„Socialinių paslaugų plėtra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). SADM nurodo, kad socialinių paslaugų sistema Lietuvoje vis labiau orientuojama į ankstyvąją pagalbą, paslaugų prieinamumą bendruomenėje, individualizuotą pagalbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą. Socialinės paslaugos stiprina bendruomenes ir žmonių savarankiškumą. Šiuolaikinė socialinė politika orientuojasi į asmeninę pagalbą žmogui, kad jis gyventų bendruomenėje, išliktų aktyvus visuomeniniame gyvenime.
Kaip praneša SADM, socialinių paslaugų plėtra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių: daugėja vyresnio amžiaus žmonių, vienišų asmenų, asmenų su negalia, sudėtingėja šeimų santykiai, pastebimas didesnis pagalbos poreikis vaikams ir šeimoms. Todėl socialinių paslaugų sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti į besikeičiančius žmonių poreikius. Didelis dėmesys skiriamas paslaugų kokybei ir specialistų kompetencijoms stiprinti.
Demografiniai veiksniai ir augantis paslaugų poreikis
Šiandien Lietuva susiduria su įvairialypiais iššūkiais - nuo visuomenės senėjimo ir augančių socialinės apsaugos išlaidų iki ribotų valstybės biudžeto galimybių bei didėjančių geopolitinių grėsmių, kurių sprendimas yra ne tik prioritetinis, bet ir reikalaujantis papildomų išteklių. Augant vyresnio amžiaus asmenų, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, skaičiui, sparčiai didėja integruotų socialinės pagalbos ir slaugos paslaugų poreikis. Tam būtina sukurti ilgalaikės priežiūros, apimančios abi minėtas sritis, sistemą.
Didėjančiai šiek tiek. Iš jų grynai paslaugom tai skiriam iki 10, taip 8. Irgi augančiai. Pagrindinė priežastis - senėjimo tendencijos eina. Socialinių paslaugų poreikis auga ir didmiesčiuose. Šiauliuose pagalbos į namus pageidaujama 3 kartus daugiau, nei prieš kelerius metus. Du kartus išaugo laikinojo atokvėpio paslaugos poreikis. Auga ir kitų socialinių paslaugų poreikis. Itin paklausūs vaikų dienos centrai, laikinojo atokvėpio paslaugos. O laikinojo apgyvendinimo namai dažnai būna perpildyti.
Deinstitucionalizacija ir paslaugų plėtra bendruomenėje
Iki 2030 metų planuojama ypatingą dėmesį skirti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijai. Ministerija mato poreikį plėtoti socialines paslaugas asmenims su negalia, užtikrinančias jų savarankišką gyvenimą su pagalba bendruomenėje. Dar 2022 metais buvo parengti regioniniai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią paslaugų žemėlapiai, kuriuose visos šalies savivaldybės, remdamosi paslaugų išvystymo analize, suplanavo paslaugų plėtros kryptis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagal planus iki 2030-ųjų bus plėtojamos su apgyvendinimu ir dienos užimtumu susijusios paslaugos, kuriami dienos užimtumo centrai, socialinės dirbtuvės, teikiama pagalba priimant sprendimus, taikoma atvejo vadyba, kai kuriuose regionuose steigiasi kompleksinės pagalbos centrai vaikams su negalia ir jų artimiesiems.
Finansavimo ir infrastruktūros iššūkiai
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Pirmiausia - valstybė skiria per mažai lėšų, nes ir esamoms paslaugoms jau yra susidariusios eilės. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
Plečiant paslaugų mastą ir jų įvairovę, reikia papildomų resursų: tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, o jų paieškos užtrunka. Iš dalies tai bandoma spręsti skiriant papildomas lėšas savivaldybėms. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei perdavė Senjorų socialinės globos namus ir skirs 23 tūkst. Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
Personalo trūkumas ir kvalifikacijos poreikis
Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog vienintelis sprendinys - darbo sąlygų gerinimas. „Darbuotojų trūkumas yra labai didelis ir tai susiję ne tik su finansiniais poreikiais, darbo sąlygomis, bet ir su tuo, kad šis darbas reikalauja didžiulio atsidavimo, atjautos ir didelių pastangų“, - teigia ministrė.
Šiais metais įsteigtas individualios priežiūros darbuotojo etatas, kurio tikslas padėti atvejo vadybos apskaitoje esantiems tėvams, auginantiems kūdikius ir vaikus su negalia iki 3 metų, ugdytis socialinius įgūdžius, vaiko tinkamos priežiūros užtikrinimui. Sostinės gyventojai gali kreiptis dėl nemokamų emocinės gerovės konsultacijų. Konsultacijos teikiamos kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Paslaugų prieinamumas, eilės ir paklausos neatitikimai
Eilės ir nepatenkintas poreikis: įvairių paslaugų trūkumas išlieka didžiulis iššūkis. Šiuo metu maždaug 750 žmonių laukia eilėje, kol galės gauti vietą apsigyventi globos namuose. „Žinome, kad eilės yra, norisi pažadėti, kad daugiau žmonių, kurie negali būti vieni namuose arba neturi galimybių būti su artimaisiais, gautų paslaugas. Tai yra iššūkis kiekvienai savivaldybei, Vilniui taip pat. Tokia tendencija yra visame pasaulyje, bet matome tendenciją, kad jauni žmonės ir jauni profesionalai, kurie į Vilnių galbūt atvyko iš kitų regionų centrų, kai jų tėvams pasidaro per sunku gyventi vieniems kažkur kitur, labai natūraliai kviečia juos atvykti į Vilnių“, - kalbėjo R.
Manome, kad reikia orientuotis ne į naujų paslaugų kūrimą. Daug svarbiau - didinti jau teikiamų paslaugų prieinamumą ir užtikrinti kokybę, sumažinti socialinių paslaugų namuose laukiančių asmenų eiles. Atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į asmens individualius poreikius, teiks palydėjimo, informavimo, konsultavimo ir atstovavimo paslaugas gaunant skirtingų sektorių paslaugas. Savo veikloje jis bendradarbiaus su socialiniais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamų ir teikiamų paslaugų reikia asmens poreikiams užtikrinti.
Kokybės vertinimas ir inovacijos
Didelis dėmesys skiriamas paslaugų kokybei ir specialistų kompetencijoms stiprinti. Socialinio darbo kokybė pastaruoju metu yra viena iš aktualių temų tiek ES, tiek Lietuvoje. Socialinių paslaugų suteikimas ir jų kokybė užtikrintų piliečių, esančių socialinės atskirties situacijoje, dinamiką iš socialinės atskirties į priešingą kontinuumo polių. Atrodo, įgalinimo principai socialiniame darbe yra įgyvendinami. Atliekama tyrimų, kuriuose socialinių paslaugų gavėjai įtraukiami į socialinių paslaugų kokybės vertinimą, savivaldybės pradeda skelbti suteiktų socialinių paslaugų ir jų kokybės vertinimo ataskaitas, o planuodamos socialines paslaugas ateinantiems metams bendradarbiauja su negalią turinčiųjų NVO.
Be to, Lietuvoje taikoma Europos Sąjungos mastu sukurta socialinių paslaugų kokybės vertinimo sistema EQUASS, kuri apima 10 kokybės principų ir 50 kokybės užtikrinimo kriterijų, kad jie įgyvendinami, rodo 75 rodikliai. EQUASS sistema siūlo keletą socialinių paslaugų kokybės pripažinimo ir sertifikavimo programų, kurios suteikia skirtingus pripažinimo tipus: a) įsipareigojimą siekti EQUASS garantijos; b) EQUASS garantijos pažymėjimą; c) įsipareigojimą EQUASS meistriškumui; d) EQUASS meistriškumo pažymėjimą.
SERVQUAL modelio taikymas kokybės vertinimui
Kituose empiriniuose socialinių paslaugų kokybės vertinimo tyrimuose renkant ir vertinant surinktus duomenis buvo naudojamas SERVQUAL modelis. Kiekvienos dimensijos kokybė vertinama kliento požiūriu pagal realiai gautos paslaugos ir turėtų lūkesčių skirtumą Q = P - E. Formulėje Q reiškia kokybę pagal tam tikrą dimensiją, P - suvoktą paslaugos kokybę po jos realaus suteikimo, E - reikalingos paslaugos lūkesčius. Šis skirtumas, pagal konkrečią dimensiją vertinant paslaugos kokybę, vadinamas kokybės spraga ir gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Neigiama spraga reiškia, kad kliento požiūriu paslaugos kokybė yra prastesnė, nei tikėtasi, teigiama spraga reiškia, kad paslaugos kokybė viršijo lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
| Autorius | Apčiuopiamumas | Patikimumas | Reagavimas | Užtikrintumas | Jautrumas |
|---|---|---|---|---|---|
| Laužininkienė (2013) | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama |
| Uzdilaitė (2018) | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama | Neigiama |
Praktinės patirtys ir vietos savivaldybių pavyzdžiai
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, atsakydamas į klausimą, kaip Biržų rajone sekasi užtikrinti socialines paslaugas, nesiskundžia. Meras sako, kad jam asmeniškai teko susidurti su eilėmis kitame mieste, tvarkant giminaičių reikalus. „Mums sakė, kad po pusės metų ateis įvertinti trečią insultą patyrusio ir trečiame aukšte esančiame bute gyvenančio asmens poreikių. Biržų rajone teikiama daug socialinių paslaugų iš socialinių paslaugų katalogo, kurio paslaugų spektras yra platus.
„Kai kurios paslaugos, tokios kaip apsaugoti būstai arba grupinio gyvenimo namai, dar tik suplanuoti. Visi penki apsaugoti būstai yra nupirkti, jie yra remontuojami. Turime minčių, kad ateityje rajono ligoninė galėtų teikti atokvėpio paslaugas ir gauti finansavimą ne tik iš ligonių kasų, bet ir iš pačios savivaldybės ar valstybės, bet tai būtų ne nauja paslauga, o naujas paslaugos tiekėjas“, - prasitarė Biržų meras.
„Mūsų rajone veikia keturi globos namai, kuriuose yra apie 130 vietų. Be to, plečiasi dar vieni privatūs globos namai. Taip atsiras dar papildomai 24 ar 25 vietos. Taigi, turėsim apie pusantro šimto vietų, kas mūsų rajonui, kuriame gyvena 22 tūkstančiai žmonių, yra tikrai nemažai. Aplinkiniuose rajonuose, Pasvalyje, Kupiškyje, daug vietų nėra. Vykdant institucinę socialinės globos pertvarką jau padaryta nemaža pažanga. Progresas būtų dar spartesnis, jeigu pavyktų laiku rasti rangovus.
Skundai, klientų lūkesčiai ir paslaugų organizavimo pokyčiai
Pasikeitusi į namus ateinančių socialinių darbuotojų aptarnavimo tvarka supykdė ne vieną klaipėdietį. Klaipėdos socialinės paramos centro vedėja Diana Stankaitienė patvirtino sulaukianti nemažai skundų dėl pasikeitusios namuose lankomų klientų tvarkos. Klaipėdietę supykdė, jog Socialinės paramos centro atstovai net nepasiteiravo, ar ji sutinkanti su tokiomis permainomis. Sunkiai vaikščiojanti D.Einikienė per kelerius metus jau susidūrė su į namus ateinančių darbuotojų kaita.
Socialinius darbuotojus rekomenduota paskirstyti taip, kad jiems nereikėtų blaškytis po miestą ir gaišti laiko kelionėms nuo vieno kliento iki kito. D.Stankaitienė patikino, kad centre dirba tik geri darbuotojai, turintys patirties ir reikiamą išsilavinimą. "Jei klientas nesutaria su darbuotoju, jį pakeičiame.
Jau penkeri metai, kaip socialinės paslaugos šeimai suteikiamos nauja tvarka. Jei anksčiau socialinis darbuotojas buvo atsakingas už visą socialinių paslaugų eigą, tai naujoji tvarka sumažino šią atsakomybę, padalinant ją su įsteigtu atvejo vadybininko etatu. Darbuotojui darbo krūvis sumažėjo, tačiau darbas palengvėjo nežymiai, nes atsirado galimybė eiti kartu su klientu jo gyvenimo keliamų iššūkių keliu. Tai tarpusavio santykių šeimoje sprendimai, tarpininkavimas įvairiose įstaigose, lydėjimo paslaugos, užsakant įvairias kitas paslaugas, derinat mokestinių sunkumų situacijų sprendimus, retais atvejais atstovaujant klientui pabėgusio paauglio paieškoje, organizuojant kitų įstaigų paslaugų apmokėjimą, netgi sprendžiant daugpatystės klausimus, rengiant mokymus, kultūrinius renginius.
Socialinės rizikos šeimos, vaikų apsauga ir atvejo vadyba
Socialinės paslaugos organizuojamos, vadovaujantis vaiko teisių specialistų rekomendacijomis. Kartu su atvejo vadybininku vertinat socialinių paslaugų poreikį kiekvienu individualiu atveju, pastebima ir konfliktų priežastis, ir praeiti šeimos krizių etapai, kas leidžia numatyti ir galimus sprendimo būdus, stengiantis išsaugoti vaikams abu tėvus pagarboje. Gaila, kad dažnai tėvai būna toli nuo šio suvokimo ir vienas kitą skaudina manipuliuodami nebrandžiu vaiko proto, tokiu būdu sukeldami vaikui dvasinį skausmą, jam tenkant pasirinkti vieną iš tėvų.
Vaikas to nesuvokia, bet skausmas viduje siekia išsiveržti į išorę. Galime pasidžiaugti, kad atvejo vadybos atvejai nebesitęsia penkmečiais. Gaudami įvairesnes paslaugas motyvuoti klientai, aktyviai bendradarbiaudami, per metus sėkmingai atvejus „užsidaro“. Atkritimų statistika labai žema.
Socialinė izoliacija, užimtumo trūkumas ir įtraukties skatinimas
Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Visada džiugina tai, kas turi tęstinumą, kur renkasi besišypsantys žmonės ir tvyro gera nuotaika. Kasmet visiems daug gerų emocijų kelia Kauno rajono žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“, šiemet ji vyks jubiliejinį - 25-ąjį - kartą. Pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis.
Pakruojietė Veronika Aldona viena gyvena jau 15 metų. Pagalba namuose jai teikiama 6 metus. Senjorė sako - viena dukra su šeima gyvena Vilniuje, kita - užsienyje. Tad artimieji ją lanko retai. Individualios priežiūros darbuotoja ateina du kartus per savaitę. „Ir valgyt kartais pietus ji siūlosi atvežt. Bet geriau, kai pati kažko pasidarau. Produktų man priperka, šiaip taip, aišku, pavargstu, 92 metai. Senjorę lankanti specialistė Daiva prižiūri dar 11 senolių. 14 metų tokį darbą dirbanti moteris sako, kad pagalbos poreikis namuose vis auga. „Labai, labai. Ir dabar eilėje, kiek žinau, stovi. Mes nebegalime apglėbti tiek. Taikomės, terpiamės į tą tarpą ir vis tiek kažkaip padedam. <...> Laukia jos, vis tiek žino, kad aš ateisiu. Pasišnekėt. Ir bendravimas tas priklauso mums. Dažniausiai pagalbos į namus pageidauja vieniši senyvo amžiaus žmonės. Artimųjų nėra arba išvykę į užsienį.
Teisinės ir administracinės naujovės
Gyvename pokyčių laikotarpiu, todėl turime nuolat ieškoti naujų darbo metodų, kad veikla būtų efektyvi ir koordinuota. Nuo šių metų sausio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sujungta su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir tapo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji teikia visas pagrindines paslaugas žmonėms su negalia vieno langelio principu. Laukiame socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų.
Nuo šių metų liepos 1 d., keičiantis Socialinių paslaugų įstatymui, keisis mokesčio už teikiamas socialines paslaugas apskaičiavimo tvarka. Nuo šių metų liepos 1 d. atsiras naujo pobūdžio vaikų, likusių be tėvų globos, globotojai. Siekiant turėti galimybę globos įstaigose esantiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, siūloma įsteigti nuolatinio globotojo statusą. Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas.
Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigaliojus Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatyas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu. Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Įtrauktis, bendradarbiavimas ir tolimesnės gairės
Siekiant užtikrinti efektyvesnį socialinių paslaugų teikimą ir mažinti skundų skaičių, būtina atsižvelgti į klientų poreikius, gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuolat tobulinti socialinių darbuotojų kompetencijas. Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei. Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
tags: #socialiniu #pslaugu #teikimas #islieka #vienas #aktualiausiu