas apie metodą. Metodologija aiškina humanitarinių mokslų tyrimo metodus ir techniką. Svarbu išskirti ir apibrėžti tyrimo koncepciją, t.y. suprasti, kokia pagalba reikalinga ir t.t. Empirinis tyrimas yra informacijos gavimas esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto. Stebėjimas - tai objektyvios tikrovės ryšių atspindys, leidžiantis sudaryti empirinius mokslo pagrindus. Stebėjimo duomenys leidžia nustatyti koreliacinius ryšius ir atlikti apibendrinimus.
Svarbu, kad stebėjimo duomenys būtų patikrinti jų reprezentatyvumo laipsniu. Stebėjimas gali būti tiesioginis arba netiesioginis, naudojant įvairius informacijos gavimo šaltinius. Tyrimo metodų svarba ir validumas: metodai turi būti informatyvūs ir patikimi (validūs). Validumas išreiškia, kad matuojama būtent tai, kas norima matuoti. Hipotezės formavimas - tai mokslinio tyrimo etapas. Hipotezė turi būti produktyvi, t.y. numatyti naujus faktus, kurių tikimybė yra pagrįsta.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinių faktų nustatymas ir analizė
Socialinių tyrimų metodologija - tai socialinių faktų nustatymo, jų sisteminimo ir analizės būdų sistema. Pagrindiniai tyrimo metodai - stebėjimas ir eksperimentas. Eksperimentas remiasi hipoteze ir siekia nustatyti priežastinius ryšius. Stebėjimas turi būti intersubjektyvus ir objektyvus, gali būti tiesioginis ar netiesioginis.
Apklausa - vienas iš populiariausių socialinių tyrimų metodų, tačiau masinis jos taikymas gali sumenkinti jos reikšmę moksliniuose tyrimuose. Interviu - kitas informacijos rinkimo per apklausą būdas, kuris leidžia užmegzti tiesioginį kontaktą. Testai - indikatoriai, leidžiantys gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Klausimo struktūra turi būti paprasta ir aiški.
Kiekybinė ir kokybinė metodologija
Kiekybinė metodologija remiasi skaičiais ir statistine analize. Jos tikslas - išmatuoti ir aprašyti reiškinius, nustatyti ryšius tarp kintamųjų ir patikrinti hipotezes. Privalumai: objektyvumas, apibendrinamumas, patikimumas, efektyvumas. Trūkumai: paviršutiniškumas, dirbtinumas, ribotas lankstumas. Duomenų rinkimo metodai: Anketos su uždarais klausimais, Testai, Struktūruoti interviu, Eksperimentai. Duomenų analizės metodai: Aprašomoji statistika, Inferencinė statistika. Pavyzdys: procentas žmonių Lietuvoje, manančių, kad socialinė atskirtis yra didelė problema.
Kokybinė metodologija orientuota į reiškinių supratimą ir interpretavimą. Tikslas - atskleisti gilias prasmes, motyvus ir patirtis. Privalumai: gilumas, lankstumas, natūralumas, holistiškumas. Trūkumai: subjektyvumas, mažas apibendrinamumas, laiko imlumas, sunkumas atkartoti. Duomenų rinkimo metodai: Nestruktūruoti interviu, Stebėjimas, Dokumentų analizė, Fokus grupės. Duomenų analizės metodai: Teminė analizė, Turinio analizė, Naratyvinė analizė, Fenomenologinė analizė.
Kokybiniai tyrimai kartais kritikuojami dėl subjektyvumo ir sunkumo apibendrinti rezultatus. Kokybinės ir kiekybinės tyrimų metodologijos gali būti derinamos: mišrių metodų tyrimai suteikia išsamesnį ir visapusiškesnį supratimą apie reiškinį.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Loginio samprotavimo sąsajos su tyrimo metodologijomis
Tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimai remiasi loginio samprotavimo metodais. Kiekybiniai tyrimai dažniausiai naudoja dedukcinį samprotavimą - iš teorinių teiginių formuluojamos hipotezės, kurios patikrinamos empiriniais duomenimis. Kokybiniai tyrimai dažniau naudoja indukcinį samprotavimą - iš empirinių duomenų formuluojamos teorijos ir modeliai.
Trumpa palyginimo lentelė
- Tikslas: kiekybinis - išmatuoti, aprašyti, patikrinti hipotezes; kokybinis - suprasti, interpretuoti prasmes.
- Duomenys: skaiciai, statistika; tekstas/vaizdai/garsai.
- Analizė: statistinė analizė; teminė/turinio/naratyvinė/fenomenologinė analizė.
- Samprotavimas: dedukcinis; indukcinis.
- Apibendrinamumas: didelis; mažas.
- Subjektyvumas: mažas; didelis.
Pasirinkimas ir derinimas
Tyrimo metodologijos pasirinkimas priklauso nuo tikslo ir uždavinių. Jei reikia išmatuoti ir aprašyti reiškinius, patikrinti hipotezes - pasirinkti kiekybinę metodologiją. Jei reikia išryškinti gilias prasmes, motyvus - kokybinę metodologiją. Dažnai geriausia derinti kiekybinę ir kokybinę metodologijas mišrių metodų tyrimuose, siekiant gauti išsamesnį požiūrį į tiriamą reiškinį.
Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai
Tyrimo sandara ir instrumentai
Tyrimo sandara sudaro teorinę ir empirinę dalis. Teoriniai metodai remiasi filosofiniais ir logikos dėsningumais, empiriniai - realių duomenų rinkimu ir analize. Tyrimo objektas - reiškinys ar procesas, kurį tyrėjas siekia pažinti. Tyrimo instrumentas - priemonė duomenims rinkti. Kiekybinė metodologija - skaičiai ir statistika; kokybinė metodologija - žodis, vaizdas, garsas, fokusavimo grupės ir pan.
Šiame tekste aptariami socialinių tyrimų metodologijos pagrindai, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai, jų privalumai ir trūkumai, taip pat kaip šias metodologijas galima derinti.
Apibendrinant
Šis straipsnis apžvelgia socialinių tyrimų metodologijos pagrindus, ypatingą dėmesį skiriant hipotezių formavimui, tyrimo metodų pasirinkimui ir duomenų analizei. Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine, su galimybe jas sėkmingai derinti mišriuose tyrimuose.
tags: #socialiniu #tyrimu #metodologijos #savikontroles #testai