Daugelyje valstybių mokslų daktaro laipsnis yra būtinas norint užsiiminėti akademine veikla, rašo „The Economist“. Reikalavimai ženkliai skiriasi ne tik skirtingose valstybėse, tačiau ir universitetuose, ar tame pačiame universitete dėstomuose kursuose. Kai kurie studentai pirmiau turi praleisti du metus mokydamiesi magistro programoje. Vieni studentai gauna stipendijas, kiti gi turi už mokslą mokėti patys. Kai kurios mokslo daktaro programos vyksta vien tik tyrimų pagrindu, kitose yra vykdomi seminarai ir egzaminai, o trečiose iš studentų yra reikalaujama, kad jie išdėstytų tam tikrą laiką paskaitų. Baigiamasis darbas gali būti kelių dešimčių puslapių apimties matematikos darbas arba kelių šimtų lapų disertacija istorijoje.
Vienas bendras dalykas tarp visų doktorantūros studentų yra jų nepasitenkinimas. Vieni iš jų savo darbą apibūdina kaip „vergovę“: septynios dienos per savaitę, po dešimt valandų per dieną, mažas atlyginimas ir neaiškios ateities perspektyvos. Besiskundžiantys doktorantūros studentai nėra jokia naujiena, tačiau yra rimtų problemų su sistema, gaminančia mokslų daktarus (tokiose srityse kaip teisė, verslas ir medicina mokslų daktarai yra labiau vertinami). Yra per didelė mokslo daktarų pasiūla. Nors doktorantai yra ruošiami darbui akademinėje bendruomenėje, tačiau tam nėra sukuriama pakankamai naujų darbo vietų. Tuo tarpu verslo vadovai skundžiasi dėl aukšto lygio įgūdžių trūkumo, teigdami, kad mokslų daktarai nedėsto to, ko reikia.
Ilgą laiką universitetinis išsilavinimas buvo laikomas turtingųjų prievole, o daugelio universitetų dėstytojai nebuvo įgiję šio laipsnio, tačiau plečiantis švietimui didėjo ir reikalavimai dėstytojams. Šioje vietoje sparčiausiai veikė Jungtinių Valstijų universitetai, kuriuose 1970 metais išsilavinimą įgydavo apie trečdalį visų pasaulio studentų ir beveik pusę mokslo ir technologijų daktarų (tuomet šalyje gyveno vos 6 proc. viso pasaulio gyventojų). Vis dėlto, kitos valstybės pamažu vejasi, toliau rašo „The Economist“.
Nuo 1988 iki 2006 metų mokslo daktarų skaičius EBPO šalyse išaugo 40 proc., lyginant su 22 proc. padidėjimu JAV. Labiausiai mokslo daktarų skaičiaus augimas buvo užfiksuotas Meksikoje, Portugalijoje, Italijoje ir Slovakijoje. Harvardo universiteto darbo ekonomistas Richardas Freemanas teigė, kad 2006 metais JAV į savo universitetus priimdavo tik 12 proc. visų pasaulio studentų. Universitetai suprato, kad doktorantai yra pigi, gerai motyvuota ir vienkartinė darbo jėga. Turėdami daugiau doktorantų universitetai gali atlikti daugiau tyrimų mažesnėmis išlaidomis. Padėjėjas Jeilio universitete už devynis destytojavimo mėnesius gali gauti iki 20 tūkst. JAV dolerių (52 tūkst. litų) per metus. 2009 metais vidutinė metinė profesorių alga JAV buvo 109 tūkst. JAV dolerių (283 tūkst. litų), daugiau nei vidutinė teisėjų alga.
- Neseniai pasirodžiusioje akademiko Andrew Hackerio ir žurnalistės Claudios Dreigus knygoje teigiama, kad 2005-2009 metų laikotarpyje JAV daktaro laipsnį įgavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o per tą patį laikotarpį buvo sukurta vos 16 tūkst. naujų dėstomo darbo vietų.
- Šiuo metu mokslo daktarų trūkumas yra jaučiamas tokiose sparčiai besivystančiose valstybėse kaip Kinija ir Brazilija.
- Net ir už universiteto ribų dirbantys mokslų daktarai nesijaučia taip gerai, kaip galbūt norėtų.
Doktorantūros studijos yra labai specializuotos ir universiteto karjeros darbuotojai sunkiai gali padėti studentams susirasti darbą, o kompanijų vadovai nėra linkę rodyti didelio susidomėjimo akademikams, rašoma „The Economist“. EBPO šalių tyrimas atskleidė, kad praėjus penkiems metams po aukštojo išsilavinimo įgijimo daugiau kaip 60 proc. doktorantų Slovakijoje ir daugiau kaip 45 proc. Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje ir Ispanijoje vis dar dirbo turėdami laikinas darbo sutartis. Beveik trečdalis visų Austrijos doktorantų dirba darbus, nesusijusius su jų išsilavinimu. 13 proc. Vokietijos doktorantų dirba mažai apmokamus darbus, Olandijoje šis rodiklis yra 21 proc.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE: Šiandieniniame pasaulyje, kuris nuolat kinta dėl technologinės pažangos ir socialinių iššūkių, psichologijos mokslas tampa vis svarbesnis. Nuo išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų įtakos bendravimui iki pandemijos sukeltų pasekmių ir nerimo dėl aplinkos, mūsų smegenys patiria didžiulį spaudimą. Be to, egzistuoja ir amžinosios problemos, tokios kaip santykiai su šeima, žmogaus elgesio vertinimas ir emocijų valdymas. Jei domitės žmonių elgesiu ir norite geriau suprasti save bei kitus, psichologijos studijos gali būti jums tinkamas pasirinkimas.
Toliau straipsnyje aptarsime: ką reiškia siekti psichologijos mokslo daktaro laipsnio Lietuvoje, kokie yra reikalavimai ir kokios galimybės atsiveria baigus studijas.
Psichologijos studijų svarba ir kryptys
Psichologijos studijų programos suteikia žinių ne tik apie žmogaus psichiką, bet ir apie jo fizinę sandarą. Studentai mokosi neurofiziologijos, evoliucijos ir genų įtakos elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principų. Studijų metu galima susipažinti su įvairiomis psichologijos sritimis, tokiomis kaip klinikinė, organizacinė, mokyklinė, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Be to, yra galimybė rinktis dominančius dalykus, pavyzdžiui, koučingą, kriminalinę psichologiją, darbą su vaikais ar psichoterapijos pagrindus. Svarbu paminėti, kad kai kurios studijų programos atitinka EuroPsy standartus ir yra vertinamos kaip geriausios šalyje.
Baigus psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės. Absolventai gali dirbti psichologais švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Jų kompetencijos ribose galima atlikti psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos ir švietimo funkcijas. Psichologai taip pat gali dirbti organizacijose ir komandose, kurių veikloje svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
Reikalavimai norint tapti psichologu Lietuvoje
Norint tapti psichologu Lietuvoje, būtina baigti universitetines psichologijos studijas, kurios trunka 6-10 metų ir baigiasi psichologijos magistro arba daktaro laipsniu. Studijų metu įgyjamos išsamios žinios apie žmogaus mąstymą, jauseną ir elgesį. Prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą, psichologas turi ne mažiau kaip 12 mėnesių praktikuotis prižiūrimas patyrusio ir kvalifikuoto profesionalo. Studijų metu vyksta specializacija kurioje nors srityje: klinikinėje/sveikatos, edukacinėje (mokyklos), darbo/organizacinėje ar kitoje siauresnėje psichologijos srityje, pvz., teisės psichologijoje. Psichologo darbe labai svarbi yra profesinė etika. Ji apima daugybę taisyklių, nukreiptų į kliento apsaugą: paslapties išsaugojimą, pagarbą, nešališkumą, pagalbos kokybę. Etiniai principai reikalauja, kad psichologas nepainiotų ir nespręstų savo asmeninių problemų kliento sąskaita.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Doktorantūros studijos: žingsnis į mokslo daktaro laipsnį
Doktorantūros studijos - tai trečiosios pakopos studijos, apimančios aukšto teorinio lygio dalykų studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Universitete kasmet atnaujinama eksperimentinė bazė - tai sudaro geresnes sąlygas doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Apgintų daktaro disertacijų skaičiumi Vilniaus universitetas yra lyderis tarp Lietuvos universitetų.
Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis. Doktorantūra - tai trečiosios pakopos studijos, o doktorantas yra ne tik studentas, bet ir tyrėjas. Pagrindinis doktorantūros tikslas - parengti ateities mokslininkus, kurie toliau galėtų gilintis į norimą mokslo kryptį, atlikti įvairaus masto mokslinius tyrimus, vykdyti projektus ir spręsti kylančias mokslo problemas.
Mykolo Romerio universiteto vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti, kad doktorantūros studijos būtų aukštos kokybės, sektų naujausiomis mokslo tendencijomis bei žiniomis ir atitiktų tarptautinį lygį. MRU skatina doktorantus kelti mokslinę kvalifikaciją, remia jų mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą bei siekia didinti tarptautinį mobilumą. Doktorantams sudaromos galimybės vykti į trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose ar doktorantų mokymuose. Doktorantai taip pat aktyviai įtraukiami teikiant projektines paraiškas ir įgyvendinant finansuotus projektus, jiems suteikiamos galimybės įgyti pedagoginio darbo patirties. MRU, skatindamas doktorantų mobilumą, tarptautiškumą, bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, pirmasis Lietuvoje prisijungė prie Europos universitetų, išduodančių Europos daktaro sertifikatus. Nuo 2019 m. Mykolo Romerio universitete šiuo metu vykdomos doktorantūros studijos šešiose mokslo kryptyse: teisės, vadybos, ekonomikos, psichologijos, edukologijos ir filologijos. Doktorantūros studijų trukmė priklauso nuo pasirinktos studijų formos: nuolatinės studijos trunka 4 metus, ištęstinės studijos - 6 metus.
Eksternu įgyjamas mokslo daktaro laipsnis: siekti eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygtantį aukštąjį išsilavinimą. Eksternas turi būti parengęs disertaciją, svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje, ir savo tyrimų rezultatus yra pristatęs ne mažiau kaip dviejuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Kaip mokslo daktaro disertacija ginti gali būti teikiama ir mokslinė monografija, kurią disertantas parašė be bendraautorių. Kartu teikiama monografijos santrauka.
Asmuo, norėdamas įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu, pateikia Rektoriui prašymą, nurodydamas disertacijos temą, mokslo sritį bei kryptį. Rektoriaus įsakymu yra paskiriami recenzentai ir padaliniai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Dokumentai stojant į doktorantūrą
LSMU skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas doktorantūros studijas Gamtos, Medicinos ir sveikatos bei Žemės ūkio mokslų srityse. Reikalaujami dokumentai: Prašymas dalyvauti konkurse. Curriculum vitae (CV). Dviejų mokslininkų rekomendacijas (padalinio, kuriame asmuo nori studijuoti, vadovo ir būsimo doktoranto vadovo). Magistro laipsnio arba jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo diplomo ir jo priedų kopiją. Specializuotos medicinos praktikos licencijos kopiją (taikoma tiems, kurie pretenduoja į klinikinius padalinius). Bibliografijos sąrašą (patvirtintą LSMU bibliotekos darbuotojo) ir mokslinių straipsnių kopijas. Jei nėra publikuotų mokslinių straipsnių, pateikiamas mokslinis darbas, atspindintis tyrimų ir darbo veiklos kryptį (darbo temą siūlo padalinys, kuris paprašė doktoranto vietos). Darbą vertina būsimasis doktoranto vadovas rekomendacijoje ir skiria balus pagal dešimties balų skalę. Pavardės keitimo dokumento kopiją.
Vilniaus universitetas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (Kaunas) Vilniaus pedagoginis universitetas (šiuo metu - Vilniaus edukologijos universitetas) Klaipėdos universitetas Mykolo Romerio universitetas
Psichologo profesijos ypatumai
Psichologo darbas apima įvairias veiklas, priklausomai nuo specializacijos srities. Konsultuojant klientus, psichologas dirba su pavieniais asmenimis, šeimomis ar žmonių grupėmis. Konsultacijos gali trukti nuo 50 minučių iki 2 valandų. Jų metu psichologas padeda klientams spręsti problemas, įveikti sunkumus ir gerinti savo psichologinę būklę.
Psichologo darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, empatijos, gebėjimo bendrauti ir suprasti kitus žmones. Mokslo doktorantūros paskirtis - rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas.
Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė - iki 4 metų, ištęstinės formos - iki 6 metų. Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas - aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus. Jau galima rinktis siūlomas disertacijų tematikas iš plataus technologijos, socialinių, gamtos ir humanitarinių mokslų sričių spektro. Jei nerandate jus dominančios tematikos, kviečiame siūlyti savo temą. Norintys dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse, pasirinkę temą bei susitarę su vadovu, pretendentai turi pateikti prašymą VILNIUS TECH Doktorantūros mokyklai.
Prasidėjus studijoms vadovas kartu su doktorantu sudaro individualų apibendrintą doktoranto planą visam doktorantūros laikotarpiui, kuriame detaliau aprašomi pirmaisiais metais atliekami darbai.
Kokia nauda? Daktaro laipsnis - tai aukščiausias išsilavinimo pasiekimas, atveriantis daugybę profesinių galimybių ir skatinantis asmeninį tobulėjimą. Tačiau norint jį pasiekti, reikalingas ne tik įsipareigojimas ir atkaklumas, bet ir aiškus suvokimas apie reikalavimus ir naudą. Daktaro laipsnis suteikia ne tik akademinį pripažinimą, bet ir atveria daugybę galimybių profesiniame pasaulyje: profesinės galimybės, pripažinimas ir autoritetas, asmeninis pasitenkinimas, tyrimų galimybės ir indėlis į mokslo pažangą.
Eksternas ir doktorantūros planavimas
Eksternu gaunamas mokslo daktaro laipsnis - kelias, kai žmogus turi magistro laipsnį arba jam prilygstantį išsilavinimą, yra parengęs disertaciją ir ją pristatęs tarptautiniuose įrašytuose leidiniuose bei konferencijose. Dokumentai, procesas, ir recenzentu paskyrimas vyksta remiantis reikalavimais. Doktorantūros planas sudaromas kartu su vadovu, kur nurodomi tikslai ir terminai visam studijų laikotarpiui.
Doktorantūros patirtis ir mobilumas yra skatinami: MRU vykdo tarptautinį bendradarbiavimą, palaiko stažuotes užsienyje ir tarptautinį mokslinį renginių dalyvavimą. Taip pat svarbu, kad doktorantai galėtų įsitraukti į projektines paraiškas ir projektų įgyvendinimą bei įgyti pedagoginio darbo patirties.
Protarpinis badavimas: kaip teisingai tai daryti?
Reikalavimai ir dokumentai stojant į doktorantūrą Lietuvoje: įvairovė
- LSMU: prašymas dalyvauti konkurse, CV, rekomendacijos, magistro diplomas ir priedai, specializuotos licencijos kopija (klinikos), bibliografija ir mokslinių darbų kopijos, jei nėra publikacijų - mokslinis darbas su tyrimų kryptimi.
- SVU (Vilnius, Kaunas): pareiškimai, temų pasiūlymai vadovui, studijų planas, rekomendacijos, dokumentų kopijos.
- Kitos institucijos: Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas - teisės, vadybos, psichologijos, ekonomikos ir kt. krypčių doktorantūros programos.
Doktorantūros kelias Lietuvoje apima tiek nuolatinės, tiek ištęstos formos studijas, vadovavo institucijoje kuriančios planus, ir etapais įgyvendinamas disertacijos rengimas bei gynimas. Doktorantas suvokiamai yra tyrėjas, o disertacija - svarbiausias jo darbas, kuriuo įrodoma originali mokslinė įžvalga ir indėlis į naujas žinias.
tags: #socialiniu #mokslu #daktaras #doctor