Nepaisant jau keletą metų skelbiamo socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimo, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių nepilnamečių vaikų skaičiai išlieka neraminantys. Pagal statistinius duomenis, 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 10 608 socialinės rizikos šeimos, jose augo 22 073 nepilnamečiai vaikai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi skundų bei kontrolieriaus iniciatyva atliekamų tyrimų identifikuotais vaiko teisių pažeidimais, jų priežasčių analize, susitikimų su savivaldybių atstovais gaunama informacija apie šeimoms ir vaikams teikiamas socialines paslaugas, vaikų globos institucijų atstovų teikiama informacija apie į šias institucijas atvykstančių vaikų socialinį apleistumą, iškėlė abejones dėl šeimoms ir vaikams teikiamų socialinių paslaugų prieinamumo, paslaugų gavėjų realių poreikių atitikimo, paslaugų tinkamo organizavimo bei efektyvumo suteikiant realią pagalbą šeimoms bei vaikams, siekiant sumažinti šeimų patekimą į socialinę riziką bei išvengti vaikų paėmimo iš šeimos bei globos (rūpybos) nustatymo.
Tyrimo rezultatų problemos ir jų įtaka kokybei
Tyrimo metu buvo nagrinėjami savivaldybių pateikti duomenys apie socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms infrastruktūrą, teikiamų paslaugų poreikio nustatymą bei kokybės ir efektyvumo vertinimą, savivaldybėse teikiamas dominuojančias socialines paslaugas, teikiamas socialines paslaugas šeimoms, kurių vaikams yra nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, prevencinį socialinį darbą su probleminėmis šeimomis. Apibendrinus duomenis, buvo nustatyta, jog infrastruktūra daugelyje savivaldybių yra išvystyta nepakankamai, paslaugų poreikis trūksta, o prevencinio darbo atlikimas dažnai laikomas nepakankamas. Taip pat išryškėjo, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys nuo 2007 m., yra pagrindiniai teikėjai, tačiau dėl netolygiai paskirstyto darbo krūvio jie dažnai negali suteikti savalaikių ir kokybiškų paslaugų, o prevencinis darbas yra nepakankamai dėmesingai siekiamas.
Kokybės suvokimo pagrindai ir kriterijai
Socialinių paslaugų kokybė yra daugialypė ir priklauso nuo paslaugų gavėjo (kliento), socialinio darbuotojo, artimųjų, įstaigos, teikiančios paslaugas partnerių ir steigėjų. Socialinio darbo kokybė neegzistuoja pati savaime, ją kuria organizacija, darbuotojai ir klientai bei partneriai kartu. Todėl kai kuriuos aspektus, tarkim organizacijos veikimą ir darbuotojų motyvaciją, yra lengviau įvertinti. Siūloma unikali metodologija vertinti kokybę naudojant NOKAS - Nacionalinį nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų kokybės standartą, kurio 2019 m. atliktas darbuotojų nuomonės tyrimas parodė, kad organizacijos darbuotojai patys įsivertina savo paslaugų kokybę ir praktiką.
Metodinis leidinys „Socialines paslaugas teikiančių organizacijų rezultatų vertinimo metodika“ siūlo etapų seką: planavimą ir rodiklių nustatymą, duomenų rinkimą, analizę ir vertinimą. Pasak leidinio, vertinimas gali būti atliekamas tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais duomenų rinkimo metodais. Transporto priemonių ar finansinių rodiklių nepakanka; svarbu įvertinti socialinį poveikį, kurio matymas reikalauja apgalvotos, nuoseklios metodikos. Todėl rekomenduojama taikyti įvairius duomenų rinkimo būdus ir laikytis sisteminio požiūrio.
Kokybės vertinimo iššūkiai
- Nepakankamas objektyvumas: socialinių paslaugų poveikio matavimas dažnai grindžiamas subjektyviomis nuomonėmis.
- Trūksta aiškių teisiniu-standartinių reikalavimų: teisės aktai suformuoja kai kuriuos aspektus, tačiau trūksta vieningos kokybės standarto.
- Darbuotojų kompetencijų poreikis: reikia ugdyti gebėjimus teisingai atlikti kokybės vertinimą ir efektyviai pamatuoti rezultatus.
- Per didelis trumpalaikių sprendimų poreikis: vertinimas negali tapti formalumo dalimi ar „greituoju“ sprendimu.
Kokybės užtikrinimas ir įgyvendinimo perspektyvos
Siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas, svarbu sukurti vieningą vertinimo sistemą ir užtikrinti prieinamumą visose savivaldybėse. Svarbiausia - kokybė yra ne tik procesas, bet ir rezultatų poveikis, kuris turi būti susietas su realiais socialinių paslaugų gavėjų poreikiais. „Kokybė - tai filosofija, tai dėmesio sutelkimas į klientą, nuolatinis tobulėjimas ir komandinis darbas“ - šios minties paskirtis yra priminti, kad vertinimas turi skatinti nuolatinį tobulėjimą, o ne būti iš vieno momento išreikštas nusistatymas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Geras praktikas siūlo NOKAS standartą įtvirtinti teisės aktuose, tačiau pripažįsta, kad standarto įteisinti nėra lengva ir reikia plačios bendradarbiavimo tarp politikų, praktų ir teoretikų. Taip pat pripažįstama, kad įgyvendinant standartą svarbu derinti tiek kokybinių, tiek kiekybinių duomenų rinkimą ir analizę. Projektai, pvz., „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, siūlo nemokamą dalyvavimą įstaigoms, kad šie galėtų praktiškai išbandyti kokybės reikalavimų taikymą savo veikloje. Dalyvavimas suteikia galimybes gauti ekspertinę pagalbą ir išbandyti taikymo praktiką.
Kokybės vertinimo praktika - kaip vertinti?
Vertinimo proceso metu įtraukiami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai duomenų rinkimo metodai. Dalyvavimas planavimo etapuose ir rodiklių nustatyme užtikrina, kad vertinimas atitiktų paslaugų teikimo kontekstą. Darbus tęsiant, galima naudoti „Demingo ratą“ ar panašias priemones vadovų įsitraukimo stiprinimui ir organizacinės kultūros tobulinimui. Taip pat svarbu įtraukti darbuotojus į kokybės užtikrinimo procesus, siekiant užtikrinti vadovų lyderystės ir darbuotojų įtraukties efektyvumą.
Teisiniai pagrindai ir jų įtaka kokybės standartams
Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius socialinių paslaugų teikimą, išryškėjo, kad Lietuvoje tokio teisės akto, kuris apibrėžtų socialinių paslaugų kokybės standartus bei vertinimo kriterijus, nėra. Tačiau keli teisės Aktai laikomi akcentiniais standartų apibrėžimais: Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo ir 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. A1-46 dėl globos normų aprašo patvirtinimo. Teigiamai vertinamas poreikis turėti aiškius standartus, tačiau praktikas įspėja, kad standartai turi būti suprantami kaip rekomendaciniai.
Kokybiniai pokyčiai ir rekomendacijos
Paslaugų teikėjai siūlo sudaryti teoretikų ir praktikų darbo grupę kokybės standartų kūrimui, o jų įtvirtinimas turi būti plačiai komunikuojamas ir įtraukiantis. Vertinimų iššūkiai - tai ne tik duomenų rinkimo mechanizmai, bet ir paslaugų teikėjų gebėjimas laikytis etikos, skaidrumo ir nuolatinio tobulėjimo. Socialinių paslaugų įstaigos turi būti skatinamos įtraukti darbuotojus į kokybės užtikrinimo procesus ir kurti skaidrią dokumentaciją, kurią galima iš anksto panaudoti vertinimo metu (pvz., kokybės politikos, personalo politikos, veiklos ataskaitų).
Praktiški įrankiai ir nauda organizacijoms
Socialinės paslaugos teikiančios organizacijos kuria socialinį poveikį visai visuomenei, tačiau kokybė priklauso nuo nuosekliai taikomų standartų. NOKAS standarto įtraukimas ir įvertinimas gali būti naudingas, kai organizacijos įsivertina savo paslaugų kokybę naudodamos standartizuotą priemonę. Taip pat svarbu įtraukti teisinius tyrimus, kurie parodo, jog teisės aktai turi būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, kad atitiktų besikeičiančias realijas. Projekto „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“ dalyvių pradinės nuorodos rodo, kad įstaigos gali gauti nemokamas ekspertines konsultacijas ir galimybę praktiškai išbandyti kokybės reikalavimus savo veiklose.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinės paslaugos laikui bėgant turi pereiti nuo fragmentiško teikimo prie nuolatinio kokybės gerinimo kultūros. Pritaikant Demino ratą ar analogiškas vadybos priemones, įmonės gali užtikrinti, kad vadovų lyderystė ir darbuotojų įtrauktis prisideda prie kokybės užtikrinimo proceso. Tokiu būdu paslaugų gavėjų poreikiai geriau atitinkami, o paslaugų prieinamumas - efektyviau užtikrinamas.
Į ką dar verta atkreipti dėmesį vertinant kokybę?
- Vertinimas turi būti systematiškas ir nuoseklus, o ne vienkartinis.
- Reikalingas skaidrumas tiek duomenų rinkime, tiek sprendimų priėmime.
- Reikalavimai turi būti pritaikomi vietos kontekstui ir paslaugų gavėjų poreikiams.
| Kategorija | Rinkiniai duomenys | Vertinimo tikslas |
|---|---|---|
| Kokybės standartai | NOKAS, teisės aktų aiškinimai | Standartų įtvirtinimas ir praktinis taikymas |
| Duomenų rinkimas | Kiekybiniai ir kokybiniai metodai | Glossing ir įžvalgų gavimas |
| Vertinimo procesas | Planavimas, rodiklių nustatymas, duomenų analizė | Veiklos tobulinimas |
Apibendrinant galima teigti, kad kokybės vertinimas yra būtinas norint užtikrinti kokybišką pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams. Būtina sukurti vieningą vertinimo sistemą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse. Socialinės paslaugos turi būti teikiamos laiku ir kokybiškai, remiantis klientų poreikiais bei teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #paslaugu #kokybes #ivertinimas