Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą.
Problema ir demografiniai duomenys
Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kadangi, kaip teigia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ang. Organization for Economic Co-operation and Development, OECD) 2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia.
Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Statistika ir esama situacija
Visgi statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 6 tūkst. - 8,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m.
Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas - pernai, baigę 6 mėn. dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. asmenų su negalia (2022 m.). Duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį 68 proc. asmenų su negalia, prieš 6 mėn. baigusių profesinį mokymą, sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.
Apskritai, įgyvendinus žmonių su negalia įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčius, per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų su negalia skaičiumi, padidėjo beveik 10-čia procentinių punktų: nuo 24 proc. 2019 m. iki 33,4 proc.
Dalyviai ir jų problemos
Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Susirasti darbą žmogui su negalia darbą nėra paprasta, o turinčiam proto negalią - beveik neįmanoma, nes jie negeba savarankiškai prisitaikyti prie nuolat kintančių ir kylančių reikalavimų darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Jeigu žmogus ilgai nedirba rinkoje, kuri keičiasi itin greitai, jo turimi gebėjimai ir kompetencijos pasensta, ir jam gerokai sunkiau pasivyti važiuojantį traukinį, - teigia J.Kuprytė. Jei žmogus ilgai nedalyvauja darbo rinkoje, nukenčia ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir pasitikėjimas savimi. Kai nerandi darbo, ypač jei susiduri su diskriminacija, mažėja savivertė, pasitikėjimas, užtikrintumas.
Kliūtys: informacijos stoka, prieinamumas ir diskriminacija
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc.
Lietuvoje vis dar tenka girdėti skundų, kad Užimtumo tarnyba pasiūlo darbą, bet netikrina, ar darbo vieta yra pritaikyta asmeniui su negalia, - pasakoja A.Klemanskienė. Asmuo atvyksta į pokalbį, o ten, pavyzdžiui, yra laiptai - kitų variantų patekti į vidų nėra.
Lietuvoje kas trečias žmogus su negalia gyvena žemiau skurdo ribos, dirba tik maždaug kas ketvirtas galintis dirbti neįgalusis.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Lietuvoje be jau aptartų žmonių su negalia įdarbinimo kvotų galioja ir kitos priemonės, skirtos asmenų su negalia teisei į užimtumą ir profesinę savirealizaciją įgyvendinti: subsidija įdarbinant darbuotojus (-as) su negalia, subsidija darbo vietos pritaikymui, subsidija darbo asistento (-ės) išlaidoms.
Darbdavių požiūris ir praktinės kliūtys
Lietuvoje viena didžiausių kliūčių - darbdavių požiūris, ypač privačiame sektoriuje. J.Kuprytė antrina, kad diskriminacijos apraiškų Lietuvoje vis dar gausu, tik pastaruoju metu ji tapo subtilesnė: „Dabar jie atvirai į akis nebesako, kad žmogus su negalia nepageidaujamas. Sako: mes visiems atviri, bet čia yra mūsų reikalavimų sąrašas.“
A.Klemanskienės teigimu, darbdaviams dažnai nepatogumų kelia ir papildomos investicijos į patogesnę darbo aplinką darbuotojams. Jie visą laiką skaičiuoja, kiek reikės investuoti pritaikant darbo vietą. Ypač tai reikalinga nematomos negalios - autizmo spektro sutrikimo - atveju arba asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis. Tačiau yra ir tokių, kurie į situaciją žvelgia lanksčiai.
Pavyzdžiui, viena įmonė nupirko asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, atsarginius ratus, kad laboratorijoje būtų užtikrinta higiena ir kad asmuo galėtų dirbti tą darbą lygiaverčiai su visais įmonės darbuotojais.
Dažniausiai negalią turintys asmenys darbinasi aptarnavimo srityje: padavėjais, apsaugos darbuotojais, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais ir virėjais.
Parama ir paskatos darbdaviams
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis.
Intensyviai bendradarbiausime su darbdaviais, skatindami juos kurti specialiai pritaikytas darbo sąlygas žmonėms su negalia. Darbdavius supažindinsime su neįgalių žmonių gebėjimais, pristatysime neįgaliųjų įdarbinimo sėkmės istorijas, gyvais pavyzdžiais rodysime, kodėl naudinga kurti įtraukias darbo vietas.
SADM primena, kad pernai įsigaliojo naujovės, padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų parengtas ir šiemet, antrojoje metų pusėje, bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas.
Pagrindinės paramos priemonės
- Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų.
- Darbo vietų pritaikymas. Nuo 2023 m. pradžios galėta gauti paramą darbo vietos aplinkos pritaikymui, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui.
- Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Jei darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento.
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai: profesinis mokymas, stažuotės, įdarbinimas subsidijuojant ir t.t.
Darbo sąlygų pritaikymas: principai ir pavyzdžiai
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai:
- Organizaciniai sprendimai: sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku.
- Asmeninė ar individuali pagalba: užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės: užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas: kelkite visų darbuotojų sąmoningumą, mažinkite ir panaikinkite neigiamą požiūrį į negalią.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai: užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius.
Seminaras „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva“
Politikos pokyčiai ir tikslai
Iki šiol egzistuojantis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.
Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų parengtas ir bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas: pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.
Iššūkiai įgyvendinant reikalavimus ir rekomendacijos darbdaviams
Įstatyme numatyto reikalavimo įdarbinti bent 5 proc. darbuotojų su negalia šiemet nepasiekė per tūkstantį viešojo sektoriaus organizacijų. Dažniausios nurodomos priežastys - laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia trūkumas. Remiantis „Sodros“ pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio pabaigoje šios kvotos nebuvo pasiekusios 45 proc. organizacijų, kurioms ši prievolė taikoma.
Kaip matyti iš žmonių su negalia įdarbinimo kvotos nepasiekusių valstybinių įstaigų ir įmonių paaiškinimų, dažniausios to priežastys - laisvų vietų arba kandidatų (-čių) su negalia trūkumas. Todėl skelbiant naujo(s) darbuotojo(s) atranką pirmiausia svarbu įvertinti, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams (-ėms) ir ar toks darbo skelbimas juos ir jas pasieks.
Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kur skelbiama informacija apie darbuotojo(s) atranką, galbūt verta ja pasidalinti su žmonių su negalia bendruomenėmis ir organizacijomis. Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, konkrečiai nurodant, kokie lūkesčiai keliami ir kokius darbus reikės atlikti.
Turint omenyje, kad, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, 1 iš 10 registruotų bedarbių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, siekdamos didinti darbuotojų su negalia skaičių, bet nerandančios tinkamos kompetencijos kandidatų (-čių), organizacijos galėtų peržiūrėti laisvų pareigybių aprašymus ir funkcijas ir apsvarstyti galimybę dalį jų atskirti.
Ruošiantis darbuotojo(s) su negalia įdarbinimui svarbu pagalvoti ne tik apie atranką, bet ir apie tai, kas laukia po jos: darbuotojo(s) įvedimą, mokymąsi, mentoriaus (-ės) paskyrimą, veiklos vertinimą.
Gerosioms praktikoms priklausančios pastabos
SOPA direktorė teigia, jog tokių paslaugų poreikis gerokai viršija galimybes. „Mes turime žmonių, kurie kreipiasi, ir tiesiog liepiame jiems laukti, savarankiškai ieškoti. Jei kas atsilaisvina, iškart skambiname. Bet mūsų pajėgumai yra maži.
„Svarbu suprasti, kad žmonių su negalia įdarbinimas yra kompleksinis klausimas, kur reikšmingas ir tinkamas darbdavių požiūris, ir potencialių darbuotojų įsitraukimas, ir valstybės pagalba. Nėra vieno visiems tinkamo varianto ir vadinamieji visiems vienodi standartai iš tiesų ne visada pajėgia atliepti individualius asmens poreikius.“
Statistinė lentelė (santrauka)
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | ~147,5 tūkst. (2022 m.) |
| Dirbančių žmonių su negalia | ~30% |
| Užimtumo tarnyboje registruotų klientų su negalia | 11,8 tūkst. (2024 m. sausio 1 d.) |
| Įdarbinta Užimtumo tarnybos tarpininkaujant (per metus) | 6 tūkst. |
tags: #neigaliuju #padeties #darbo #rinkoje #rodikliai