Socialinė rizika - tai situacija, kai asmens ar šeimos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę jo ar jos fizinei, psichinei ar socialinei gerovei. Lietuvoje yra nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos identifikuojami asmenys, patiriantys socialinę riziką. Šie kriterijai padeda socialiniams darbuotojams ir kitoms institucijoms laiku suteikti reikiamą pagalbą ir apsaugą.
Socialinės rizikos veiksniai ir kriterijai
Socialinės rizikos asmenų nustatymo kriterijai apima įvairias sritis, įskaitant:
- Skurdas ir socialinė atskirtis: žemas pragyvenimo lygis, bedarbystė, priklausomybė nuo socialinės paramos;
- Smurtas ir prievarta: fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas šeimoje ar už jos ribų;
- Priklausomybės: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybė;
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenija ir kitos psichikos ligos;
- Negalia: fizinė ar protinė negalia, ribojanti asmens galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi;
- Socialinių įgūdžių stoka: sunkumai bendraujant, sprendžiant konfliktus, integruojantis į visuomenę.
Svarbu pažymėti, kad vienas ar keli iš šių kriterijų nebūtinai reiškia socialinės rizikos patyrimą - sprendimas priimamas įvertinus visą asmens situaciją ir aplinkybes.
Pagalba socialinę riziką patiriantiems asmenims
Nustačius socialinę riziką, asmeniui ar šeimai suteikiama įvairi pagalba, tokia kaip:
- Socialinė parama (išmokos, pašalpos);
- Psichologinė pagalba ir konsultavimas;
- Priklausomybių gydymas;
- Pagalba įsidarbinant;
- Būsto suteikimas.
Institucijos, atsakingos už socialinės rizikos asmenų nustatymą ir pagalbą, yra:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Savivaldybių socialinės paramos skyriai;
- Socialinių paslaugų centrai;
- Vaiko teisių apsaugos tarnybos;
- Policija;
- Sveikatos priežiūros įstaigos;
- Nevyriausybinės organizacijos.
Šios institucijos visuomet bendradarbiauja siekdamos užtikrinti kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriantiems asmenims.
Sociokultūriniai veiksniai
Sociokultūriniai veiksniai - tai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione ar aplinkoje. Šie veiksniai veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Sociokultūriniai veiksniai apima ekonominę ir socialinę padėtį, socialinius vaidmenis bei kultūrinius aspektus. Jie yra kompleksiški, priklauso nuo lyties, amžiaus, tautinės grupės ir visuomenės raidos.
Sociokultūriniai veiksniai ugdymo sistemoje
Ugdymo sociokultūriniais veiksniais laikoma socialinė aplinka, materialinė ir dvasinė kultūra, žmonių veiklos ir bendravimo forma. Svarbiausias sociokultūrinis darinys - sociumas, kuriame svarbios įvairios bendrijos, tokios kaip šeima, mokykla, religinė bendruomenė, tauta, visuomenė ir valstybė.
Šeima - prigimtinis ugdymo veiksnys, draugai ir kaimynai turi įtakos asmenybės raidai. Žiniasklaida (internetas, knygos, filmai, televizijos herojai) yra intensyviausiai informaciją skleidžiantis ugdymo veiksnys. Taip pat svarbios savanorių organizacijos, ugdančios socialios elgsenos gebėjimus, ir bažnyčia, kuri žmogaus dvasingumo ugdymą bei socialinio darbo plėtrą tradiciškai skatina.
Sociokultūriniai veiksniai profesiniame pasirinkime
Profesinį pasirinkimą lemia ne tik asmenybės veiksniai, bet ir sociokultūriniai - profesijos statusas, lyčių stereotipai, socialinė padėtis. Psichologai bei sociologai pabrėžia sociokultūrinių veiksnių svarbą žmogaus pasaulėžiūrai formuoti.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Rizikos veiksniai įvairiose profesijose
LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymu Nr. 301 yra sudarytas detalus profesijų rizikos veiksnių sąrašas, nurodantis kenksmingus darbinius aspektus, kurie įtakoja darbuotojų sveikatą ir saugumą. Šie veiksniai apima tiek fizinę, tiek psichosocialinę riziką.
| Profesija | Rizikos veiksniai | Nuoroda į LR SAM įsakymą |
|---|---|---|
| Direktorius | Darbas su videoterminalais, transporto priemonės vairavimas | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.2. p. |
| Administratorius (sekretorius) | Darbas su videoterminalais, darbo poza | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.2.; 4.2.3. p. |
| Autošaltkalvis | Krovinių tvarkymas rankomis, darbo poza, akustinis triukšmas, vibracija, dulkės, naftos produktai | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.2.1.-4.2.3. p. |
| Konditeris | Krovinių tvarkymas, darbo poza, šiluminė aplinka, stereotipiniai darbo judesiai, sintetinės valymo priemonės | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.2.1.-4.2.3. p. |
| Gydytojas odontologas | Darbas su videoterminalais, darbo poza, padidėjusi regėjimo įtampa, farmakologinės priemonės, chemikalai | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.2.; 4.2.2.; 4.2.3. p. |
| Logopedas | Darbas su videoterminalais, darbo poza, balso stygų nuolatinis įtempimas, krovinių tvarkymas | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.2.; 4.2.2.; 4.2.3. p. |
| Naktinis sargas | Naktinis darbas, oro temperatūra, padidėjusi regėjimo įtampa | Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.7.3.; 5.1. p. |
| Mokyklos mokytojas | Darbo poza, balso stygų nuolatinis įtempimas | Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.2.3.; 4.1. p. |
Tai tik dalis pateiktų profesijų ir rizikos veiksnių. Visos darbo vietos privalo būti įvertintos siekiant užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai darbo vietoje
Psichosocialiniai rizikos veiksniai - tai veiksniai, įtakojantys darbuotojo emocinę, psichologinę savijautą, pavyzdžiui, darbo tempas, santykiai su kolegomis, mobingas (smurtas, bauginimas), stresas darbo metu.
Vertinimo metu svarbu nustatyti:
- Ar darbuotojai yra pakankamai informuoti apie galimas psichosocialines rizikas;
- Ar įmonė taiko prevencines priemones, pavyzdžiui, darbo krūvio paskirstymą, pertraukėlių suteikimą;
- Ar darbdavys užtikrina saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visiems darbuotojams;
- Ar yra sudarytos ir patvirtintos prevencinės priemonės, tvarkos mobingo ir streso prevencijai.
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas taikant LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus ir Europos Sąjungos metodines rekomendacijas. Tyrimo metu darbuotojai anonimiškai užpildo apklausos anketas, kurios padeda objektyviai įvertinti rizikos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Iššūkiai socialinės rizikos vertinime
- Subjektyvus kriterijų interpretavimas;
- Informacijos trūkumas apie asmens situaciją;
- Asmens nenoras bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais;
- Sudėtingos kompleksinės problemos, reikalaujančios koordinuoto įvairių institucijų darbo.
Šie iššūkiai gali apsunkinti socialinės rizikos asmenų identifikavimą ir tinkamos pagalbos suteikimą, todėl svarbu nuolat tobulinti diagnostikos ir įsikišimo metodus.
Socialinė priežiūra ir pagalbos paslaugos
Socialinė priežiūra orientuota į asmens ar šeimos socialinės įtraukties didinimą, socialinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymą, leidžiantį savarankiškai pasirūpinti savimi. Tai specialistų teikiama pagalba, apimanti įvairias interventines priemones.
Kompleksinių paslaugų šeimai centrai organizuoja metodinę pagalbą ir dalijasi gerąja patirtimi, gerindami paslaugų kokybę socialinės rizikos situacijose.
Socialinės rizikos veiksnių klasifikacija
- Ekonominiai veiksniai: skurdas, bedarbystė, žemos pajamos;
- Psichologiniai veiksniai: psichikos ligos, priklausomybės, stresas;
- Fiziniai rizikos veiksniai: negalia, nepalankios darbo sąlygos;
- Socialiniai veiksniai: smurtas šeimoje, socialinė atskirtis, socialinių įgūdžių stoka;
- Profesiniai veiksniai: pavojingi darbo veiksniai ir sociokultūrinės įtakos;
- Sociokultūriniai veiksniai: tradicijos, vaidmenys, visuomenės vertybės, kultūros poveikis.
Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas - tai privalomas procesas visose įmonėse, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką, sumažinti mobingo, streso bei kitų žalingų psichosocialinių veiksnių poveikį.
tags: #socialiniu #riziku #sarasa