Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis socialinių mokslų srities metodologinėmis prieigomis (strategijomis) - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija papratai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška.
Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan.
Kokybinių ir kiekybinių metodų palyginimas
Kokybiniuose tyrimuose pirminė informacija dažnai būna žodinio pobūdžio ir leidžia gilintis į suvokimo problemas. Todėl kokybiniams tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Tačiau jų privalumais laikoma tai, kad jais siekiama gilintis į suvokimo problemą, siekiama atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl šie tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais.
Statistikas ir taip renka ir registruoja įvairios valdžios institucijos, o štai, kas pasakoma naudojant interviu metodą, yra visai kas kita. Tai platesnis, gilesnis, empatiškesnis informacijos rinkimo būdas. Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę (Pruskus, 2003).
Kokybinio interviu specifika ir taikymo sritys
Vadovėlis „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu" skirtas aukštųjų mokyklų įvairių studijų krypčių studentams, nes kokybiniai interviu taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas - apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių.
Kaip atlikti kokybinį interviu
Kokybinio metodo privalumai ir kritika
Nuostabi knyga tiems, kurie labiau teikia pirmenybę kokybiniams tyrimams. Aš pati esu tik už kokybinius tyrimus, kurie žymiai daugiau pasako negu kiekybinio statistikos. Tikrai rekomenduoju. Asmeniškai man, tai geresnė knyga už Kardelio išleistas knygas. Keista, kad ši retai kur naudojama, bet tikrai nepasigailėsit.
Tačiau kokybiniams tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Jų trūkumai kartais siejami su mažesniu generalizuojamumu ir didesne tyrėjo interpretacijos įtaka rezultatams. Nepaisant to, privalumais laikoma galimybė atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu ir pateikti iliustratyvius pavienius atsakymus.
Duomenų tipai ir rinkimo strategijos
Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška. Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų.
| Metodas | Pagrindinė forma | Pritaikymo sritys |
|---|---|---|
| Kiekybiniai | Skaitiniai duomenys, apklausos, statistika | Visos sritys, kur reikia apibendrinamų rezultatų |
| Kokybiniai | Interviu, stebėjimas, diskusijų užrašai | Sociologija, socialinis darbas, sveikatos mokslai, psichologija, komunikacija |
Tipiniai kokybinių duomenų šaltiniai
- Interviu įrašai
- Stebėjimo protokolai
- Diskusijų ar aptarimo užrašai
- Rašiniai ir kita tekstinė medžiaga
Interpretacija ir analizė
Kokybiniai tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais. Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę (Pruskus, 2003).
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Praktinės rekomendacijos studentams ir tyrėjams
Vadovėlis „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu" skirtas aukštųjų mokyklų įvairių studijų krypčių studentams. Vadovėlio tikslas - apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Šis vadovėlis gali būti naudingas studentams ir tyrėjams, kurie nori suprasti interviu proceso logiką ir pritaikyti ją plačiai taikomuose socialiniuose kontekstuose.
Nuostabi knyga tiems, kurie labiau teikia pirmenybę kokybiniams tyrimams. Nuostabi knyga tiems, kurie labiau teikia pirmenybę kokybiniams tyrimams.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #tyrimu #metodai #speros