Socialiniai tinklai šiuolaikinėje visuomenėje tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, ypač jaunų žmonių tarpe. Lietuvoje kasdien internetu naudojasi net 90 proc. 16-29 metų asmenų, dauguma jų aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, siekdami palaikyti ryšius, dalytis informacija ir pramogauti. Socialinių tinklų populiarumas lemia tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius vartotojų psichologinėje, socialinėje ir fizinėje būklėje.
Socialinių tinklų naudojimo priežastys ir populiarumas
Socialiniai tinklai apibūdinami kaip internetiniai puslapiai ar programėlės, leidžiančios bendrauti ir dalytis informacija per kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. 13-17 metų paaugliai Lietuvoje yra viena pagrindinių vartotojų grupių. Apklausa atskleidė 10 dažniausių priežasčių, kodėl žmonės lankosi socialiniuose tinkluose:
- Smalsumas apie draugų veiklą;
- Norėjimas sužinoti naujienas ir aktualijas;
- Laisvo laiko praleidimas;
- Juokingų ar smagių istorijų paieška;
- Bendravimas su žmonėmis;
- Nuotraukų ir vaizdo įrašų dalijimasis;
- Savo nuomonės reiškimas;
- Tyrimų atlikimas ar produktų paieška;
- Naujų žmonių pažintys.
Socialinių tinklų funkcionalumo plėtra - nuo pasyvaus stebėjimo iki aktyvaus bendravimo, pirkimų ir žaidimų - skatina vis dažnesnį vartojimą.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų: vystymosi mechanizmai ir rizikos grupės
Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima suvokti kaip impulsų kontrolės sutrikimą, kuris pasireiškia biopsichosocialiniais elementais:
- Nuotaikos kaita;
- Nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais;
- Tolerancija, kai naudojimasis tinklais užima vis daugiau laiko;
- Nutraukimo simptomai - dirglumas, nerimas;
- Konfliktai dėl socialinių tinklų naudojimo;
- Atkrytis - grįžimas prie perteklinio naudojimo po bandymų nutraukti.
Didžiausia priklausomybės tikimybė nustatyta paauglių, studentų, vienišių ir intravertų grupėse. Paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose ieško pramogų, statuso ar bando išvengti atsakomybių, ypač rizikuoja tapti priklausomi. Socialinių tinklų vartojimas, siekiant patenkinti socialinius ir psichologinius poreikius, gali būti aktyvus ir tikslingas, tačiau dažnai tampa pernelyg intensyvus ir nesveikas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Lyčių skirtumai
Paauglės mergaitės dažniau nesugebėdavo atsispirti socialiniams tinklams, tuo tarpu berniukai labiau linkę buvo į priklausomybę vaizdo žaidimams. Mergaitės naudojo socialinius tinklus dažniau, tačiau labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams socialiniai tinklai sukeldavo nerimą.
Socialinių tinklų teigiama įtaka
Socialiniai tinklai jaunimui gali pasiūlyti nemažai naudos. Internetas suteikia galimybę palaikyti ryšius ir plėsti pažįstamų ratą, gerina bendravimo įgūdžius, skatina kūrybiškumą, leidžia atvirai diskutuoti. Technologijos gali padėti mokytis apie sveikatą ir jos priežiūrą - paaugliai, naudodami mobiliąsias technologijas sveikatos gerinimui, rečiau praleidžia gydytojų vizitus ir geriau supranta savo organizmo poreikius.
Be to, socialiniai tinklai suteikia paramą ir išgyvenimo galimybes asmenims, turintiems ūmių ar lėtinių ligų, leidžia gauti anoniminį palaikymą bei dalytis patirtimi. Šios platformos gali būti efektyviai panaudotos terapijos procese, ypač dirbant su jaunuoliais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ar save žalojančiu elgesiu.
Socialinių tinklų neigiama įtaka ir pasekmės
Nevaldomas socialinių tinklų naudojimas susijęs su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sutrikimais. Paaugliai, kurie naudojosi socialiniais tinklais nesaikingai, dažniau patyrė nerimo simptomus, dėmesio sutrikimus, savęs žalojimą, miego problemas, padidėjusį alkoholio vartojimą ir nutukimą.
Socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę ir blogina jo kokybę. Tyrimai atskleidė, jog priklausomi nuo interneto paaugliai pasižymi smegenų mikrostruktūriniais pokyčiais, pvz., pilkosios medžiagos tūrio mažėjimu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Internetinės patyčios („cyberbullying“) yra agresyvus, pasikartojantis elgesys, tarp 20-40 proc. paauglių pasireiškiantis kaip didelė rizika. Patyčios ir neigiama įtaka socialinių tinklų vartojimui dažnai siejasi su sumažėjusiu savęs vertinimu bei psichikos sveikatos sutrikimais.
Socialiniai tinklai taip pat prisideda prie psichologinio streso ir nerimo, nes vartotojai nuolat save lygina su idealizuotais kitų žmonių įvaizdžiais internete. Tai iškreipia realybės suvokimą ir gali sukelti žemą savigarbą bei depresijos simptomus.
Tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, ar socialinių tinklų naudojimas sukelia psichikos sutrikimus ar jie yra jau egzistuojančių ligų rezultatas. Tikintiems sveiku socialinių tinklų vartojimu, rekomenduojama vengti absoliutaus draudimo, nes tai gali pabloginti jauno žmogaus situaciją.
Komorbidiškumas
Mokiniams, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo socialinių tinklų, dažnai kartu pasireiškia ir kitos elgesio priklausomybės, pvz., nuo maisto ar apsipirkimo, taip pat afektiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas.
Prevencija ir rekomendacijos
Tėvų ir gydytojų vaidmuo yra neatskiriamas stebint ir valdant socialinių tinklų naudojimą vaikams. Siekiama skatinti vaikų bendravimą realiame pasaulyje ir aktyvias veiklas, kurios mažina priklausomybės riziką. Gydytojams rekomenduojama teirautis apie interneto bei socialinių tinklų naudojimą ir skatinti sąmoningą jų vartojimą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Taip pat svarbu mokyti vaikus apie duomenų saugumą ir asmeninį privatumo išsaugojimą internete. Tikslingas ir apgalvotas socialinių tinklų naudojimas, orientuotas į informacijos paiešką ir naujienas, mažina probleminį vartojimą.
Ribojimas socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko yra veiksmingiausias sprendimas, rekomenduojama nustatyti aiškius laikotarpius, kai socialiniai tinklai nenaudojami, ypač ryte ir vakare. Taip pat gali padėti:
- Laiko limitų nustatymas programėlėms;
- Programėlių perkėlimas į mažiau pasiekiamas telefono vietas;
- Pranešimų išjungimas;
- Išmaniųjų telefonų nevartojimas bent valandą prieš miegą;
- „Dienos be interneto“ praktika kelis kartus per savaitę.
Stebėjimas savo emocinės būsenos socialinių tinklų naudojimo metu ir po jų yra svarbus, ypač, jei vartojimas sukelia dirglumą, nerimą ar nepasitenkinimą savimi.
Kaip veikia socialiniai tinklai ir kodėl jie įtraukiantys?
Socialiniai tinklai naudoja algoritmus, kurie analizuoja vartotojų sąveiką ir siūlo personalizuotą turinį, kurį jie, tikėtina, norės peržiūrėti. Dažniau matomas turinys glaudžiai susijęs su draugų aktyvumu, populiariais įrašais, bei turinio tipais, kuriuos vartotojas dažnai peržiūri.
Šie algoritmai skatina vartotojų susidomėjimą ir ilgesnį pasilikimą platformose, nes vaizdo įrašai ir turinys rodomi be pertraukų („sniego gniūžtės principas“). Žmonės į socialinius tinklus įtraukiami per malonumo paieškas, jų elgesys gali priminti priklausomybę, kai norima nuolat vartoti greitai suteikiamą „saldų“ turinį.
Pataria specialistai: kaip valdyti socialinių tinklų naudojimą
Siekiant kontroliuoti socialinių tinklų vartojimą, svarbu įvesti ribas bei didinti sąmoningumą. Pasak skaitmeninio turinio vadovės J. Antropik, naudinga:
- Nustatyti laiko ribas programėlėms;
- Perkelti socialinių tinklų programėles į mažiau patogias vietas telefone;
- Išjungti socialinių tinklų pranešimus;
- Labai svarbu atsisakyti telefono mažiausiai valandai-du prieš miegą;
- Skirti laiką aktyviam poilsiui ir realiam bendravimui.
Tokie veiksmai padeda išlaikyti subalansuotą psichologinę būseną, gerina miego kokybę ir saugo nuo priklausomybės.
Socialinių tinklų poveikis skaitmeniniam laisvalaikiui
Socialiniai tinklai Lietuvoje keičia kasdieninį laisvalaikį, kuris tampa skaitmeniniu ir algoritmų kontroliuojamu. Tai sukuria „mikrolaisvalaikio“ fenomeną - trumpi naršymo tarp veiklų momentai, formuojantys emocinį rytmą ir įpročius.
Algoritmai skatina vartotojus daugiau laiko praleisti platformose, prioritetu teikdami trumpiems, emocionaliems turinio formatams. Socialiniai tinklai tampa naujų bendruomenių platforma - teminės grupės, žaidimų kanalai, kūrėjų bendruomenės, kurios suteikia socialinę atramą ir galimybę išreikšti save.
Tokios bendruomenės ypač svarbios jauniems žmonėms, kurie atranda savo nišas ir įgyja socialinį kapitalą. Tačiau skaitmeninis laisvalaikis sukelia ir psichologinį nuovargį, informacijos perteklių, nerimą bei menkavertiškumo jausmą, kai vyksta nuolatinis lyginimasis su idealizuotais kitų įvaizdžiais.
Socialinių tinklų naudojimo statistika Lietuvoje
| Amžiaus grupė | Interneto naudotojų dalis kasdien | Dažniausios veiklos internete |
|---|---|---|
| 16-29 metai | 90% | Socialiniai tinklai, el. paštas |
| 45-54 metai | 95% | Informacijos paieška, naujienų skaitymas |
| 55+ metai | 75% | Informacijos paieška, bendravimas |
Internetinės rizikos jaunimo elgesyje
Paaugliai dažnai susiduria su internetiniais pavojais - kontaktavimu su nepažįstamais, smurtiniu ar seksualiniu turiniu, elektroninėmis patyčiomis, asmeninių duomenų paskelbimu. Neretai paaugliai internetą laiko saugia platforma, kurioje jaučiasi pasitikintys savimi labiau nei realiame gyvenime, ypač jei santykiai su tėvais ar bendraamžiais yra silpni.
Probleminis interneto naudojimas dažnai blogina fizinės bei psichinės sveikatos būklę, mažina socialinius įgūdžius bei realų santykių tinklą.
''Skaitmeniniai horizontai'': Priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų – kaip padėti sau?
Tačiau norint išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais, būtina ugdyti kritinį požiūrį į vartojimą, atsparumą algoritmams, planuoti laiką bei derinti skaitmeninį ir tradicinį laisvalaikį. Vis daugiau žmonių renkasi „skaitmeninio detokso“ sesijas - tai padeda palaikyti psichologinę pusiausvyrą ir atkurti ryšį su realiu pasauliu.
tags: #socialiniu #tinklalapiu #naudojimosi #rezultatai