Lietuvos ekonomika sparčiai keičiasi, o viena iš pagrindinių varomųjų jėgų yra poveikio investicijos. Šios investicijos, orientuotos ne tik į finansinį pelną, bet ir į socialinę ir aplinkosaugos naudą, tampa vis populiaresnės tarp Lietuvos verslininkų ir investuotojų.
Ką reiškia socialinė ekonomika
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos.
Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) Europoje veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip: kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas), asociacijas ir fondus, socialines įmones.
Be paminėtų subjektų socialinės ekonomikos (SE) ekosistemai taip pat gali būti priskiriamos šią ekonomiką įgalinančios organizacijos - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai ir kt., tame tarpe ir kai kurios NVO, nefinansuojamos iš vyriausybinių projektų, bet veikiančios pagal žemiau išvardintus SE chartijos principus: Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos chartijos principus; socialinių inovacijų principus; puoselėjančios socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes.
Vyraujantys principai ir nuosavybė
Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinė ekonomika veikia pagal visai kitus principus negu viešoji ar liberalioji rinkos ekonomikos. Pagrindinis socialinės ekonomikos veiklos principas yra socialinė atsakomybė. Socialinėje ekonomikoje vartotojams, tai yra sąmoningas pirkimas, mainai, atsakingas vartojimas bei efektyvus taupymas; įmonėms ir organizacijoms, tai veikiant per įvairias vartotojų platformas, solidaraus dalinimosi ekonominio modelio pagrindu arba per tiesioginius ryšius - socialiniai ryšiai ir deklaruojami tikslai, leidimas laisvai konkuruoti savo potencialiems konkurentams, vienodų dalyvavimo sąlygų suteikimas kiekvienos ekonomikos rinkos dalyviams ir t.t.
Juridinės formos ir rinkos infrastruktūra
Pagal visame pasaulyje priimtą skirstymą socialinė ekonomika (SE) veikia per savo ryšius, švietimą ir apima šias juridines formas: kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės.
Socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūros veiklos įrankiai: Socialinės ekonomikos institutas (SEI - švietimas, registrai, veiklos formos, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST) ir kt.); Socialinė birža (SB - solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST)); Socialinės ekonomikos (SE) skatinimo taryba (SEST - SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra).
Socialinis verslas ir socialinės įmonės
Pasaulio valstybėse, kuriose dar nėra pilnai išvystyta socialinė ekonomika (SE), kaip taisyklė, pirmuosius jos žingsnius paprastai padeda žengti socialinis verslas (paprastai, tai kooperatyvai, socialinės įmonės ir SE įgalinančios NVO ).
Socialinio verslo juridinės formos labiau yra būdingos verslo ekonomikai. Socialinis verslas pats sprendžia kokia socialinė veikla organizacijoje bus vykdoma ir tik tai įgyvendina. Socialiniam verslui yra būdinga uždara vidinė narystė. Socialinės ekonomikos rinka per savo infrastruktūrą socialinį verslą apjungia su kitomis socialinės ekonomikos organizacijomis todėl yra reikalinga išorinė demokratinė kontrolė.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės įmonės yra socialinės ekonomikos dalis. Socialinis verslumas apima socialines įmones, t. y. subjektus, kurių komercinė veikla grindžiama socialiniais arba aplinkosaugos tikslais. Šios įmonės gali prisidėti prie vietos plėtros ir socialinės sanglaudos, tačiau, kad jos sėkmingai veiktų, joms gali būti reikalingos specialios paramos priemonės ir kitos palankios sąlygos.
Finansavimo šaltiniai ir poveikio investicijos
Trys skirtingi finansavimo šaltiniai: Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagrinde yra išlaikomos iš valstybės projektų ir viešųjų pirkimų. Socialinio verslo įmonės (SV) naudoja verslo modelius išnaudojant liberalios rinkos mechanizmą, pelno siekimą taip pat papildomai susiedamas su kokiais nors pasirinktais socialiniais tikslais ir prioritetais. Socialinė ekonomika (SE) naudoja socialinius modelius panaudodama socialios rinkos mechanizmą (veikia per savo ryšius, švietimą, socialines vartotojų platformas ir solidaraus dalinimosi modelius), socialinius tikslus ir žmonių apsaugą stato į pirmą vietą.
Poveikio investicijos yra kapitalo įdėjimas į įmones, organizacijas ir fondus, siekiant generuoti socialinę ir aplinkosaugos naudą kartu su finansiniu grąžinimu. Tai gali būti investicijos į atsinaujinančią energiją, socialinius būstus, švietimo programas ar sveikatos priežiūros projektus.
Lietuvos ekonomikai poveikio investicijos turi daugiausiai teigiamų aspektų. Jos ne tik skatina tvarų ekonomikos augimą, bet ir padeda spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas. Pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančią energiją gali sumažinti priklausomybę nuo fosilinių kuro šaltinių ir sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Socialinės inovacijos
Kas yra socialinė inovacija? Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
SI požymiai yra šie: 1) veikimas atviras - dalijamasi turimomis žiniomis, 2) tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą, 3) dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai, 4) atliepia paklausą, 5) individualaus atvejo svarba - sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.
Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos bendrojo gėrio labui. Daugelis jos novatoriškų idėjų, kaip antai etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, tapo visuotinai paplitusiomis. Apvalusis socialinės ekonomikos stalas yra skirtas sektoriams bendrai spręstų bendras problemas.
Lietuvos specifika ir naujasis modelis
Socialinė ekonomika žengia į Lietuvą! Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse.
Lietuvoje jau galime pastebėti kelis sėkmingus socialinių modelių pavyzdžius. Vienas iš jų yra socialinės įmonės, kurios siekia integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis į darbo rinką.
Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje remiasi gerosios pasaulio praktikos pavyzdžiais: apskrituoju socialinės ekonomikos stalu (Kanada); socialinės ekonomikos įstatymų projektas (Ispanija); dalinai solidaraus dalinimosi ekonominiu modeliu (Pietų Amerika) ir t.t. Pažymėtina, kad kiekviena iš trijų aukščiau išvardintų ekonomikų aktyviai veikia per pagrindinius savo veiklos instrumentus - specializuotas biržas. Į Lietuvą naujai ateinanti socialinė ekonomika šiuo metu pradeda veikti per savąją Socialinės biržos inovaciją - VšĮ Socialinė birža.
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Idėja Lietuvai” buvo pasiūlyta mūsų VšĮ Socialinė birža socialinė inovacija. Valstybinio ir privataus kapitalo sektoriai tapo visiškai susiformavę ir gerai atstovaujami, o pilietinis sektorius sektorius iki šiol neturėjo aiškesnės apibrėžties ir kokio tai vadovaujančio centro. Mūsų organizacija tai pasiūlė įgyvendinti būtent per socialinę ekonomiką.
Socialinė birža (SB) ir Solidaraus dalinimosi ekonominis modelis
Socialinė birža (toliau - SB) - tai socialinės ekonomikos rinkoje veikianti socialinės pagalbos bei teikiamos paramos birža, veikianti pagal pačios visuomenės nustatytas jai naudingas „žaidimo taisykles“. SB siekia sisteminių pokyčių tiesiogiai veikdama per vartotojų platformą bei „Solidaraus dalinimosi ekonominį modelį“ (SDEM), naudojanti vieną iš dažniausiai praktikuojamų socialiai atsakingų sprendimų - piniginių lėšų skyrimą socialiniams tikslams pasiekti.
SB inovacija iš esmės įkūnija visai naują socialinį ekonominį bendrosios rinkos sisteminį požiūrį. Šios, dabar jau drįstame tarti, naujosios lietuviškos inovacijos daug metų ilgokai ieškojo daugelis pasaulio šalių Europoje, JT ir net Vatikanas.
Pirmas žingsnis, yra pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt). Antras žingsnis, tai yra pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu.
SE rinkos reikalavimai ir valdymas
Socialinės ekonomikos (SE) bendrieji reikalavimai: ES socialinės chartijos principai, ES socialinių inovacijų principai ir vadovavimasis socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybėmis į pirmą vietą iškeliančiomis asmens pirmenybę rinktis. Be šių išvardintų reikalavimų liberaliajai rinkos ekonomikai norinčiai praplėsti savąją rinką per socialinę ekonomiką taip pat neišvengiamai galioja: vienos bendrystės ekonomikos, socialinės ekonomikos pripažinimo; laisvanoriškas savos rinkos atvėrimo principai.
Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje pasižymi savo naująja rinkos infrastruktūra, pasižymi socialios demokratijos principais grįstu valdymu - rato principu veikiančiu grįžtamojo ryšio principu, kai visi yra atsakingi visiems. Socialinės ekonomikos infrastruktūra taip pat yra pritaikyta veikti vienoje bendrystės ekonomikoje kartu su liberaliąją (kapitalistinės rinkos) ekonomika.
Strateginis dialogas, švietimas ir vertinimas
Socialinė ekonomika Europoje yra labai populiari ekonomika dėl savo patikimumo, puoselėjamų pastovių ryšių ir didelio pasitikėjimo, kuris susideda iš daugelio dalių. Gerosios praktikos pavyzdžiais taip pat nenuginčijamai įrodytas socialinės ekonomikos dalyvių indėlis į pilietinės visuomenės stiprinimo procesą. Esančios arčiau piliečių, šios organizacijos geriau jaučia ir atliepia socialinius poreikius, kuria aukštos kokybės darbo vietas.
Strateginiam dialogui ir švietimui apie socialinę ekonomiką (SE) veikiančią per jos ryšius SE infrastruktūros organizacijos papildomai yra numačiusios „Apvalųjį socialinės ekonomikos stalą“ (ASES) bei atitinkamus mokymus. Daugiausiai komunikacijos klaidų socialinės ekonomikos požiūriu yra padaroma dėl elementarių ASES ryšių nebuvimo.
Vertinimą sudaro septyni moduliai, apimantys skirtingas veikimo sritis. Kiekvienam moduliui užpildyti prireiks maždaug dešimties minučių, priklausomai nuo jūsų turimos informacijos. Taigi visas vertinimas užtruks maždaug vieną valandą. Atliekant kiekvieną savęs vertinimą pateikiami gerosios praktikos teiginiai, pagal kuriuos prašoma įvertinti savo miestą, regioną ar šalį.
Praktiniai žingsniai organizacijoms
- Pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt).
- Pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu.
- Naudotis SE infrastruktūra: dalyvauti apvaliuosiuose staluose, mokymuose, prisijungti prie Socialinės biržos ir SE institucinės paramos.
Socialinės ekonomikos poveikis Lietuvai
Lietuvoje pradėjęs veikti naujasis socialinės ekonomikos modelis visuomenei naujai siūlo sąmoningai veikti socialiai atsakingoje socialinėje rinkoje. Priimta tvirtinti, kad ES ekonomika yra bene labiausiai socialiai atsakinga visame pasaulyje. Lietuvoje pradėjęs veikti naujasis Socialinės ekonomikos modelis šią ES privalumo kartelę iškelia dar aukščiau.
Lietuvoje jau galime pastebėti kelis sėkmingus socialinių modelių pavyzdžius. Vienas iš jų yra socialinės įmonės, kurios siekia integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis į darbo rinką. Socialinė ekonomika veikia beveik nepatirdama krizių ir tvirtais žingsniais ateina į Lietuvą.
| Elementas | Funkcija / nauda |
|---|---|
| Socialinė birža (SB) | Vartotojų platforma, SDEM, piniginių lėšų skyrimas socialiniams tikslams |
| Socialinės įmonės | Vietos plėtra, socialinė sanglauda, darbo vietos jautriems asmenims |
| SE institutas | Švietimas, registrai, SE veiklos formos, apskritasis stalas |
Jei įmonei pelno siekimas nėra vienintelis ir nėra pagrindinis veiklos tikslas, bet kaip priemonė socialiniams tikslams pasiekti, tai tokią įmonę anksčiau galima buvo vadinti socialinės ekonomikos dalimi. Socialinio verslo įmonė įkurta ne asmeniniams to juridinio asmens poreikiams tenkinti, o iškeltiems socialiniams tikslams atsiekti, taipogi, gautas pelnas turėjo būti skirstomas užsibrėžtiems socialiniams tikslams įgyvendinti.
tags: #socialines #ekonomikos #nacionaliniai #modeliai