Plungės Socialinių Paslaugų Centro Istorija ir Švietimo Įstaigos

Plungė - Žemaitijos krašte įsikūręs rajonas, išsaugojęs gana turtingą kultūros paveldą: čia dar galima išgirsti žemaičių tarmę ir labai įdomią krašto istoriją, surasti dvarų kultūros pėdsakų, senų kapinaičių, urbanizacijos nesunaikintą kraštovaizdį ir ypač gyvų liaudies meno tradicijų. Plungės savitumą lemia tai, kad plungiškiai moka branginti ir didžiuotis savo praeitimi ir realiai suvokia nūdieną bei turi aiškią ateities viziją.

Plungės miestas ir rajonas yra unikalus ir savitas Lietuvos kraštas, garsėjantis savo išskirtine istorija, išsaugotu materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, reikšmingais kultūros įvykiais, o svarbiausia - darbščiais bei kūrybingais žmonėmis.

Kaip nė vienas kitas, Plungės rajonas žymus savo literatūrinio ir sakralinio meno palikimu. Čia ryški Žemaitės, Vytauto Mačernio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Šatrijos Raganos ir kitų literatūros klasikų dvasia, kurstanti šiandieninių jaunųjų kūrėjų kūrybines ambicijas. Plungės rajonas išskirtinis ir savo unikaliomis XVIII a. medinėmis baroko bažnyčiomis Alsėdžiuose, Gintališkėje, Gegrėnuose, Beržore ir Plateliuose.

Tik Plungės rajone yra net du Kristaus kančios keliai Žemaičių Kalvarijoje ir Beržore, o Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys dvasios atgaivos ieškančius iš viso pasaulio, tapo antrąja tikinčiųjų Jeruzale. Palaikomi garbingos praeities istorijos dvasios ir didžiuodamiesi netgi šiandieną visą Lietuvą stebinančiu kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansambliu, plungiškiai tęsia senąsias kultūrines tradicijas ir kuria naujas menines raiškas. Ištisus metus čia vyksta prasmingi istoriniai, sakraliniai, meniniai, literatūriniai ir naujovių paieškos projektai.

Plungė jau senokai išsiskiria iš Lietuvos kultūrinio konteksto, puoselėdama savo pučiamųjų muzikos, teatro, chorinio meno, sceninio šokio, etninės kultūros bei klasikinio meno sklaidą.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Plungės rajono savivaldybėje veikia įvairios švietimo įstaigos, kurios užtikrina ugdymo paslaugų prieinamumą įvairaus amžiaus vaikams ir jaunuoliams:

• 4 gimnazijos
• 2 progimnazijos
• 3 pagrindinės mokyklos
• 3 formalųjį švietimą papildančios įstaigos
• 6 lopšeliai - darželiai
• 2 švietimo pagalbos įstaigos

Toliau aptarsime kai kurias iš jų išsamiau.

Švietimo Įstaigos Plungėje

Plungės rajono savivaldybėje veikia įvairios švietimo įstaigos:

• Plungės „Saulės“ gimnazija
• Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija
• Plungės r. Kulių gimnazija
• Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija
• Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija
• Plungės „Babrungo“ progimnazija
• Plungės Senamiesčio mokykla
• Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla
• Plungės r. Liepijų mokykla
• Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla
• Plungės r. Platelių meno mokykla
• Plungės sporto ir rekreacijos centras
• Lopšeliai - darželiai („Nykštukas“, „Pasaka“, „Raudonkepuraitė“, „Rūtelė“, „Saulutė“, „Vyturėlis“)
• Plungės specialiojo ugdymo centras
• Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centras

Plungės technologijų ir verslo mokykloje įvairių gebėjimų mokiniai gali įgyti pagrindinį, vidurinį (gimnazijos skyriuje) ir profesinį išsilavinimą bei norimą kvalifikaciją. Mokykloje daug dėmesio skiriama mokinių socialiniams įgūdžiams ir brandžiai asmenybei ugdyti.

Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija viena iš mokyklų, kurioje ruošiami kadetai. Į gimnazijos kadetų klases priimami mokiniai nuo 12 metų iš visos Lietuvos.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Vaikų ugdymas Plungės lopšelyje-darželyje „Rūtelė“ orientuojamas į darnaus vystymosi strategijos tikslus, išskiriant vartojimo, rūšiavimo, sveikos aplinkos, sveikatai palankaus maisto sritis. Siekiant kokybiško ugdymo, taikomas Geros mokyklos modelis, kai visos veiklos grindžiamos susitarimais ir nuolatiniu mokymusi per tyrinėjimą, eksperimentavimą, problemų sprendimą, pasitelkiamos STRREAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika, menai, skaitymas - rašymas, santykiai su šalia esančiais) inovacijos.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų turinys grindžiamas tvarumo bei darnaus vystymosi strategijos idėjomis, ugdymo pagrindu laikoma, kad Mokykla - darni bendruomenė, puoselėjanti gamtosaugines ir sveikatai palankesnes idėjas, pagarbą žmogui ir gamtai. Įgyvendinant tvarumo principus, vaikai mokosi apie gamtą, iš gamtos ir gamtoje, aktyviai dalyvauja įvairiose projektinėse ir praktinėse veiklose.

Metinė ugdomoji grupės veikla planuojama išskiriant prioritetinę kompetenciją bei pasitelkiant metinį ugdomųjų veiklų planą, kuriame bendruomenė susitaria dėl kertinių mėnesio bendruomenės tvarią gyvenseną skatinančių sričių.

Socialinės Paslaugos Plungėje

Plungės rajono savivaldybėje veikia dvi pagrindinės socialinės paskirties įstaigos, teikiančios įvairias socialines paslaugas:

• BĮ Plungės socialinių paslaugų centras
• BĮ Plungės krizių centras

Nevyriausybinės organizacijos teikia akredituotas socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas asmenims su negalia. Jie suburia asmenis su negalia bendravimui, tarpusavio pagalbai, saviveiklai, sportui, turizmui ir poilsiui.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Vaikų dienos centrai užtikrina akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams.

Savivaldybės teritorijoje veikia globos įstaigos, kurios teikia trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą.

Socialinis saugumas - pamatinė vertybė, kuriai mūsų rajone skiriamas didelis dėmesys.

Plungės krizių centras teikia laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas ir prevencines socialines paslaugos.

Gruodžio 10-osios vakarą Žirgyno salėje vyko jau antrąkart surengto konkurso „Sveikiausia įmonės, įstaigos, organizacijos komanda 2024“ nugalėtojų apdovanojimo renginys, kurį organizavo Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Plungės rajono savivaldybe. „Džiugu, kad toks renginys vyksta ir kad jis, panašu, taps kasmetiniu. Ačiū organizatoriams už įdėtą triūsą ir ačiū dalyviams, kurių šiemet kone triskart daugiau nei pernai. Jei taip, kitąmet ir į Žirgyno salę nebetilpsim“, - sveikindamas susirinkusiuosius, sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis.

Susumavus visus rezultatus, „Sveikiausia įmonės, įstaigos, organizacijos komanda 2024“ tapo Plungės socialinių paslaugų centro komanda, kuri laimėjo 2 000 eurų prizą. 2-ąją vietą užėmė Plungės ligoninės operacinės komanda, kuri laimėjo 600 eurų prizą.

Beje, komandos ne tik varžėsi, bet ir vieni kitus vaišino sveikuoliškais patiekalais.

Buvusios Plungės Valsčiaus Mokyklos Likimas

Du mėne­siai - per tiek lai­ko Plungė­je, Bi­rutės gatvė­je, turėtų ne­be­lik­ti se­nutė­lio, 1866 m. sta­ty­to pa­sta­to, kur iš pra­džių veikė Plungės vals­čiaus mo­kyk­la, o iki 1998-ųjų čia krims­ti moks­lo po darbų rink­da­vo­si suau­gu­sie­ji. Vie­toj Bi­rutės g. 6-uo­ju nu­me­riu pa­žymė­to ava­rinės būklės sta­ti­nio, ku­ris šian­dien - be langų, su­kry­pu­sio­mis sie­no­mis, su­skeldė­ju­siais pa­ma­tais, iš­kils gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai pro­to ir psi­chinę ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims.

Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Gin­ta­ras Ra­mo­nas „Že­mai­čiui“ sakė, kad iš­li­ku­sios med­žia­gos apie bu­vu­sią Plungės vals­čiaus mo­kyklą nėra daug. Kny­go­je „Se­no­sios Plungės pėdsa­kais“ Sta­sys Stro­pus ra­šo, kad vals­čiaus mo­kyk­la sto­vi tuoj už bu­vu­sio vals­čiaus pa­sta­to, kur vėliau veikė Me­no mo­kyk­la. XIX a. da­tuo­ja­ma­me pa­sta­te mo­kyk­la vai­kams bu­vo įkur­ta pa­čios vi­suo­menės lėšo­mis.

Tuo­met lie­tu­viš­kas žo­dis, Ru­si­jos im­pe­ri­jai užd­rau­dus spaudą lie­tu­vių kal­ba, skambė­jo vis ty­liau. Ir ši mo­kyk­la bu­vo skir­ta gy­ven­tojų ru­si­ni­mui: jo­je žod­žio ir raš­to mokė ru­sa­kal­biai mo­ky­to­jai, pa­tys vi­siš­kai ne­mokėję lie­tu­viš­kai. Nu­baus­ta­sis, kaip ta­da va­din­ta, „me­ta­lin­gos“ baus­me ne tik turė­da­vo per­mąsty­ti sa­vo elgesį ir iš to pa­si­mo­ky­ti, bet paauklė­ti ir ki­tus gimtą­ja kal­ba pra­kal­bu­sius bend­rak­la­sius.

Apie vals­čiaus mo­kyklą 1971 m. ko­vo 2 d. Jai apie vals­čiaus mo­kyklą pa­sa­ko­jo dvi žie­mas nuo 1903-iųjų jo­je moks­lus krimtęs J. Barz­dys. Mo­kyk­la tuo me­tu bu­vu­si be prie­sta­to, daug ma­žesnė, tri­juo­se sky­riuo­se mokė­si 48 mo­ki­niai. Jų am­žius la­bai skyrę­sis: kar­tu ži­nių galė­jo sem­tis ir pra­di­nu­kas, ir pen­kio­lik­me­tis paaug­lys. Mokė­si dau­giau­sia ber­niu­kai. Mo­ky­to­jas gy­ve­no ta­me pat pa­sta­te, kur ir mokė čia iš Nar­vai­šių, Kapsūd­žių, Vieš­tovėnų, kitų kaimų su­gužė­ju­sius mo­ki­nius, tik ki­ta­me tro­bos ga­le.

Anot S. Stro­paus, lie­tu­viu­kams, dar ne­mo­kan­tiems rusų kal­bos, ne­bu­vo leng­va. Bet pa­mažėl įgus­da­vo ra­šy­ti ra­šinė­lius, dik­tan­tus rusų kal­ba. Įdo­mu tai, kad da­bar­tinė Bi­rutės gatvė, kur veikė vals­čiaus mo­kyk­la ir yra iš­likęs jos pa­sta­tas, tuo me­tu bu­vo va­din­ta Kre­tin­gos gat­ve. Kaip kny­go­je „Plungė“ ra­šo Alek­sand­ras Pa­kal­niš­kis, Bi­rutės vardą ji ga­vo turbūt 1930-ai­siais.

Plun­giš­kis is­to­ri­kas Bro­nis­lo­vas Po­cius „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo ir pa­ts čia dirbęs dar so­viet­me­čiu - 1980-1982 me­tais. Va­ka­rais ves­da­vo is­to­ri­jos pa­mo­kas, o dieną mo­ky­da­vo tuo­me­tinė­je tre­čio­jo­je vi­du­rinė­je mo­kyklo­je. „Kai aš dėsčiau, klasėj būda­vo 10-12 mokinių, nors į pa­mo­kas atei­da­vo 8 ar 6. Tie žmonės dir­bo ir susirinkdavo mo­ky­tis va­ka­rais. Bu­vo mo­ki­nių, ku­rie bu­vo už ma­ne vy­res­ni, o aš juos mo­kiau“, - pri­si­me­na B. Iš­girdęs, kad šį is­to­rinį pa­statą ruo­šia­ma­si griau­ti, jau pa­si­ra­šy­ta ir grio­vi­mo darbų su­tar­tis, B. Po­cius nė kiek ne­nus­te­bo: „Jau 1984 me­tus jis bu­vo ava­ri­nis, galė­jo leng­vai užg­riū­ti. Reikė­jo jau se­niai nu­griau­ti.

Kri­pas pa­sa­ko­jo, kad jam di­rek­to­riau­ti bu­vu­sia­me vals­čiaus pa­sta­te ne­be­te­ko, mat va­ka­rinė mo­kyk­la gal 1998 m. įsikėlė į ša­lia vei­ku­sios me­no mo­kyk­los pa­statą. Sa­ko, iš me­no mo­kyk­los perimtas sta­ti­nys bu­vo kur kas ge­res­nis nei 1886 m. „Vie­nas len­tas nu­ėmėm, ra­dom ki­tas ir dar ki­tas. Pa­ly­gi­nus su anuo pa­sta­tu, bu­vo di­de­lis skir­tu­mas, nes ten sto­gas jau bu­vo pra­kiuręs, bėgo kiau­rai. Kiek­vie­noj kla­selėj stovė­jo kros­nis. Kūri­kai anks­ti atei­da­vo, už­kur­da­vo, kad įšiltų. Tua­le­tas - lau­ke. Nei van­dens, nie­ko“, - pa­sa­ko­ja A.

Kri­pas, kaip ir B. Po­cius, ne­si­ste­bi, kad bu­vu­sio vals­čiaus pa­statą nu­tar­ta griau­ti. „Kai va­žiuo­ju pro šalį, pa­su­ku akis - at­ro­do siau­bin­gai. Nors sta­ti­nys ir at­ro­do ap­verkš­ti­nai, be­na­miams jis įtikęs - jiems čia vis sto­gas virš gal­vos. Tad ne­lauk­da­ma ne­laimės Sa­vi­val­dybė pa­statą griaus, o vie­toj jo iš­dygs ki­tas, jau ne švie­ti­mo, o so­cia­linės pa­skir­ties.

Šis istorinis pastatas bus nugriautas, o jo vietoje iškils grupinio gyvenimo namai proto ir psichinę negalią turintiems asmenims.

Siekiant pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Stanelių Mokyklos Ateitis

Prieš ketverius metus Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas išsakė staneliškių svajonę - vietoj mokyklos turėti senelių namus. 2020-ųjų rudenį Stanelių mokykloje amžiams nutilo mokyklinis skambutis. Kaip ir minėta, Paukštakių seniūnas jau tada kalbėjo, ką staneliškiai norėtų matyti vietoj mokyklos. Seniūnijos vadovas net ir viziją turėjo, kad senjorų namai galėtų tapti Žemaičių Kalvarijos ar Plungės senelių namų padaliniu.

Nors pastato parduoti iškart ir nepavyko, sėkmė nusišypsojo šių metų pavasarį. Gegužės 16-ąją buvusi Stanelių mokykla buvo parduota už 70 100 eurų. Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbta apie viešą mokslo paskirties pastato Mokyklos g. Žvilgtelėjus į projektinį pasiūlymą matyti, kad buvusios mokyklos pirmo aukšto vestibiulyje planuojama įrengti poilsio zoną, kuri bus ir kaip laukiamasis pas administracijos atstovus ar į procedūrų kambarį.

Pirmame aukšte planuojama įrengti po tris triviečius ir dviviečius kambarius su individualiais sanitariniais mazgais. Numatyta ir darbuotojų poilsio patalpa, skalbykla, atsisveikinimo ir budėjimo patalpa, valgykla ir virtuvė, keli sanitariniai mazgai. Antrame aukšte bus įrengti šeši triviečiai ir keturi dviviečiai kambariai su individualiais sanitariniais mazgais, atskiras sanitarinis mazgas ir atskiras kambarys, skirtas individualiems susitikimams.

Kol pastatas įgis norimą vaizdą, bus išardyta dalis vidinių pertvarų ir įrengiamos naujos, langai ir durys pakeisti naujais, bus permontuojamos ir naujai įrengiamos inžinerinės sistemos. Stogas šiltinamas, dengiamas bitumine natūralios pilkos spalvos danga. Fasadai tinkuojami kelių atspalvių tinku - išryškinant įėjimą ir vieno aukšto pastato dalį, dviem atspalviais padalijant pagrindinius didelio ploto fasadus.

„Tokių paslaugų poreikis didelis, ir ateityje jis didės. „Su naujais pastato savininkais kalbėtis neteko, tai jų planų nežinojau. Jei toks dalykas įvyks, mums bus kaip loterijoje laimėti. Jau seniai apie tai kalbėjome ir svajojome“, - džiaugėsi ir Paukštakių seniūnas A. Stanelių mokyklos ateitis kaip ir aiški.

Taigi, Stanelių mokykla bus pertvarkyta į senelių namus, patenkinant didelį socialinių paslaugų poreikį regione.

Kultūros ir Sporto Renginiai Plungėje

Plungėje ištisus metus vyksta įvairūs kultūros ir sporto renginiai, pritraukiantys tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius.

• Užgavėnės: Kasmet organizuojama persirengėlių šventė Platelių apylinkėse su giliomis tradicijomis.
• Plungės miesto šventė: Tautodailės, amatų ir prekybos mugė, nemokami koncertai, tarptautiniai festivaliai.
• Joninės: Švenčiamos prie Platelių ežero pagal senąsias tradicijas.
• Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai: Kasmet miestelį aplanko tūkstančiai piligrimų.
• Sofijos festivalis Kuliuose: Teatro, muzikos, literatūros, kino ir bendruomeniškumo šventė.
• Platelių plaukimo maratonas: Plaukimo varžybos ir įvairios pramogos vandenyje.
• Vandens sporto šventė: „Vikingų“ regata ir kitos varžybos prie Plungės jūros.
• Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis: Akademinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų pasirodymai dvaro aplinkoje.
• „Miško burtai“: Unikalus renginys gamtoje.

Plungės sporto ir rekreacijos centre kultivuojama 11 sporto šakų. 2023 m. atidarytas Universalaus sporto ir sveikatingumo kompleksas (Baseinas), kuriuo gali naudotis ir neįgalieji.

Renginys	Laikas
Užgavėnės	Likus 7 savaitėms iki Velykų
Plungės miesto šventė	Birželio viduryje
Joninės	Iš birželio 23 d. į 24 d.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai	Liepos 1-12 dienomis
Sofijos festivalis Kuliuose	Liepos mėnesį
Platelių plaukimo maratonas	Paskutinį liepos šeštadienį
Vandens sporto šventė	Rugpjūčio antroje pusėje
Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis	Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais

Šie renginiai prisideda prie Plungės krašto kultūrinio ir socialinio gyvenimo aktyvumo.

tags: #socialiniu #paslaugu #mokykla #plunge