Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Kiekvieną dieną socialinių tinklų projektus aplanko milijonai žmonių. Darosi aišku, jog tai nėra vienadienis susižavėjimas.
Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Kas yra socialinis tinklas ir kaip jis veikia visuomenę
Socialinis tinklas - tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan. Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus.
„Dalyvavimas ar nedalyvavimas tinkle bei kiekvieno tinklo dinamika yra svarbiausios dominavimo bei kitimo prielaidos mūsų visuomenėje, kuri pagrįstai gali būti vadinama tinklaveikos visuomene, o jai būdingas socialines morfologijos pranašumas socialinio veiksmo atžvilgiu“ [4, p. 454]. Apie tinklus M. Castellsas kalba kaip apie susijungusių mazgų visumą. Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle - t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais (pavyzdžiui, bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais). Globaliai M. Castellsas tinklų kodus ir jungiklius apibūdina kaip svarbiausias visuomenių formavimo, kreipimo bei klaidinimo priemones.
Mokslo kalboje „tinklo“ terminas vartojamas įvairiausiose srityse - nuo ekonomikos iki elektronikos. Socialinių mokslų srityje prie „tinklo“ paprastai pridedamas būdvardis „socialinis“. Socialinis tinklas yra vienas iš esminių asmens socialinės integracijos ir socialinės adaptacijos veiksnių. Svarbiausias socialinių tinklų formavimosi motyvas - saugumo siekis. A. J. Barnes, dar ankščiau nei M. Castellsas, tinklą apibrėžia kaip taškų, linijomis sujungtų į vieną, visumą; taškai vaizduoja žmones, o linijos parodo, kas yra kokiais ryšiais susijęs su kiekvienu asmeniu [5, p. 3].
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Internetas, Web 2.0 ir virtualios bendruomenės
Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba - taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas - kaip globalus kompiuterinio komunikavimo (computer mediated communication, CMC) stuburas: tai tinklas, jungiantis daugumą kompiuterinių tinklų. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).
Studijuojant bei vystant interneto technologijas, atsiranda termino Web 2.0 sąvoka. Ją pirmą kartą pavartoja O’Reilly Media - Amerikos žiniasklaidos įmonė įkurta Tim O’Reilly, kalbėdami apie tokius tinklalapius, kuriuose turinį kuria patys vartotojai. Tinkliškumas pasižymi tuo, kad tinklas čia - kaip platforma, kuri suteikia vartotojams galimybę patiems kurti turinį, jungtis į tarpusavio tinklus ir tokiu būdu bendrauti.
Virtualoji bendruomenė („Virtual community“) - terminas išplito Howardui Rheingoldui apibūdinant elektroninių skelbimų lentų (bulletin board system, BBS) naudojimą. H. Rheingoldas virtualias bendruomenes apibūdina kaip socialinės grupės, kurios susikuria tinkle tada, kai žmonės bendrauja tiek ilgai, jog atsiranda žmogiški jausmai, kurie virtualioje erdvėje formuoja asmeninių santykių voratinklius. Buvo svarstoma, ar virtualios bendruomenės visgi yra realios bendruomenės. Pasak B. Wellman, virtualios bendruomenės - tai bendruomenės, tačiau jos yra nefizinės bendruomenės, todėl ryšys ir bendravimas jose vyksta pagal kitokius modelius negu fizinėse bendruomenėse.
Silpni ir stiprūs ryšiai internete
Analizuojant visuomeniškumo pobūdį, svarbu išskirti stiprių ir silpnų ryšių reikšmę. Internetas ypač tinkamas užmegzti daugybei silpnų ryšių. Silpni ryšiai naudingi tuo, kad padeda gauti informaciją bei atverti galimybes mažomis sąnaudomis. Iš tiesų ir elektroninėje, ir fizinėje aplinkoje silpnieji ryšiai padeda bendrauti skirtingų socialinių charakteristikų žmonėms, šitaip išplėsdami visuomeniškumo sritį už socialiai apibrėžtų savęs suvokimo ribų.
Socialinių tinklų tipai ir paskirtys
Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Laiškų, žinučių ir bendravimo platformos: Internetas sudaro sąlygas lygiateisio bendravimo principu užmegzti silpnus ryšius su svetimais žmonėmis.
- Nuotraukų ir vaizdo dalijimosi tinklai: Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas.
- Profesiniai tinklai: Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus.
- Teminės (virtualios) bendruomenės: Šios bendruomenės reikšmingos ne tik verslo, ar pramogų sektoriuje, bet ir politiniame gyvenime.
Nauda ir žala psichikos sveikatai: mokslininkų įžvalgos
Tad jei kalbėtume apie psichinę sveikatą remiantis tuo, kas iki šiol nustatyta apie šių tinklų poveikį žmonių emocinei sveikatai, galima rasti labai didelę tokių rezultatų įvairovę. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra. Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo.
Socialiniai tinklai, nerimas ir depresija: Lietuvos situacija - dar prastesnė negu Europos. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ingos Truskauskaitės, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais.
Lietuvoje situacija taip pat neatrodo labai optimistiškai. 2025 m. pabaigoje buvo atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį parengė straipsnyje kalbinama doc. dr. I. Truskauskaitė, o finansavo „Tele2 Lietuva“. Šiame tyrime dalyvavo reprezentatyvi suaugusiųjų imtis. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - iškalbingais duomenimis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Be to, anot doc. dr. I. Truskauskaitės, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat ir itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenys be kita ko rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse.
Elgesio ir tapatumo klausimai: lyginimasis, idealus „aš“ ir prisiminimai
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai.
Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas.
Amžiaus grupės ir pažeidžiamumas
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis.
Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. „Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje.“
Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais.
Rizikingas elgesys internete ir šeimos vaidmuo
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Lietuvos naudojimo įpročiai: skaičiai ir tendencijos
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Tai gali būti laiko švaistymas - tai, ką labiausiai pastebiu ir aš ir aplinkiniai. Atrodo, atsisėdi penkioms minutėms peržiūrėti draugų nuotraukas instagrame ir nė nepajunti, kaip tai užsitęsia iki valandos.
| Rodiklis | Jaunesni nei 25 m. | 45-54 m. |
|---|---|---|
| Kasdienis interneto naudojimas | 95 proc. | 85 proc. |
| Naudojimas ryšiams (bendrai) | 54 proc. socialiniams tinklams; 62 proc. prekėms/paslaugoms; 72 proc. naujienoms | |
Sąmoningas naudojimas ir praktinės rekomendacijos
Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą. „Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia.
Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val.
Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą.
Kokie jausmai rodo perteklių ir kada kreiptis pagalbos
Kokie jausmai rodo, kad socialinių tinklų yra per daug? Juk gali būti taip, kad jaučiame slogumą, depresinę nuotaiką, neaiškų nerimą, o motyvacija išėjo kažkur pasivaikščioti, bet viso to priežasčių iki galo nesuprantame. Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius.
- Jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės.
- Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta.
- „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais.“
Lietuvoje atlikto jau minėto tyrimo duomenimis, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Svarbu atpažinti šiuos ženklus laiku, nes ankstyvos intervencijos - pavyzdžiui, sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba - gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių psichikos sveikatai.
Nauji įpročiai ir socialinis kapitalas
Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus.
Metodikos ir tyrimų kryptys
Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala. Darbe stengiamasi aptarti tinklaveikos sampratą, kuri yra bene svarbiausias šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožas. Svarbu pristatyti tinklų vaidmenį ir bruožus.
Metodai. Rengiant darbą, buvo taikomi literatūros šaltinių analizės metodas. Jo pagalba buvo susipažinta su nagrinėjamos temos mokslininkų darbais, statistinėmis ataskaitomis, publikacijomis. Taip pat buvo taikomas istorinis metodas. Analitiniu - kritiniu metodu buvo įvertinti gauti duomenys, susisteminta ir išskirta reikalinga informacija ir pateiktos pirmosios išvados.
Atsiradus internetui, tinklo - kaip sąvokos ar reiškinio svarba padidėjo, išaugo dėmesys socialinių tinklų tyrinėjimo metodams, pradeda daug kalbėti apie virtualumą, virtualų bendravimą ir jo pasekmes visuomenei, todėl svarbu suvokti ir suprasti, kaip veikia šie procesai visuomenę. Svarbu išnagrinėti, kaip kūrėsi ir formavosi socialiniai tinklai internete.
Praktiniai naudingi pavyzdžiai ir kasdienės taktikos
Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. O ką jau kalbėti apie feisbuką, kuriame gali scrollinti iki pat vakaro ir nematyti tam galo.
Nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai, kuriuos naudoja kiti ar naudojame patys, gali didinti nepasitenkinimą savo išvaizda ar gyvenimu apskritai. Taip pat, socialinių tinklų algoritmai pritraukia vis daugiau tokio turinio, kuris yra įprastas, tad „ištrūkti“ iš neigiamos emocinės spiralės kartais gali būti tikrai sudėtinga. Daugiau apie emocinę gerovę - jau vasario 5 dieną vyksiančioje didžiausioje emocinės gerovės konferencijoje „LogOff“.
Internetas sudaro sąlygas lygiateisio bendravimo principu užmegzti silpnus ryšius su svetimais žmonėmis - šitaip socialiniai bendraujančiųjų ypatumai mažiau riboja arba net blokuoja komunikaciją. Visa tai - turi būti pasiekiama per interneto naršyklę, o ne instaliuojama į kompiuterį; vartotojams priklauso duomenys, kuriuos jie suvedė (tinklaraščiai); pasižymi labai plačiu bendradarbiavimu, vartotojai įtraukiami į sistemų tobulinimą ir vystymą, bendradarbiaujama su kitais tinklalapiais ir pan.
Kai technologijos tampa kasdienybe
Kiekvieną dieną socialinių tinklų projektus aplanko milijonai žmonių. Tinklo sąvokos euristinį vaidmenį labai vaizdžiai atspindi žinoma liaudies patarlė, kuri vienokia ar kitokia forma figūruoja daugelyje kalbų: „Pasakyk, kas yra tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu“. Tai - laiko patikrintas, žmonių patvirtintas laisvalaikio praleidimo būdas, tarp populiariausių tinklapių visame internete šie projektai nepalieka Top dešimtuko ir sulaukia milžiniško finansavimo, todėl būtinas nuodugnus ir išsamus šio reiškinio tyrimas.
Augant technologinei pažangai, augo ir interneto vartotojų kiekis, keitėsi žodžių socialinis tinklas prasmė, kokią ją vartojo sociologai, psichologai, antropologai ir kiti socialinių mokslų atstovai savo tyrimuose, išsiplėtė. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus.
tags: #socialiniu #tinklu #tipao #mokslininku #pasisakymai