Daugeliui mūsų diena prasideda nuo vieno brūkštelėjimo pirštu - socialiniuose tinkluose akimirksniu praleidžiame valandas, besižvalgydami po trumpus vaizdo įrašus, kurie veikia kaip smegenų valerijonas. Tai, kaip ir rodo mokslinių tyrimų rezultatai, susiję su dopamino, smegenų atlygio ir malonumo neuromediatoriaus, veikimu ir jo receptorių jautrumo mažėjimu dėl pernelyg intensyvios stimuliacijos.
Dopamino ir smegenų atlygio sistemos pobūdis
Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos docentė, autorė knygos „Dopamino tauta“, pabrėžia, kad ir trumpų vaizdo įrašų platformos veikia kitokiu principu. Malonūs potyriai suaktyvina smegenų atlygio sistemą, tačiau pernelyg intensyvi stimuliacija gali sukelti dopamino antplūdį, dėl kurio smegenys mažina dopamino receptorių skaičių ir jautrumą. Todėl laikui bėgant numatomas poreikis vis daugiau vaizdo įrašų, ne siekiant euforijos, o tiesiog normalumui jausti.
Svarbu pažymėti, kad begalinis socialinių tinklų slinkimas sukelia atlygio desensibilizaciją: nors informacijos srautas ir naujumas yra svarbūs, ilgainiui smegenys pripranta ir norint pasiekti tą patį poveikį, reikia vis didesnės stimuliacijos. Šią dinamiką patvirtina neurologai ir mokslininkai, pabrėždami, kad socialiniai tinklai, naudojant personalizavimą, maksimaliai įtraukia dėmesį.
Socialinių tinklų įtaka žmonių dėmesiui ir elgesiui
42 Bairoito universiteto mokslininkų analizuotuose tyrimuose dažnai kartojasi temos apie dažnesnius dėmesio sutrikimus, prastesnį darbinės atminties funkcionavimą, didesnį nerimą, depresiją, silpnesnį savikontrolės mechanizmą bei priklausomybę primenančius elgesio modelius. Nors nėra galutinai įrodytas vadinamasis „smegenų bukinimas“ dėl trumpų vaizdo įrašų peržiūros, šios tendencijos kelia rimtų signalų apie socialinių tinklų poveikį psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pasak mokslininkų, dėmesio inžinerijos sritis dar nėra pasiekusi savo piko, bet su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI 2.0 era) įsibėgėjimu ši veikla tik didės, todėl būsima medijų ir socialinių tinklų įtaka bus dar stipresnė.
LRT televizijos vedėja Simona Vasiliauskaitė - nauja „Laba diena, Lietuva“ žinių vedėja
Nuo vasario 9 d. Lietuvos žiūrovai LRT TELEVIZIJOJE galės matyti naują vedėją - Simona Vasiliauskaitė, kuri bus matoma tiek žinių laidose „Laba diena, Lietuva“, tiek darbo dienomis nuo 14 val. Simona jau turi reikšmingos patirties LRT RADIJO naujienų tarnyboje bei kaip tiesioginės informacinės radijo laidos „60 minučių“ vedėja. Be to, pernai ji išbandė darbą prieš televizijos kameras, rengdama specialiąsias laidas Baltijos kelio 30-mečio minėjimo metu.
Simona yra apibūdinama kaip energinga, atsakinga, šmaikšti, nebijanti išeiti iš komforto zonos ir nuolat tobulėti. Per dvejus darbo metus LRT ji keitė įvairias pozicijas - nuo reporterės iki redaktorės ir socialinių tinklų apžvalgininkės. Vasario 9 d. ji debiutuos televizijos žinių vedėjos pozicijoje laidoje, transliuojamoje 15.30 ir 17.30 valandomis, o vakarą laikinai ves ir žinomąją laidą „Panorama“.
Simona prisimena ne vieną didelį iššūkį - pirmoji 5 valandų trukmės laida LRT RADIJUJE, o pirmasis televizijos debiutas Estijoje, rodytas viešai Katedros aikštėje. Jai patinka tiesioginio eterio netikėtumai, kurie ją motyvuoja veikti ir tobulėti.
Socialinių tinklų naujienos ir tendencijos LRT laidose
LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ socialinių tinklų apžvalgos nuolat aptaria aktualias temas Lietuvoje ir pasaulyje. Vieno iš epizodų metu diskutuota apie įtemptą situaciją dėl Aleksejaus Navalno būklės ir jo pervežimo į Berlyną nesėkmes, bei Baltarusijos politinę įtampą. Taip pat analizuojamos JAV prezidento rinkimų kampanijos aktualijos ir kitos pasaulinės naujienos.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinė žiniasklaida Lietuvoje aktyviai komentuoja politinius ir socialinius įvykius, pavyzdžiui, diskusijas dėl Skriaudėjų situacijos, pandemijos poveikio arba neteisėtos prekybos elektroninėmis cigaretėmis draudimą. Socialinių tinklų apžvalgos taip pat apima temų spektrą nuo ekonomikos naujienų iki kultūros ir visuomenės aktualijų.
LRT žurnalistų ir ekspertų dalyvavimas temose
LRT žurnalistai ir korespondentai iš įvairių šalies ir užsienio vietų pristato svarbias politines, ekonomines ir socialines naujienas. Pavyzdžiui, Briuselyje įsikūrusi korespondentė Justina Ilkevičiūtė pristato Europos Sąjungos aktualijas, LRT užsienio naujienų redaktoriai komentuoja geopolitinę situaciją, o Lietuvos ekspertai aptaria įvairius teisės, socialinių pokyčių ir sveikatos temas.
Socialinių tinklų apžvalgininkai LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ ne tik aptaria naujienas, bet ir įvertina jų poveikį visuomenei, atkreipia dėmesį į priklausomybes, psichikos sveikatos iššūkius ir technologijų įtaką.
Patarimai, kaip laimėti darbo pokalbį
Technologinės naujovės ir jų poveikis socialiniams tinklams
Pasak mokslininkų, dėmesio ekonomiškai svarbios technologijos, ypač dirbtinis intelektas ir personalizavimo algoritmai, stipriai keičia socialinių tinklų struktūrą ir vartotojų patirtį. Tai veda prie vis intensyvesnės smegenų atlygio sistemos stimuliacijos, kuri turi ir savo kainą - galimą psichikos sveikatos blogėjimą ir priklausomybės išsivystymą.
Šiuolaikiniai socialiniai tinklai, naudodami personalizavimą ir generatyvinį DI, formuoja atskirus vartotojų informacijos burbulus, todėl vartotojai dažnai būna įsisukę į begalinį turinio slinkimą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Iššūkiai ir galimybės žiniasklaidoje
YZurnalistė ir LRT televizijos žinių vedėja Simona Vasiliauskaitė pabrėžia, kad dirbant tiesioginiame eteryje svarbu išlaikyti budrumą ir gebėti valdyti stresą. Ryški asmenybė ir gebėjimas prisitaikyti padeda jai sėkmingai įsilieti į televizijos žinių komandą, kurios tikslas - objektyviai pristatyti svarbiausias Lietuvos ir pasaulio naujienas.
Žiniasklaidos veiksniai ir socialinių tinklų platformos toliau vystosi ir keičiasi, todėl svarbu adekvačiai vertinti jų poveikį visuomenei, kartu ieškant būdų išvengti neigiamų padarinių, tokių kaip priklausomybė ar dėmesio praradimas.