Socialiniai tinklai jau yra tapę neatsiejama šiuolaikinių žmonių gyvenimo dalimi. Jie unikalūs ir savo kalba. Socialiniuose tinkluose mezgant ryšius ir gyvuoja didžioji dalis elektroninės komunikacijos: čia kuriamas įvairiatemis skaitmeninis turinys, dalinamasi informacija ir emocijomis, reaguojama į kitų skelbiamą turinį, keičiamasi žinutėmis, pasitelkiant įvairius daugialypės terpės būdus: rašytinį ar sakytinį tekstą, taip pat vaizdinius ir garsinius elementus.
Socialinių tinklų raida
Netrukus po to atsirado skelbimų lentų sistema (angl. bulletin board systems arba BBS), kuri leido naudotojams bendrauti tarpusavyje per asmeninį kompiuterį arba telefono modemą, naudotis pranešimų lentomis ir dalytis failais (KORENICH et al., 2013).
XX a. dešimtajame dešimtmetyje atsiradusios socialinės medijos jau vis labiau priminė tai, ką turime dabar. Socialinės svetainės: „Six Degrees“, „BlackPlanet“, „Asian Avenue“ ir „MoveOn“ suteikė galimybę dar patogiau bendrauti. Taip pat, atsirado tinklaraščių rašymo galimybė su „Blogger“ ir „Epinions“ svetainių pagalba. Tuo metu atsirado ir trumpai gyvavusi socialinė medija „Nepster“, kurios pagalba vartotojai galėjo dalytis muzikos failais apeidami įprastus platinimo būdus, kas galiausiai buvo pripažinta autorių̨ teisių pažeidimu (EDOSOMWAN et al., 2011).
Apibendrinat išanalizuotus senesnius straipsnius socialinių medijų istorijos ir vystymosi tema galima daryti išvadą, kad jau prieš dešimt metų buvo prognozuojama dar didesnė socialinių medijų įtaka ir jų vis sparčiau besivystanti technologija. Nors pristatyti socialinių medijų pradininkai yra visai tolimi ir sunkiai suvokiami šiuolaikiniam žmogui, jie sudarė gera pagrindą dabartinių technologijų išsivystymui.
"Facebook" atsiradimas
2004 metai, vasario 4 diena. Tuo metu tai buvo Marko Zuckerbergo ir dar keturių Harvardo studentų bei jo kambariokų projektas. Svetainė buvo skirta tik Harvardo universiteto studentams, o plačiajai visuomenei prie jos prisijungti nebuvo galimybės.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Iš jų net 60 proc. Kita vertus, ši spalva asocijuojama ir su saugumu bei pasitikėjimu, tad besikuriančiam socialiniam tinklui tai buvo labai į naudą.
Marko Zuckerbergo alga Klausimas, kurį sau mintyse bent kartą, tikriausiai, uždavė ne vienas žmogus. Atsakymas - vos 1 dolerį per metus. Kita vertus, Markas Zuckerbergas dėl to per daug nesijaudina, nes jo tinklo vertė siekia 55,6 milijardus JAV dolerių.
Kita vertus, kompanija nuolat deda dideles pastangas šalinant netikrus profilius ir kartais pašalintų netikrų profilių skaičius netgi perkopia milijardą.
Kodėl naršymas socialiniuose tinkluose sukelia priklausomybę
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniuose tinkluose vartojama kalba - laisva, dažnai spontaniškai kuriama autentiškos raiškos forma.
Socialiniai tinklai nemažai prisideda prie anglybių sklaidos. Stumiama iš įprastų pozicijų, lietuvių kalba tampa ne tokia funkcionali, daro pasenusios, atsilikusios įspūdį.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinių tinklų kalba neišvengiamai susijusi su žargonu, slengu, svetimžodžiais, naujadarais, pertarais etc. Būtų keista, jei kasdienė, laisvoji kalba būtų normiškai sterili. Nesuprastume, kokiu laiku gyvename, užtvertume kelią kalbai atsinaujinti, prarastume daugybę raiškos galimybių, kurias pagrįstai riboja pagal savo funkcijas ir savo vietoj vartojama bendrinė kalba.
Dėl didelės žinių paklausos, žurnalistai skatinami skelbti kuo skubiau ir kuo daugiau naujienų. Dėl šios priežasties nukenčia žiniasklaidos kokybė. Interneto žiniasklaida įsuka visuomenę į beprasmiškų ,,click'ų" sūkurį, kur aukštasis stilius, kalbos kultūra ar objektyvumas - nė motais. Svarbiausia - žaibiškas greitis. Tokia žiniasklaida vis labiau nuvilia visuomenę.
Esminis socialinių medijų trūkumas - lėkštas, bulvarinis turinys, nieko mums, kaip atsakingiems piliečių bendruomenės nariams, neduodantis. Jis, o ne rimtos nuorodos, įžvalgos, straipsniai yra vyraujantis.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. oficialiai pripažino liga. Nors kol kas ligų klasifikacijoje priklausomybės nuo socialinių tinklų nėra, psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad greičiausiai tai tik laiko klausimas. Anot jos, psichikos sveikatos specialistai jau dabar pastebi, kad kai kurie žmonės taip įninka į gyvenimą socialiniuose tinkluose, jog pradeda bijoti būti realybėje. Profesorės teigimu, specialistai prognozuoja, jog pandemija šią situaciją tik pablogins ir tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau.
Savo ruožtu psichologė prof. dr. L. Bulotaitė teigia, kad tik laiko klausimas, kada priklausomybė nuo socialinių tinklų taip pat atsidurs ligų sąraše. Anot pašnekovės, dar iki pandemijos atlikti tyrimai ir specialistų įžvalgos rodė, kad šis reiškinys turi rimtas pasekmes ir gali stipriai trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Žmonės, kurie, jeigu taip galima pasakyti, įninka į socialinius tinklus, atitrūksta nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose iš tikrųjų yra patrauklus, jis yra lengvesnis negu realiame gyvenime - tu gali ir savo nuotrauką pasigražinti, ir pacituoti kokį nors autorių, kurio šiaip realiai nepacituotum (...). Po kiek laiko kai kurie žmonės pradeda bijoti susitikti realybėje, jiems yra lengviau bendrauti socialiniuose tinkluose. Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, tai, aišku, kad kyla labai daug problemų - jie nenori nei į paskaitas, nei į susitikimus su draugais“, - teigia L. Bulotaitė.
Anot L. Bulotaitės, psichikos sveikatos specialistai jau dabar prognozuoja, jog liguistas įsitraukimas į socialinius tinklus po pandemijos gali tapti labai rimta bėda. „Dabar, kai prasidėjo pandemija, mes keliame tokią hipotezę, kad tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau, nes tiesiog mes visi priversti daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose. (...) Prognozuojama, kad tai gali tapti rimta problema, kad įsitrauks vis daugiau žmonių. Ir kuo ilgiau vyks ta pandemija, tuo daugiau žmonių pripras prie socialinių tinklų ir nebenorės grįžti į realų bendravimą, į realybę“, - įžvalgomis dalijosi L. Bulotaitė.
Priklausomybės požymiai
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius. Reikėtų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotume ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Tačiau kada naršymas virsta priklausomybe?
Štai keli požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Užmiegate slinkdami per naujienų srautą.
- Planuojate tik „greitai peržiūrėti naujienas“, bet praėjo pusvalandis, o jūs vis dar skaitote komentarus, peržiūrite storijus ar žiūrite „Reels“?
- Paviešinus nuotrauką ar storį, pradedate sekti, kiek žmonių patiko, kas komentavo, o jei reakcijų mažai - jaučiate nusivylimą ar nerimą?
- Slenkate po socialinius tinklus ir imate jaustis blogiau, nes kitų gyvenimai atrodo gražesni, tobuliau suplanuoti, pilni kelionių, stilingų pusryčių ir švytinčių veidų?
- Kavos pertraukėlė su drauge, bet ranka slysta į telefoną. Vakarienė su šeima, bet norisi patikrinti notifikacijas.
Jeigu miegą iškeičiate į laiką internete, mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate, jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto arba apleidžiate namų ruošos darbus, jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete, ir jeigu tą blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto, vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti.
Vis dėlto prof. dr. Laima Bulotaitė ramina - dėl tokių pojūčių pergyventi nereikia, tai dar tikrai nėra priklausomybės ženklas. „Palikus namie telefoną dažnai kyla baimė, kad tavęs neras artimieji, o tu jiems pažadėjai būti. Priklausomybė yra šiek tiek kitas dalykas. Turėti su savimi telefoną tyra paprastas įprotis. Juk jei tėvai nesusisiekia su vaikais porą valandų, o vaikai pažadėjo susisiekti, kyla nerimas. Tai nėra priklausomybė, tai yra normalus dalykas“, - teigia psichologė.
Mokslininkai jau kurį laiką tiria ir kitą fenomeną. Ar kada esate pagavę save, kad girdite telefoną skambant ar vibruojant, tačiau paėmę suprantate, jog niekas jūsų neieško ir neieškojo? Tai vadinama vaiduoklišku arba fantominiu skambučiu.
Asmenybės bruožai ir rizikos grupės
Tyrimai rodo, kad nerimastingumas taip pat gali būti susijęs ir su liguistu polinkiu į kompiuterinius žaidimus. Tyrimai, analizuojantys priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų atsiradimo priežastis, pabrėžia impulsyvumo reikšmę. Tokios asmenybės turi didesnį polinkį į nerimą bei neigiamas emocijas, dažniau susiduria su kontrolės stoka, pasireiškiančia polinkiu į netinkamą ar netgi agresyvų elgesį.
Du tokie asmenybės bruožai, kurie tikrai siejami su polinkiu tiek į kompiuterinius žaidimus, tiek į socialinius tinklus, tai yra ekstravertai - žmonės, kuriems reikia to bendravimo, ir atvirumas pokyčiams.
FOMO fenomenas
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimę praleisti ką nors svarbaus). FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas - pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankantis įvairiuose renginiuose, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Socialinių tinklų iliuzijos
Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis netobulo, kasdienio savęs prilyginimas idealiam kitam gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Petkevičiūtė.
Socialiniai tinklai gali lengvai provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą, į pagalbą pasitelkus įvairias injekcijas ar plastines operacijas dėl tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno.
Per daug laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, miego sutrikdymą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą.
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Probleminio interneto naudojimo (PIN) paplitimas
Susirūpinimas PIN įtaka visuomenės sveikatai auga. Poveikį jaučia visos vartotojų amžiaus grupės, įskaitant ir labiausiai pažeidžiamas - vaikus ir jaunimą. Dėl panašių požymių PIN prilyginamas įprastinėms - alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų - priklausomybėms. Oficialiais duomenimis, sergamumas PIN pasaulyje siekia nuo 1 iki 36,7 proc.
Kaip įveikti priklausomybę?
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiesiems, ir pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, nusistatyti ribas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atvirai kalbėtis.
Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką stebite internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Štai keletas patarimų, kaip padėti sau ar artimiesiems sumažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų:
- Nustatykite ribas. Griežtai ribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Sukurkite „be telefono“ laiką - valgant, bendraujant, ilsintis. Bent valandą prieš miegą pasistenkite nebenaudoti telefono.
- Užsiimkite fizine veikla, būkite gamtoje, bendraukite su draugais gyvai ir užsiimkite kitais pomėgiais.
- Praktikuokite sąmoningą įsisąmoninimą.
Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Pagalba vaikams ir paaugliams
Tėvams rekomenduojama riboti vaikų bendravimą socialiniuose tinkluose. Ir nors, anot jos, karantino metu tai padaryti iš tiesų gali būti sudėtinga, reikėtų paieškoti būdų, kaip kompensuoti bendravimo trūkumą namuose.
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke.
Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
tags: #socialiniu #tinklu #atsiradimas