Žmogus nuo ankstyvosios vaikystės pradeda integruotis į visuomenę, taip tapdamas socializacijos dalimi. Socializacijos įtaką vaiko gerovės šeimoje/bendruomenėje kūrimui didelę reikšmę teikia socializacijos institutai.
Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijoise augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji. Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas.
Socializacijos pagrindai
Socializacijos samprata ir esmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje.
Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socializacijos esmė vaikystėje
Socialinis statusas ir vaidmuo
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.
Vaiko kaip asmenybės socializacija
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos procesų vaikystėje specifika
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.)
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas.
Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Tyrimo duomenys apie globos namų vaikų socialinius įgūdžius
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
Socializacija teoriniu aspektu
Socializacijos samprata ir tipai
Žmogus nuo gimimo yra įtraukiamas į socialinį gyvenimą, perimdami kultūrines vertybes, elgesio normas ir socialinius vaidmenis. Tai procesas, vadinamas socializacija. Socializacija - tai procesas, kurio metu individas išmoksta elgesio modelių, vertybių, įgūdžių ir žinių, reikalingų funkcionuoti visuomenėje. Šis procesas apima tiek sąmoningą mokymąsi, tiek nesąmoningą įtaką, kurią daro aplinka.
Socializacija gali būti skirstoma į kelis tipus, atsižvelgiant į jos pobūdį ir tikslus:
- Pirminė socializacija - vyksta ankstyvoje vaikystėje ir apima pagrindinių socialinių įgūdžių, kalbos ir vertybių įsisavinimą. Šeima yra pagrindinis pirminės socializacijos agentas.
- Antrinė socializacija - vyksta vėlesniais gyvenimo etapais ir apima mokymąsi specifinių vaidmenų ir elgesio modelių, susijusių su konkrečiomis socialinėmis grupėmis ar institucijomis (pvz., mokykla, darbas).
- Resocializacija - tai procesas, kurio metu individas perima naujas vertybes, elgesio normas ir įgūdžius, dažnai keičiant radikaliai savo ankstesnį gyvenimo būdą (pvz., reabilitacija po priklausomybės).
- Anticipacinė socializacija - apima mokymąsi elgesio modelių ir vertybių, susijusių su ateities vaidmenimis ar socialinėmis grupėmis, į kurias individas planuoja įsitraukti.
Socializacijos institutų apžvalga
Socializacijos institutų samprata ir grupės
Socializacijos institutai - tai socialinės struktūros ir organizacijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį perduodant kultūrines vertybes, elgesio normas ir socialinius įgūdžius individams. Iš plačios, nuolat kintančios jų įvairovės išskiriami keturi pagrindiniai socializacijos institutai, tokie kaip: šeima, mokykla, bažnyčia, neformaliosios grupės arba kitaip tariant neformalusis ugdymas.
- Šeima: Pagrindinis ir svarbiausias socializacijos institutas, kuris formuoja pagrindines vertybes, elgesio normas ir socialinius įgūdžius. Šeima suteikia vaikui saugumo, meilės ir paramos jausmą, kuris yra būtinas jo raidai.
- Mokykla: Svarbus socializacijos institutas, kuris perduoda žinias, įgūdžius ir vertybes, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Mokykla taip pat moko vaikus disciplinos, bendradarbiavimo ir socialinės atsakomybės.
- Bendruomenė: Platesnė socialinė aplinka, kurioje individas gyvena ir bendrauja su kitais žmonėmis. Bendruomenė daro įtaką individo vertybėms, elgesiui ir socialiniams įgūdžiams.
- Žiniasklaida: Visuomenės informavimo priemonės, tokios kaip televizija, radijas, internetas ir spauda, daro didelę įtaką individo vertybėms, nuostatoms ir elgesiui. Žiniasklaida gali tiek skatinti teigiamus socialinius pokyčius, tiek ir skleisti negatyvią informaciją.
- Religija: Religinės organizacijos ir institucijos perduoda religines vertybes, normas ir tradicijas, kurios daro įtaką individo pasaulėžiūrai ir elgesiui.
- Neformaliosios grupės: Draugų, bendraamžių ir kitų socialinių grupių nariai daro didelę įtaką individo elgesiui, vertybėms ir socialiniams įgūdžiams. Ypač svarbus yra bendraamžių poveikis paauglystėje.
Socializacijos institutų funkcijos
Visi socializacijos institutai atlieka tam tikras funkcijas, be kurių vaikas negalėtų suvokti ir suprasti, kas ir kaip, būtent kokioje institucijoje jos vykdomos ir kokią naudą vaikui jos suteikia. Socializacijos institutai atlieka įvairias funkcijas, kurios yra būtinos individo socialinei integracijai ir visuomenės stabilumui:
- Socialinių normų ir vertybių perdavimas: Socializacijos institutai perduoda individams socialines normas, vertybes ir elgesio modelius, kurie yra priimtini visuomenėje.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Socializacijos institutai moko individą bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
- Socialinių vaidmenų formavimas: Socializacijos institutai padeda individui suprasti ir įsisavinti socialinius vaidmenis, kuriuos jis atlieka visuomenėje (pvz., vaiko, mokinio, darbuotojo, piliečio).
- Socialinės tapatybės formavimas: Socializacijos institutai padeda individui susiformuoti savo socialinę tapatybę, t. y. supratimą, kas jis yra kaip socialinės grupės narys.
- Socialinės kontrolės užtikrinimas: Socializacijos institutai užtikrina socialinę kontrolę, t. y. reguliuoja individo elgesį, kad jis atitiktų socialines normas ir vertybes.
Socializacijos centro edukacinės sistemos ypatumai ir iššūkiai
Socializacijos centro edukacinė sistema - tai kompleksinis veiksnys, lemiantis ugdytinių tolimesnį formalųjį mokymąsi. Svarbu atskleisti, kaip ši sistema veikia ugdytinius, turinčius kompleksinių problemų, ir kokie veiksniai yra svarbūs jų sėkmingai integracijai į visuomenę.
Remiantis mokslinės literatūros analize, išryškinami socializacijos centro ugdytinių tolimesnį formalųjį mokymąsi lemiantys veiksniai. Šie veiksniai apima:
- Kompetencinius veiksnius: Tai ugdytinių gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, kurie yra būtini sėkmingam mokymuisi ir tolimesnei karjerai.
- Socialinius-psichologinius veiksnius: Tai ugdytinių savivertė, motyvacija, socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų. Socialinė stigma ir atskirtis užkerta kelią integruotis į visuomenę, siekti aukštojo išsilavinimo ar gero darbo.
- Organizacinius veiksnius: Tai socializacijos centro aplinka, ugdymo metodai, pedagogų kompetencija ir bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis.
Vilniaus vaikų socializacijos centras, kaip ir kitos specialiosios mokyklos, susiduria su iššūkiais, susijusiais su socialine stigma ir visuomenės nuostatomis. Siekiant pagerinti situaciją, svarbu ne tik ugdyti vaikų kompetencijas ir socialinius įgūdžius, bet ir keisti visuomenės požiūrį į juos. Būtina užtikrinti, kad vaikai, ugdomi specialiosiose mokyklose, jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę siekti savo svajonių.
Pedagogų kompetencijos ir jų įtaka ugdytiniams
Pedagogų kompetencijos ir gebėjimai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdytinių tolimesnį mokymąsi. Svarbu, kad pedagogai turėtų ne tik profesinių žinių, bet ir gebėtų suprasti ugdytinių poreikius, motyvuoti juos ir padėti įveikti sunkumus. Tyrimai rodo, kad pedagogai, kurie tiki savo ugdytinių galimybėmis ir skatina jų savarankiškumą, pasiekia geresnių rezultatų.
Ugdymuisi palankios aplinkos kūrimas
Ugdymuisi palanki aplinka yra būtina sėkmingam ugdymo procesui. Socializacijos centre svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir vertinami. Tai reiškia, kad centre turi būti užtikrintas tinkamas mikroklimatas, pagarbus bendravimas ir galimybė ugdytiniams dalyvauti sprendimų priėmime.
Empirinio tyrimo rezultatai ir išvados
Atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę, sukurtas socializacijos centro edukacinės sistemos teorinis modelis, kuriuo buvo grindžiamas empirinis tyrimas - anketinė socializacijos centro pedagogų ir ugdytinių apklausa. Atlikus kiekybinio tyrimo rezultatų analizę išryškėjo tiek socializacijos centro pedagogų, tiek ir ugdytinių nuomonės, jų požiūriai į ateities siekius, trikdžiai įveikiant gyvenimo ir mokymosi sunkumus. Išryškėjo pedagogų kompetencijos ir gebėjimai, lemiantys ugdytinių tolimesnį mokymąsi. Straipsnyje atskleidžiama, kokie elgesio ir charakterio bruožai gali jiems trukdyti siekti tolimesnės karjeros. Taip pat bandoma palyginti centro pedagogų ir ugdytinių atsakymus, juose ieškant skirtumų bei panašumų.
"Pokyčio daigai": Iniciatyva, skatinanti integraciją ir pokyčius
"Pokyčio daigai" yra tarptautinis projektas, kurio tikslas - padėti mažiau galimybių turinčiam jaunimui integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų. Lietuvoje šį projektą įgyvendina Nacionalinis socialinės integracijos institutas, o dalinai finansuoja Europos Komisijos fondas. Projektas apima įvairias veiklas, tokias kaip meninių įgūdžių lavinimas, socialinių teisių mokymas ir susitikimai su įkvepiančiais žmonėmis.
Vienas iš įdomiausių "Pokyčio daigų" projektų yra "Gyvoji biblioteka", kurio metu žmonės iš socialinės atskirties grupių tampa knygomis, o skaitymu virsta pokalbis su jais. Vilniaus socializacijos centro merginos teigia, kad ši patirtis sukėlė jauniesiems dalyviams įvairių minčių, suteikė drąsos ir paskatino veikti.
Projekto veiklos prasidėjo nuo meninių įgūdžių lavinimo susitikimo, kuriame dalyvavo ir projekto savanoris Pedro iš Argentinos. Susitikimo metu dalyviai susipažino su tarpdisciplininio meno atstovu Žilvinu, kuris pasakojo apie ženklus bei identiteto formavimą. Per kitus susitikimus vaikai sužinojo apie savo socialines teises. Pavyzdžiui, jų teisę ir galimybę planuoti savo gyvenimą tokį, kokio jie nori, suprantant savo polinkius ir gabumus.
Svarbus socialinės kompetencijos komponentas - socialiniai įgūdžiai, kurie įgalina socialinius lūkesčius (normas) atitinkantį veikimą socialinėse situacijose: elgesio viešumoje įgūdžiai, socialinio pažinimo, kitaip - socialinės kognicijos įgūdžiai- elgesio normų žinojimas ir socialinių žinių įvaldymas; savikontrolės įgūdžiai. Pagrindinis socialinės kompetencijos struktūrinis komponentas - socialiniai įgūdžiai; socialinė kompetencija apima tiek socialinius įgūdžius, tiek ir adaptyvų elgesį, savęs valdymą, asmeninę atsakomybę ir kt.
Akmenės rajono paramos šeimai centre, rugpjūčio mėnesį ir toliau sėkmingai tęsiama veikla, įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Gebėjimų asimetrija“, kurį vykdo Socialinės integracijos centro specialistai. Projekto misija - stiprinti vaiko socialinius įgūdžius, galias veiksmingiau dalyvauti ugdymo(si) procese, stiprinti savarankiškumą.
tags: #socialiniu #igudziu #mokymas #siekant #integruoti #i