„Atsakinga veikla“ - apdovanojimas už socialiai svarbių klausimų kėlimą visuomenėje ar socialiai atsakingų praktikų taikymą versle. Vertinimo kriterijai: Kandidato veikla turi aiškiai prisidėti prie žmogaus teisių puoselėjimo, t. y. Šis apdovanojimas skiriamas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie ne trumpiau nei metus prisidėjo prie tam tikro socialinės problemos klausimo sprendimo Lietuvoje. Jei apdovanotas asmuo pažeidžia etikos reikalavimus arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, LVK apdovanojimas yra prarandamas.
Ūkio ir visuomenės ryšys nėra atsitiktinis: Visuomenės tyrimai rodo, kad socialines problemas efektyviai spręsti įmanoma tik užtikrinus glaudų visuomenės, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Plėtojant socialinės atsakomybės projektus, bendrovės prisiima atsakomybę ne tik už savo veiklos sėkmę, bet ir už bendruomenių, regiono, o kai kuriais atvejais - visos šalies gerovę. Būtent nuo socialinės aplinkos, kurioje veikia įmonė, priklauso jos verslo sėkmė.
Socialiai atsakingo verslo plėtrą turi skatinti visuomenėje susiformavusi bendruomeniškumo ir atsakomybės už savo veiklą kultūra. Dar viena svarbi prielaida - socialinės atsakomybės veikla yra kalba, kuria verslas gali užmegzti dialogą su bendruomene, nugalėti mitus ar išankstines nuostatas. Tai yra ir verslo sėkmės prielaida, todėl įmonių socialinė atsakomybė tampa integralia verslo vertės kūrimo proceso dalimi.
Kaip tik todėl Lietuvos verslo konfederacija įsteigė „Socialiai atsakingo verslo” nominaciją ir prizą, kuriuo bus apdovanota jo labiausiai nusipelniusi bendrovė ar organizacija. Pasiūlymus galima teikti el. Lietuvoje socialinis verslas painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.
2015 m. pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - tai visuomeninė atsakomybė, asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus. Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos. Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Socialinės atsakomybės samprata formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje. Socialinės atsakomybės terminas 1940 vartojo R. M. Hutchinsas. Socialinės atsakomybės terminas Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a. Socialiai atsakingas verslas - tai brandus, tvarus, savo vertybėmis besiremiantis ir tausojančias verslo praktikas taikantis verslas.
Socialinės atsakomybės nauda verslui apima aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį įsitraukimą ir konkurencinį pranašumą. Net ir mažesnės įmonės gali įgyvendinti socialiai atsakingas veiklas, pavyzdžiui, rūpintis atliekomis, skatinti savanoriavimą ar paslaugas bendruomenėms. Pavyzdžiai: neatlygintina pagalba nevyriausybinėms organizacijoms, studentams, vyresnių klasių moksleiviams; paramos Ukrainos pabėgėliams skirstymo platformos kūrimas; gyvūnų prieglaudų savanoriavimas; Labdaros ir paramos fondų rėmimas.
Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų - pinigų aukojimas socialiniams tikslams. Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių, kurio socialinė misija yra sukurti užimtumo galimybes, ypač socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims. Socialinė ekonomika apima fondus, ne pelno siekiančias organizacijas, kooperatyvus ir kt. ir siekia socialinių bei aplinkosauginių tikslų, o pelnas daugiausia investuojamas į socialinius projektus.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Mitus Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Atsakymas: gali būti geranoriška iniciatyva, jei darbuotojai dalyvavo ir jei lėšos nepervestos į sąskaitas be jų žinios. Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Net mažos įmonės gali įgyvendinti teigiamas iniciatyvas. Mitas Nr. 3: veiklos laikomos brangios. Tiesa: socialinė ekonomika ir socialinio verslo modeliai gali būti prieinami įvairaus dydžio įmonėms, o nauda - darbų motyvacija, lojalumas ir gyvybingesnė bendruomenė.
Kasmetiniai apdovanojimai - NAVA (Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai) - suvienija įmonių socialinės atsakomybės atstovus. 2023 metais įmonės varžėsi dėl nominacijų: Metų darbovietė, Metų bendruomeniškiausia įmonė, Aplinkai draugičiausia įmonė, Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė, Įvairovę skatinanti darbovietė. Pagrindinė nominacija - Metų socialiai atsakinga įmonė.
Įvairovės, žaliosios ekonomikos ir skaidrumo svarba versle skatina ataskaitų teikimą. Kokybiška ataskaita gali būti trumpa, bet joje turi būti aiškiai pateikti skaičiai apie įsitraukimą, atliekų mažinimą, energijos sąnaudas ir kt. Viešosios paslaugos dažnai teikiamos biudžetinėse ir savivaldybių įstaigose, siekiant sumažinti kaštus, skatinti verslumą ir kurti socialinį poveikį. Todėl svarbu skatinti socialinį verslumą ir kurti socialinę ekonomikos ekosistemą, kuri apima verslą, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #imones #siuvancios #anklodes