Socialinės paslaugos tampa kokybiškesnės ir labiau prieinamos pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams - žmonėms su negalia ir jų artimiesiems, šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat plėsis socialinių paslaugų teikėjų ratas, atsiras nuolatinių globotojų likusiems be tėvų globos vaikams.
Siekiama gerinti gyvenimo kokybę labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams. Todėl bus didinamas socialinių paslaugų prieinamumas ir kokybė šeimoms, pažeidžiamiems žmonėms, taip pat ir asmenims su negalia bei jų artimiesiems.
Socialines paslaugas galės teikti ne tik juridiniai (socialinių paslaugų įstaigos), bet ir fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų sektorius tampa atviras, - fiziniai asmenys, kurie šiuo metu veikia šešėlyje, paslaugas galės teikti legaliai, savo teikiamas paslaugas akreditavę savivaldybėje ir įsigiję verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Fiziniai asmenys galės teikti pagalbos į namus ir laikino atokvėpio asmens namuose paslaugas.
Siekiant asmeniui ar šeimai, prižiūrintiems žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų. Ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Patikslinti ir nustatyti nauji kvalifikaciniai reikalavimai socialinių paslaugų srities darbuotojams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, patirtų emocinių traumų ar turimos negalios, galėtų augti šeimoje, reglamentavome nuolatinio globotojo veiklą.
Siekiant didinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, individualių poreikių atliepimą vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, rizikingai, žalingai jas vartojantiems, įtvirtinta nauja socialinė paslauga - psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje.
NVO Socialinių Paslaugų Kokybės Standartas (NOKAS)
Šiaurės Lietuvos kolegijai suteiktas prestižinis NVO socialinių paslaugų kokybės standartas (NOKAS) - tai vertingas žingsnis į priekį siekiant aukščiausių socialinio darbo standartų. Kokybės standartą atsiėmė Šiaurės Lietuvos kolegijos vadovė Dainora Samčenkienė, kurį įteikė Skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
NOKAS yra geriausios praktikos standartas, įtvirtinantis aukštus socialinio darbo standartus nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), teikiančioms socialines paslaugas. Šis standartas suteikia garantiją, kad teikiamos paslaugos yra aukščiausios kokybės, atitinka įstatymus ir atspindi bendruomenės poreikius bei lūkesčius.
Šiaurės Lietuvos kolegija įtvirtina savo įsipareigojimą teikti ne tik aukščiausio lygio socialines paslaugas, bet ir dalyvauti visuomenės gerovei skirtose iniciatyvose. NVO Šiaurės Lietuvos kolegija Klaipėdos mieste nedirbantiems asmenims atvejo vadybos ir nedarbo priežastis sprendžiančias paslaugas pradėjo teikti 2023 m. Gruodžio 22 d.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
NVO „Šiaurės Lietuvos kolegija“ 2025 metais tęsia paslaugų teikimą nedirbantiems asmenims, taikant atvejo vadybą.
Vaikų globos namai ir finansavimas
Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami likę be tėvų globos vaikai.
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturis miestus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN. Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Joniškio rajono savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus. Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-is savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.
Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinės vaikų globos namų.
2003 metais lyginant su 2001 metais padidėjo 3,8 proc. Vaikų skaičius vaikų globos namuose 2003 metus lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc. Šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. (50,5 tūkst.). Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijų vaikų globos namų.
2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Vaikų skaičius šiuo laikotarpiu buvo pats didžiausias. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirė, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingo, atlieka bausmę, tėvai išvyko į užsienį.
2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais. 2004 - 2005 metais įstaigos padaugėjo, 2004 metais jų buvo dvylika, o 2005 metais keturiolika.
Išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybių atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc. Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui.
Auditorių nuomone, pagal esamą tvarką yra valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Darbo autorius sutinka su auditorių nuomone, kad būtinas įvesti „paslaugų krepšelis vaikui“.
„Paslaugų krepšelis vaikui“ - tikslinės lėšos, kurios būtinos skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus „paslaugų krepšelį vaikui“, atsiras galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šis vaikų globos namų vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui.
Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio „krepšelio“ vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Šias vienam vaikui išlaikyti. Mūsų požiūriu, blogai, kad valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos.
Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.
Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugų krepšelį vaikui, kuriuo būtina vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Šis bei teikiamas paslaugas.
Tyrimas
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: „Vilniaus antrieji vaikų globos namai“, „Vilniaus tretieji vaikų globos namai“, Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“.
Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtina atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa.
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrius, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu.
Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Šiau pasiaiaškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais. Šias atskiras klausimų grupes sudaro tokie H. Fajolis Vilniaus vaikų globos namuose.
Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę.
Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Globos namų vadovų kompetencija
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovės kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus.
Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus. Klausimu, kokia vadovės vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose.
„Antrasis vaikų globos namai“ vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Šis js vaikų globos namai vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Šiasi. Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai.
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jų stažas dabartiniuose globos namuose. Šis js globos namai vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. „Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys.
Šiuosiuose vaikų globos namuose veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose „Gilė“ sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos plans sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio. Šiai. Veiksmo planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus.
Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Šis bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą.
Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“.
Mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001 - 2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“.
Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Šiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtina gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūksta finansinių išteklių.
Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų norms, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo. Mūsų nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. „Antrasis globos namai“ bei globos namai „Gilė“ vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Šiuosiuose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Šiai paramos gavėjo statusą.
tags: #socialiniu #paslaugu #kokybes #standartai #socmin