Socialinių įmonių statusas Lietuvoje reglamentuojamas specialiais teisės aktais, tačiau Neremtinų veiklos rūšių sąrašo taikymas ir jo įtaka socialinių įmonių veiklai kelia daug diskusijų. Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Kas yra Neremtinų veiklos rūšių sąrašas ir kokia jo paskirtis
Socialinių įmonių Neremtinų veiklos rūšių sąrašą yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarime nurodyta šio sąrašo paskirtis yra ne nustatyti veiklos rūšis, kurios netinkamos dirbti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, o sudaryti sąrašą veiklos rūšių, kurioms netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo lengvatos, kurios pagal šio įstatymo pakeitimus neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Problemos ir abejonių taškai dėl sąrašo taikymo
- Diskutuotina, ar tam, kad įmonė atitiktų socialinės įmonės statusą, reikalingas šis kriterijus ar jis naikintinas, nes kai kurios jame išdėstytos neremtinos veiklos rūšys kelia abejonių, ar tikrai jos nėra tinkamos dirbti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims.
- Pavyzdžiui, Neremtinų veiklos rūšių sąrašo 13 punkte nustatyta, kad neremtina veikla laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, 17 punkte - telekomunikacijos, tačiau valymo paslaugos, miško darbai yra remtinos veiklos.
- Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar tam, kad įmonė atitiktų socialinės įmonės statusą, reikalingas šis kriterijus ar jis naikintinas.
Socialinių įmonių tikslai ir jų įgyvendinimo būdai
Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad įdarbinimas įstatyme nurodytas kaip vienintelis būdas pasiekti tikslą - skatinti asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Manome, kad socialinės įmonės tikslas turėtų būti atskleistas plačiau ir siejamas ne tik su asmenų įdarbinimu, bet ir konkrečia pagalba jiems, nes nurodytas vienintelis tikslų pasiekimo būdas - įdarbinimas - neužtikrina, kad tai skatins Socialinių įmonių įstatyme tikslinėms grupėms priskirtų asmenų socialinę integraciją ar mažins jų socialinę atskirtį.
Integracijos ir socialinių įgūdžių lavinimo plano problemos
Reikalavimus Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam planui reglamentuoja Integracijos tvarkos aprašas, kuriame nustatyti minimo priemonių plano vertinimo kriterijai. Pagal Nutarimą dėl įgaliojimų suteikimo ši funkcija yra priskirta Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniams padaliniams, tačiau nei Socialinių įmonių įstatyme, nei Socialinių įgūdžių lavinio tvarkos apraše nenustatyta, kaip tikrinama, ar minėto plano priemonės pritaikytos ir tinka kiekvienam individualiam tikslinės grupės nariui, ar kalbamasi su asmenimis, kuriems šios priemonės bus taikomos.
Diskutuotina, ar pagal Integracijos tvarkos aprašo II skyriuje nustatytus kriterijus socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą galima įvertinti tik iš dokumentų, nebendraujant kompetentingiems specialistams su tikslinėms grupėms priklausančiais asmenimis. Taip pat nei viename vertintame teisės akte nenustatyta, ar turi būti sudaromas atskiras socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas dėl naujai priimto tikslinei grupei priskirto asmens.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Statuso suteikimo tvarka ir veiklos (verslo) planų vertinimas
Socialinių įmonių įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja reikalavimus socialinių įmonių statuso suteikimui ir netekimui. Šias nuostatas detalizuoja Statuso suteikimo aprašas, kurio II skyriuje nurodyta juridinių asmenų prašymų suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo tvarka, kurio 4.3 punkte nustatyta, kad kartu su Prašymu, be kitų dokumentų, juridinis asmuo teritorinei darbo biržai privalo pateikti veiklos (verslo) planą.
Veiklos plano apraše nustatyti reikalavimai ir vertinimo kriterijai: plano atitiktis nustatytiems struktūros reikalavimams, plano aiškumas, plano realumas, įmonės pasirengimas vykdyti veiklos planą, planuojama veiklos teritorija ir veiklos sritis, prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumas, veiklos (verslo) rizikingumas, planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius, planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičius, tiesioginis ir netiesioginis poveikis regiono gyventojų užimtumui, įmonės veiklos socialinė nauda, juridinio asmens atitiktis socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Veiklos plano apraše nustatytų kriterijų formuluotės yra nekonkrečios, didžioji dalis kriterijų nėra išreiksti jokiais objektyviais, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamais dydžiais, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinamas juridinio asmens veiklos (verslo) planas, jo atitiktis aptariamiems kriterijams. Socialinių įmonių įstatyme ar kituose teisės aktuose jokie reikalavimai, susiję su planuojama juridinio asmens veiklos teritorija, veiklos rizikingumu, planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičiumi, poveikiu regiono gyventojų užimtumui, nėra nustatyti.
Manome, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai.
Statuso praradimas ir kontrolės trūkumai
Pagal Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu socialinė įmonė daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji netenka socialinės įmonės statuso. Iš šios nuostatos neaišku, kas pagal šią nuostatą laikoma einamaisiais metais, ar kalendoriniai metai, ar metų laikotarpis iki mėnesio, kai atliekamas tikrinimas, todėl galimos įvairios einamųjų metų skaičiavimo interpretacijos.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Antikorupciniu požiūriu ydinga, kad socialinė įmonė praranda statusą tik tais atvejais, kai ji neatitinka nustatytų sąlygų 6 mėnesius iš eilės, nes socialinė įmonė gali neatitikti kriterijų 5 mėnesius, po to atitiktų 1 mėnesį, o po to vėl gali neatitikti nustatytų kriterijų 5 mėnesius neprarasdama socialinės įmonės statuso. Kontroliuojanti institucija duomenis apie socialinių įmonių veiklą gauna tik iš pačių įmonių pateiktų ketvirtinių ar metinių ataskaitų arba joms pačioms pranešus apie tokius neatitikimus pagal Statuso suteikimo aprašo 24 punktą, todėl kriterijų neatitikimo nustatymo procesas yra neoperatyvus ir neefektyvus.
Statuso suteikimo aprašo 21.5 papunktyje nustatyta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo socialinės įmonės statusu ar vykdė nesąžiningą konkurenciją, ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas, ar nepateikė jų panaudojimo ataskaitos, ar kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad nei piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, nei nesąžiningos konkurencijos sąvokos, nei šių veiksmų sudėties ar turinio elementai Statuso suteikimo apraše ar kitame teisės akte nėra apibrėžiami.
Darbo sąlygų, darbo laiko ir kompensacijų aspektai
Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Statuso suteikimo aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai pagal Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas pateikiantys prašymą darbuotojai sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.
Statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus, išskyrus neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų atvejus, kuriems minimalus darbo valandų skaičius yra nustatytas. Manome, kad nenustačius kitoms tikslinėms grupėms minimalaus privalomo išdirbti per mėnesį darbo valandų skaičiaus gali būti sudaromos prielaidos įmonėms įdarbinti darbuotojus, priklausančius tikslinėms asmenų grupėms, siekiant gauti valstybės paramą ar lengvatas, o ne įgyvendinti profesinės ar socialinės integracijos uždavinius.
Šio straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Atkreipiame dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kaip įvertinami asmens atlikto darbo rezultatai ir našumas ir kokias papildomas išlaidas dėl to patyrė konkreti įmonė ir kompensacija mokama neatsižvelgiant į tai, ar įmonė turėjo dėl to papildomų išlaidų ar ne. Tokiu būdu socialinių įmonių ar neįgaliųjų socialinių įmonių statusą turintys juridiniai asmenys, pasinaudodami automatiškai išmokamomis kompensacijomis, gali gauti subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neatsižvelgiant į realias papildomas išlaidas.
Socialinių įmonių plėtros kliūtys ir statistika
Lietuvoje atlikti socialinių įmonių veiklos tyrimai rodo, kad Socialinių įmonių įstatymas nepakankamai skatina verslininkus užsiimti socialinių įmonių verslu ir įtraukti į veiklą tikslinių grupių žmones. Socialinio statusą siekiančių įgyti įmonių galimybės yra varžomos, nes įstatyme numatytas minimalus darbuotojų skaičius, neremtinos veiklos rūšių sąrašas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 35 socialinės įmonės, jose dirba apie 2 tūkstančiai darbuotojų. Tai sudaro tik 0,1 proc. visų Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. Socialinės įmonės statuso įgijimas yra sudėtingas, daug laiko ir specifinių žinių reikalaujantis procesas.
Reglamentavimo pakeitimai ir jų poveikis
Po ilgų svarstymų 2019 m. rugsėjo 19 d. Seimas priėmė naują LR Socialinių įmonių įstatymo redakciją. Minėtu įstatymu patvirtintos net dvi Socialinių įmonių įstatymo redakcijos - pirmoji galios pusę metų, o antroji nuo nustatyto laikotarpio.
| Laikotarpis | Pakeitimas |
|---|---|
| Nuo 2020 m. sausio 1 d. | Sumažintos subsidijos neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinis ir lengvas neįgalumo lygis. |
| Nuo 2020 m. liepos 1 d. | Nebesubsidijuojamas negalios neturinčių ilgalaikių bedarbių ir vyresnių nei 50 m. asmenų darbas. |
| Nuo 2020 m. liepos 1 d. | Socialinėje įmonėje turės dirbti ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų. |
Pataisos numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šios reformos įsigaliojimo.
Tarptautinis kontekstas ir socialinės atsakomybės įtakos
Šiuolaikinės verslo rinkos tendencijos lemia tai, kad ne visos socialinės grupės yra pajėgios konkuruoti, kad pradėtų verslą. Todėl Europos Sąjungos šalyse yra sprendžiami socialinės atsakomybės klausimai, kuriamos įvairios programos. Viena iš valstybės socialinės atsakomybės realizavimo aktyvių formų yra socialinių įmonių steigimosi skatinimas.
Skaidrumo ir kontrolės stiprinimo siūlymai
- Tobulinti teisės aktus, sugriežtinti socialinių įmonių veiklos kontrolę ir sutrumpinti nustatytų kriterijų neatitikimo terminus.
- Apibrėžti piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu ir nesąžiningos konkurencijos sąvokas bei jų sudedamąsias dalis.
- Nustatyti minimalius darbo valandų skaičius kitoms tikslinėms grupėms, siekiant sumažinti galimybes gauti valstybės paramą neįgyvendinant socialinių integracijos tikslų.
- Aiškiai reglamentuoti veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kad būtų sumažintos diskrecijos galimybės ir užtikrintas vertinimo objektyvumas.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 m. sausio 18 d. atliko vertinimą, vadovaudamasi įvairiais teisės aktais, įskaitant Socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms veiklos aprašą, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašą ir kitus teisės aktus bei viešai prieinamą informaciją apie socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priskirtų asmenų problemas.
tags: #socialiniu #imoniu #neremtinos #veiklos #rusiu #sarasas