Naršiai žvelgiant į Lietuvos socialinę tikrovę, galima išskirti tokias problemas kaip socialinės atskirties mažinimas, pajamų nelygybė, demografinės ir ekonominės rizikos grupės bei nuolatinis poreikis didinti įtrauktį į šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą. Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai pažeidžiamas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Lietuvoje beveik 410 tūkst. (20 proc.) 18-74 m. gyventojų pripažįstami kaip nematomi iš dabartinių socialinių paramos schemų perspektyvos, ir nors Lietuvoje situacija palyginus su Latvija nėra tokia drastiška, išlieka dideli iššūkiai, ypač regionuose.
Kaip įvardijamos pagrindinės nematomosios grupės
„Yra žmonių, kurie dažnai gauna gana mažas pajamas, bet negali gauti socialinės paramos, skirtos nepasiturintiems gyventojams.“ Jie gali turėti nedidelės vertės turtą ar vienkartines pajamas, kurios kelių dešimtinių ribas viršija, todėl neatitinka statuso pagal socialines programas kriterijų. Dalis jų nedirba visu etatu, dalis dirba „šešėlyje“. Kitų iššūkiai susiję su seniai įgyvendintu išsilavinimu, neatitinkančiu dabartinės darbo rinkos poreikių. Taip pat trūksta paramos programų grupėms, patiriančioms daugiau nei vieno tipo demografinius ir psichografinius rizikos veiksnius.“
„Mėgstame pasigirti gerėjančia ekonomika, tačiau praktika rodo, kad realus gyvenimas labiausiai gerėja tiems, kurie ir taip nesusiduria su didesniais iššūkiais norėdami įsitvirtinti visuomenėje. Deja, skurdas ir socialinė atskirtis vis dar yra vieni didžiausių iššūkių mūsų visuomenei.“
„Per daug žmonių kasdien bando susidoroti su ekonominės situacijos ir socialinės padėties metamais iššūkiais, tačiau vos laikosi problemų jūros paviršiuje. Tikimės ir dėsime visas pastangas, kad visuomenė, institucijos ir sprendimų priėmėjai pamatytų nematomus žmones bei jų problemas, ir stengsimės jas pamažu išgvildenti kartu.“
Lietuvoje socialinį konfliktą didina ir menkas ar netoleruojamas investavimas į socialinę įtrauktį, todėl svarbu skirti dėmesį finansiniam raštingumui, švietimui bei galimybių prieinamumui. Ekspertai pabrėžia, kad didesnė finansinė ir ekonominė įtrauktis yra vienas pagrindinių kelių, kuriais galima kasdieninei realybei suteikti papildomos jėgos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Švietimas, pajamos ir socialinė įtrauktis kaip pagrindinės kryptys
Ekonomikos mokslų daktaras pabrėžia, kad kai kuriuos atvejus iš egzistuojančios problemos rato ištraukia personalizuotas sprendimas, tačiau skaitmenizavimas ir automatizavimas gali sukelti techninius iššūkius: „jeigu jį skaitmenizuosime ir automatizuosime, yra rizikos, kad jis taps sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių ir įgūdžių.“ Taigi būtina užtikrinti, kad priemonės būtų prieinamos, o žmonės galėtų jas taikyti savarankiškai. Įvertinus, jog dauguma socialiai pažeidžiamų grupių pasižymi žemesniu išsilavinimu bei žemesniu finansiniu raštingumu, tai tampa dar aktualesnė problema.“
„Didžiausia problema yra ta, jog personalizuotas problemų sprendimas yra labai brangus ir laikui imlus. Jeigu jį skaitmenizuosime, atsiranda rizika, kad jis taps sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių, todėl nemažai žmonių turės ribotas galimybes naudojotis egzistuojančiomis socialinės apsaugos priemonėmis savarankiškai.“
Kaip siūloma spręsti, būtina didinti finansinę ir ekonominę įtrauktį, ugdyti finansinį raštingumą ir priartinti mokymosi galimybes. Taip pat keliamas klausimas dėl tinkamos švietimo reformos ir jos įtakos vidurinei klasei, kuri Lietuvoje dažnai gyvena arti skurdo ribos, todėl reikia priemonių, kurios padėtų keisti jos socialinę padėtį ir konkurencingumą.
Specialistas teigia, jog pagrindiniai švietimo reformos akcentai turi būti visose ugdymo srityse: kokybiškas švietimas, pralaidūs ir gerai finansuoti mokytojai, moderni infrastruktūra, taip pat ir didesnės investicijos į vaikų vystymąsi bei saugumą šeimoje. Teigiamas pokytis švietimo srityje yra esminis įrankis mažinant socialinę atskirtį ir didinant vidurinės klasės galimybes.
Emigracija, migracija ir regionų dinamikos
Nors emigracijos problema dažnai laikoma svarbia tema, tyrimai rodo, kad ji yra tik aštuntoje vietoje didžiausių problemų dešimtuke. 2024 metais netrūko DYDIS emigracijos diskusijų, tačiau 2024 metų duomenimis emigracija pasidarė labiau regioninis reiškinys: didmiesčiuose ji išlieka mažesnė, o didesnį poveikį turi Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Emigrantai grįžta su patirtimi, kapitalu ir žiniomis, todėl jų grįžimas gali būti reikšmingas socialinės ir ekonominės plėtros variklis. Tyla apie migraciją neatspindi realių galimybių, todėl būtina įtraukti naujas politikas bei priemones, skatinančias grįžimą ir naujas darbo vietas regionuose.“
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Ekonomistas teigia, kad migracijos įtaka gali keistis, kai įvyksta ekonominiai sukrėtimai ar nauji užduotys. Pasak jo, emigracija buvo pasekmė ankstesnių procesų, o dabar daugiau žmonių grįžta į Lietuvą su patirtimi ir kapitalu. Nors migracija mažėja, ji gali būti iššūkis tuo metu, kai prireikia daugiau įtraukties į darbo rinką ar naujų paslaugų plėtojimo regionuose.
Progresiniai mokesčiai, įtraukties priemonės ir politiniai sprendimai
Banko ekonomistas pastebi, kad pajamų nelygybė Lietuvoje iš dalies sumažėjo dėl didinto minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio. Tačiau vis dar reikia platesnio priemonių rinkinio, siekiant didinti teisingumą: didinti mokesčių sistemos teisingumą, skaidrinti mokestines schemas, kovoti su mokesčių slėpimu ir skatinti skaidrumą. Svarsto, kad automobilio taršos mokestis galėtų papildyti biudžetą ir nusidėvėjusiems sektoriams skirti lėšas, o „patentų“ panaikinimas būtų dar vienas žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos.“
Ekspertai taip pat pabrėžia, jog progresiniai mokesčiai nėra vienintelė išeitis. Reikia kompleksinių priemonių: didinti skaidrumą, plėsti švietimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, investuoti į socialines paslaugas, taip pat į regionų plėtrą ir verslo ekosistemas. Žmogui, kuris dirba, būtina įsitikinti, kad pajamos išliktų konkurencingos, o socialinės apsaugos sistema veiktų efektyviai ir teiktų realią pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Kultūriniai ir socialiniai pokyčiai Lietuvoje: nuostatos ir realybė
Analitikai akcentuoja, kad visuomenės požiūrio į socialinę atskirtį formavimas turi būti iššūkis: moterys dažniau kalba apie socialinę atskirtį, o vyrai - apie algas. Tai rodo, jog socialinės problemos Lietuvoje turi įvairovę - nuo švietimo kokybės iki darbo rinkos dinamikos, regioninių skirtumų ir gebėjimo pasitelkti naujas technologijas.
Taip pat išskiriama, kad Lietuva turi būti skundikų šalis, kur teikiama pasitikėjimo institucijoms sistema skatina piliečius pranešti apie neteisingumus, slepiamus mokesčius ar neteisingus administracinius sprendimus. Skundų kultūra gali būti vienas iš instrumentų didinti teisingumą mokesčių, socialinių paslaugų ir gyventojų teisių užtikrinimą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Taip pat svarbu įtraukti visuomeninį dialogą su institucijomis: planuoti ir įgyvendinti prevencines programas, jaunimo stovyklas, laisvalaikio užsiėmimus ir pagalbą esminių poreikių sveikam išgyvenimui. Šeimos stiprybė ir sveikas kūdikio vystymasis, intelektualus bei emocinis vaiko vystymasis yra kertiniai siekiai, kurių dėka galima kurti stabilesnę visuomenę.
Analitikai pabrėžia, jog svarbu formuoti politinį apetytą švietimo reformoms, vadovautis duomenimis ir realiais poreikiais, siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir skatinti įtrauktį į visus gyventojų sluoksnius. Tokios gairės įtvirtina aiškų tikslą - susieti ekonominį augimą su socialinės gerovės plėtra, o tai reiškia, kad pajamų nelygybė turi būti mažinama per švietimą, galimybes tobulinti įgūdžius ir didinti gyvenimo kokybę visai visuomenei.
| Renginiai ir iniciatyvos | Metai | Pagrindinis tikslas |
|---|---|---|
| Socialinio verslo skatinimo planas | 2015-2017 | Sukurti palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką socialiniam verslui |
| Socialinio verslo forumas (SUMMIT) | nuo 2014 | Formuoti politinę ir kultūrinę aplinką socialiniam verslui Lietuvoje |
| Leader Lietuvos tinklas | nuo 2014 | Skatinti regioninį kaimo gyventojų dalyvavimą procesų plėtroje |
Apibendrinant, šiuolaikinė Lietuva susiduria su dideliu socialiniu iššūkiu - nematomų žmonių problema yra kompleksiška, ją lemia skirtingos priežastys: žemas išsilavinimas, žemos pajamos, regioniniai skirtumai ir socialiniai spaudimai. Sprendimai turi būti kompleksiški, įtraukiant švietimo reformą, finansinį raštingumą, regionalų vystymą ir socialines paslaugas, kurios būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Švietimas ir ekonominė įtrauktis laikomos kertiniais akmenimis, kurių dėka galima sumažinti skurdą, mažinti socialinę atskirtį ir kurti stiprią, įtraukią visuomenę.
tags: #socialiniu #problemu #grupes