Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto. Yra ir daugiau pensinių išmokų. Tai gali būti anuitetai ar kitokios išmokos iš II ar III pakopos privačių pensijų fondų, pensijos dirbus užsienyje ir kt.
Kas lemia teisę į senatvės pensiją ir kada kreiptis
Kada išeisiu į pensiją? Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Toks yra pensinis amžius ir moterims ir vyrams. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus. Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją. Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo.
Reikalingi dokumentai dėl senatvės pensijos skyrimo
- Prašymas skirti senatvės pensiją.
- Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje).
- Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993-12-31 (darbo knygelė, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.).
- Karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31).
- Santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Stažas, minimalus reikalavimas ir šalpos pensija
Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Minimali pensija Lietuvoje nėra nustatyta taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras. Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Esama tvarka dėl pavėluotai kreipiantis skiriamos pensijos
Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad asmenys, kreipiantis dėl socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, senatvės pensija galėtų būti skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl senatvės pensijos paskyrimo dienos. Tokia tvarka reiškia, kad jei asmuo kreipiasi vėliau, jis praranda teisę gauti kompensaciją už ilgesnį praleistą laikotarpį.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai, praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos. Tokia situacija dažniausiai ištinka žmones, kurie gyvena užsienyje ir turi teisę į lietuvišką pensiją, tačiau kadangi gauna vietos pensiją dėl to, kad dirbo užsienyje ir uždirbo tą pensiją, pamiršta, kad ir Lietuvoje turi šią teisę, ir kai kreipiasi į „Sodrą“, „Sodra“ paskaičiuoja ir išmoka tik už vienus metus.
Siūlomos pataisos: pagrindinės nuostatos
Seimas svarstys Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti pensijų skyrimo tvarką. Vieno iš pataisų iniciatorių - Seimo nario Lino Kukuraičio - teigimu, siūloma, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 proc. „Jeigu pamiršai ar dėl kitų priežasčių kreipeisi vėliau negu metai, pavyzdžiui, praėjus 5 metams po senatvės pensijos amžiaus ribos ar dešimties, tu gauni kompensaciją tik už vienus metus... Siūlome, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 proc.“, - sakė L. Kukuraitis.
Įstatyme siūloma apibrėžti, kad jeigu asmuo dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad jis pageidauja atidėti senatvės pensijos skyrimą, jei jis yra įgijęs bent minimalų stažą senatvės pensijai skirti. Tačiau numatoma, kad jei asmuo senatvės pensijos atidėto skyrimo ar mokėjimo laikotarpiu gavo kitas socialines pensijas ar išmokas, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, jam senatvės pensija nebūtų didinama.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo atidėję socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimą ir kuriems nėra pasibaigęs jų prašymuose nurodytas šios pensijos skyrimo atidėjimo laikotarpis, socialinio draudimo senatvės pensijos atidėjimo laikotarpis jų paties prašymu galėtų būti keičiamas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Seimo sprendimo svarstymai ir komitetai
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-617) po pateikimo pritarė 79, prieš balsavo du, susilaikė trys Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Pagrindai panaikinti arba keisti „Sodros“ sprendimą
Jei asmuo nepateikė prašymo laiku, dabartinė teisinė norma riboja „Sodros“ galimybes išmokėti už praleistą laikotarpį daugiau nei už 12 mėnesių. Siūlomos pataisos remiasi principu, kad pavėluotas kreipimasis, jei asmuo turi bent minimalų stažą, turėtų būti vertinamas kaip pageidavimas atidėti pensijos skyrimą, ir tokiu atveju galima pritaikyti atidėjimo didinimo taisykles (po 8 proc. už kiekvienus metus). Taip pat numatyta, kad gavus kitų socialinių pensijų ar išmokų atidėjimo laikotarpiu, didinimas netaikomas.
Pavyzdžiai ir praktinės pasekmės
Praktikoje tai reikštų, kad asmuo, kuris, pavyzdžiui, kreipėsi praėjus 5 ar 10 metų po pensinio amžiaus, galėtų gauti kompensaciją už visą praleistą laikotarpį, prie pensijos gaudamas 8 proc. padidinimą už kiekvienus metus, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu gautos kitos socialinės pensijos ar išmokos, išskyrus šalpos našlaičių pensiją.
Kaip tvarkytis, jei „Sodra“ sprendimas panaikintas ar pakeistas
Jei asmuo mano, kad „Sodros“ sprendimas dėl pensijos skyrimo ar mokėjimo yra neteisingas arba jo teisės nebuvo tinkamai vertinamos, jis gali kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti papildomus dokumentus ar skundą. Taip pat galioja galimybė pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, ginant savo teises, tačiau konkretūs procesai priklauso nuo bylos aplinkybių ir įstatymų nuostatų.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Ministras J. Taminskas: ką nuveikėme per 9 mėnesius?
Praktiniai patarimai gyventojams
- Kreiptis į „Sodrą“ laiku - likus 3 mėnesiams iki pensinio amžiaus arba vėliau, tačiau kuo greičiau, kad neprarastumėte išmokų už praleistą laikotarpį.
- Jei gyvenate užsienyje ir gaunate vietos pensiją, pasitikrinkite, ar jums nepriklauso lietuviška pensija ir ar nereikia pateikti prašymo „Sodrai“.
- Sukaupto stažo ir įmokų dokumentus surinkite iš anksto - tai pagreitins sprendimo priėmimą.
- Jei kreipiatės pavėluotai, patikrinkite, ar galioja siūlomos pataisos ir ar jos gali jums suteikti platesnę kompensaciją už praleistą laikotarpį.
Trumpa lentelė: svarbiausios terminių ir dydžių nuostatos (2026 m.)
| Nuostata | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Pensinis amžius | 65 metai (vyrams ir moterims) |
| Būtinasis stažas (2026 m.) | 34,5 mety (nuo 2027 m. - 35 m.) |
| Minimalus stažas | 15 metų |
| Šalpos senatvės pensija (2026 m.) | 261 EUR/mėn. |
| MVPD (2026 m.) | 468 EUR |
| Bazinė pensija (2026 m.) | 327,91 EUR |
| Atidėtos pensijos didinimas | 8 % už kiekvienus atidėjimo metus |
| Pavėluoto kreipimosi kompensacija (esama tvarka) | Išmokama už ne daugiau kaip 12 mėn. iki kreipimosi |
| Siūloma pakeisti | Kompenzuoti visą praleistą laikotarpį, pridedant po 8 % už metus (nuo 2026-01-01 siūloma įsigaliojimo data) |
Informacija šiame straipsnyje remiasi viešais duomenimis apie Seimo svarstomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas ir „Sodros“ taikomą praktiką dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo. Jei turite konkrečią situaciją, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“, nes tik ji turi visus duomenis apie žmogaus stažą ir įmokas.