Socialinių darbuotojų paklausa Lietuvoje kyla kartu su profesijos transformacija, didėjančiais paslaugų kokybės lūkesčiais ir socialinės sistemos pokyčiais. Matome, kad gyvenimas nestovi vietoje ir universitete įgytų žinių nepakanka. Per trisdešimt metų susidarė nemenkos žinių ir gebėjimų spragos, kurias identifikuoja ir patys socialinio darbo praktikai.
Socialinio darbuotojo esminis vaidmuo - įtraukti žmones ir įvairias bendruomenių struktūras į procesus, kurių metu sprendžiami jų gyvenimo iššūkiai ir didinama gerovė. „Įtakos darymas socialinei klientų aplinkai yra esminis socialinio darbo aspektas, leidžiantis sukurti ilgalaikius pokyčius ir pagerinti klientų gyvenimo kokybę. Turėdami šį gebėjimą, socialiniai darbuotojai veikia kaip tarpininkai tarp klientų ir bendruomenių, siekdami užtikrinti, kad klientai gautų reikiamą pagalbą ir paramą“, - sako J.
Paklausos veiksniai ir rinkos realijos
J. teigia, kad socialinį darbuotoją Lietuvos visuomenė vis dar supranta kaip žmogų, kuris lankosi pas senjorus, žmones su negalia, padeda jiems susitvarkyti namus, išsivirti valgį. Kitaip tariant, atlieka pagalbinę funkciją. Galėčiau drąsiai teigti, kad vyksta pokytis pačioje socialinio darbo profesijoje. Socialinių darbuotojų profesinio streso rizika konfliktų sprendimo situacijoje: supervizijos taikymo aspektas.
Socialinio darbo profesionalams jau paruošta įvairių metodinių rekomendacijų, sukurta interneto svetainė pktc.lt, kurioje veikia biblioteka, leidžiamas leidinys apie ateities iššūkius „Socialinis darbas. Šiandien. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 24, 85-106.
Kompetencijų paklausa ir trūkumai
Profesinių kompetencijų tobulinimo centro (PKTC) atlikta socialinės srities darbuotojų apklausa parodė, kad šios srities darbuotojams itin stinga vienos kompetencijos - įtakos darymo socialinei klientų aplinkai. Tokį poreikį išreiškė 62 proc. apklausoje sudalyvavusių įstaigų vadovų, 52 proc. individualios priežiūros ir 45 proc. Socialiniams darbuotojams antra pagal svarbą tobulintina kompetencija yra situacijos analizės (reflektyvumo) gebėjimas - taip teigė 45 proc. respondentų. PKTC atliktas tyrimas taip pat parodė, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams stinga planavimo įgūdžių, tai nurodė 36 proc. apklaustųjų.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Ji pastebi, kad kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir socialiniame darbe būti vien geru žmogumi nepakanka, reikia nuolat ugdyti profesines kompetencijas, suspėti su laiku, o kai kur netgi būti priekyje. Prie tokios situacijos nemaža dalimi prisidėjo ir pati socialinio darbo sistema, skatinusi socialinį darbuotoją vykdyti siauras funkcijas, būti „popierių pildytojais“, - komentuoja J.
| Kompetencija | Trūkumo rodiklis |
|---|---|
| Įtaka socialinei klientų aplinkai | 62% vadovų; 52% individualios priežiūros; 45% (bendra) |
| Situacijos analizė (reflektyvumas) | 45% respondentų |
| Planavimo įgūdžiai (vadovams) | 36% vadovų |
Mokymų pasiūla ir konkurencinis pranašumas
„Matome, kad PKTC mokymus dalyviai vertina itin aukštai - beveik 5 balai iš 5, taip pat 10 dalyvių iš 10 rekomenduotų mokymus kolegoms. Tad mūsų komandai tai yra paskata išlaikyti tokią pat aukštą mokymų turinio kartelę ir kitais metais“, - sako PKTC vadovė J. Tamašauskienė. Prieš du metus startavęs Profesinių kompetencijų tobulinimo centras jau apmokė daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių. „Atvirose paskaitose vienu metu dalyvaudavo per tūkstantį dalyvių. Toks milžiniškas susidomėjimas rodo, kad socialiniai darbuotojai mato savo trūkumus ir stengiasi juos kompensuoti.
Įdomu tai, kad pripažįstamas netgi gebėjimo tobulinti savo žinias trūkumas. J. Tamašauskienė pastebi, kad socialiniai darbuotojai buvo pripratę mokytis „dėl paukščiuko“. Pavyzdžiui, nuotolinėse paskaitose, skirtose socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovams, mokymuose dalyvaudavo „tuščios kėdės“.
PKTC veiklų sąraše - pagalba įstaigoms diegiant žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną, AVEKKI, EQUAL ir kitas metodikas. Centro vadovė pabrėžė, kad PKTC toliau organizuos mokymus, atliepiančius auditorijos poreikius ir orientuotus į etišką socialinio darbo praktiką. „Tikiu, kad po mokymų įgijus reikiamų kompetencijų ir pritaikius jas darbe, pamatysime teigiamų pokyčių, kurie per laiką atsilieps bendruomenėse.
Etika, žmogaus teisės ir profesijos patrauklumas
Pasak J. Tamašauskienės, socialiniame darbe labai svarbūs socialinio teisingumo, žmogaus teisų, pasirinkimu grindžiamos atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai. Nuo pernai metų liepos Lietuvos socialiniai darbuotojai jau turi visuotinį socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą. „Savo kasdieniame darbe siekiame, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės visiems asmenims, nepaisant jų tautybės, gyvenamosios vietos, lyties, tautinės ar etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar bet kokio kito statuso“, - sako Jūratė Tamašauskienė.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Positive social work approach: the shift from "work" towards "social". Socialinio darbo specialistų pasitenkinimo profesine veikla tendencijos. Refleksija profesinėje socialinio darbuotojo veikloje.
Darbo sąlygos, rizika ir konkurencija dėl talentų
Lietuvoje Valstybinė darbo inspekcija socialines paslaugas organizuojančiose ir teikiančiose įstaigose 2005-2007 m. užregistravo 47 lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, kuriuos patyrė socialinį darbą dirbantys žmonės. Dirbančiųjų socialinį darbą darbo sąlygos jų saugumo aspektu, socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksnių raiška Lietuvoje faktiškai dar nėra tyrinėti dalykai.
Straipsnis skirtas dirbančiųjų socialinį darbą socialinių paslaugų institucijose darbo sąlygų saugumo problemai, siekiant išanalizuoti ir įvertinti įvairių profesinės rizikos veiksnių raišką praktiniame socialiniame darbe. Tyrimo metu nustatyta, jog dirbantieji socialinį darbą dažniausiai blogai vertino šiuos darbo sąlygų aspektus: atlyginimo dydį, darbo vietos pritaikymą negaliai, trečdalis apklaustųjų blogai įvertino ir darbo vietos saugumą dėl kylančių grėsmių iš klientų. Stresas - nuolatinis socialinį darbą dirbančiųjų kasdienybės palydovas. Stresą darbe sukelia ir mažas atlyginimas, grėsmė užsikrėsti nuo klientų parazitais ar ligomis, klientų agresija, taip pat socialinio darbo reikšmės nuvertinimas, darbuotojo patirties stoka.
Work-life balance as a factor of job satisfaction in social care services in Lithuania. Professional welfare aspects of social employees working in community-based child care homes. Reconstruction of the context of coping with occupational stress experienced by specialists of social welfare professions in socially and culturally diverse environment.
Konkurencijos veiksniai: atlygis, sąlygos ir supervizija
Facing conflict: patterns of relationships amongst Lithuanian social workers in the workplace and the role of supervision. Pokyčius patiriančių socialinių darbuotojų emocinės reakcijos ir elgsenos modeliai sprendžiant konfliktus. Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo organizavimo klausimai teisinio reglamentavimo kontekste.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Kodėl socialinio darbo absolventai išeina iš socialinio darbo?. Kokio darbo pageidauja jaunimas ir ką siūlo pagyvenusių žmonių globos sektorius. Socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, požiūris į profesinę riziką.
Atstovavimo formos: profesinės sąjungos ir darbo tarybos konkurencingumui
Tuo tarpu profesinės sąjungos turi teisę: individualiai ginti savo narius ir jiems atstovauti individualiuose darbo santykiuose (darbo ginčų komisijose, teismuose); dalyvauti kolektyvinėse derybose, sudaryti kolektyvines sutartis ir kontroliuoti jos vykdymą, inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų; reikalauti, kad darbdavys panaikintų neteisėtus sprendimus, taip pat - skelbti streiką. Profesinės sąjungos taip pat turi didesnes galimybes organizuoti įvairius mokymus darbo teisės ar atstovavimo klausimais savo nariams, kviečiasi ekspertus derybose dėl kolektyvinės sutarties, ar teikia pasiūlymus įstatymų projektų rengėjams.
Taip, jei darbuotojų atstovavimas reikalingas darbdaviui tik dėl paukščiuko ataskaitose. Ne, jei darbuotojai nori realaus atstovavimo ir gynybos. Jeigu darbovietėje jau yra veikianti darbo taryba, tai niekaip neriboja darbuotojų galimybės steigti profesinę sąjungą.
Profesinės sąjungos steigimas ir struktūros
Visų pirma yra būtina surinkti 20 darbuotojų, pageidaujančių įsteigti profesinę sąjungą. Tai yra vienintelis reikalavimas, jei steigiate profesinę sąjungą, kuri veiks darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar jų padalinio) lygmeniu. Jei steigiate tik pas vieną darbdavį veiksiančią profesinę sąjungą ir joje yra mažiau nei 200 darbuotojų, pakanka surinkti 1/10 darbuotojų, bet ne mažiau kaip 3 darbuotojus.
Steigiamajame susirinkime reikia patvirtinti įstatus bei išsirinkti pirmininką, pavaduotojus, komitetą, viskas turi būti užfiksuojama protokolu. Per 6 mėnesius nuo steigiamojo posėdžio profesinė sąjunga turi kreiptis į Registrų centrą ir įregistruoti profesinę sąjungą. Ne visada reikia profesinę sąjunga registruoti Registrų centre. Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos gali steigti savo padalinius.
Šakos lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos jungia vietines įstaigos ar įmonės profesines sąjungas ir/ar teritorinius darinius. Nacionalinis profesinių sąjungų centras jungia šakos lygmeniu veikiančias profesines sąjungas. Didžiausias profesinių sąjungų centras Lietuvoje yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti 25 šakines organizacijas.
Principai: vienybė, nepriklausomumas ir demokratija
VIENYBĖ. Pirmasis ir pagrindinis darbuotojų judėjimo principas yra vienybė arba solidarumas: „vienas - už visus, visi - už vieną“. Nepriklausomai nuo to, kokiu principu veikia profesinė sąjunga - įmonės ar įstaigos, šakos ar nacionaliniu lygmeniu, - visi jos nariai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, pilietybės, lyties, pažiūrų, lytinės orientacijos, sugebėjimų ar socialinio statuso.
NEPRIKLAUSOMUMAS. Tam, kad organizacija tarnautų savo narių interesams, ją ir turėtų kontroliuoti patys nariai. Jeigu vyriausybė ims kontroliuoti profesinių sąjungų veiklą bei politiką, jos ims atstovauti jau ne darbuotojams, o taps vyriausybės įrankiu. Būna atvejų, kai profesinę sąjungą savo darbuotojams „suorganizuoja“ darbdavys. Tokią profesinę sąjungą vadiname „geltonąja“, jai įtaką daro administracija ir jos statytiniai.
DEMOKRATINIAI METODAI. Priimant sprendimus turi būti atstovaujama visų organizacijos narių grupių interesams, o nutarimus turi lemti daugumos narių valia. Profesinių sąjungų vadovai, atstovai, vadovaujamųjų organų nariai turėtų būti reguliariai renkami narių balsavimu ir būti jiems atskaitingi.
Finansai ir veiksmų taktika
Jei solidarumas yra profesinės sąjungos jėga, tai finansai - jos kraujas. Labai svarbu, kad profesinės sąjungos netaptų priklausomos nuo darbdavių, politinių partijų, kitų organizacijų, todėl didžioji dalis lėšų turi ateiti nario mokestčio pavidalu. Norint turėti bent kiek stipresnę profesinę sąjungą, nario mokestis turėtų būti mažiausiai 1 proc. nuo darbuotojo brutto darbo užmokesčio.
Prie darbuotojų judėjimo galima prisidėti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai parašius prašymą (kasmet iki gegužės 1 d.) atitinkamai profesinei sąjungai pervesti 0,6 proc. nuo per praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Visiems profesinių sąjungų nariams reikia suprasti, kaip svarbu yra ne tik reguliariai mokėti nario mokestį, bet ir nuolat gauti informaciją, kaip lėšos yra panaudojamos.
Sprendimus dėl visų veiksmų nariai turi priimti kartu. Prieš pradedant bet kokius veiksmus yra būtina turėti strategiją: dėl ko, kada ir ką darysite. Streikas - yra įprastos darbo tvarkos nutraukimas darbuotojams susitarus be administracijos nurodymo. Tačiau be streiko yra ir kitų kovos taktikų, t.y. itališkas streikas, japoniškas streikas, pagaliau - įvairūs piketai ir t.t.
Kolektyvinės sutartys ir derėjimosi galia
Tai - rašytinis darbdavio ir profesinės sąjungos susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių ir ekonominių sąlygų. Kolektyvinė sutartis visuomet sudaroma derybų keliu. Abi šalys turi būti lygios ir turėti vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus, sąlygas ar reikalavimus, kuriuos šalis norėtų įtraukti į kolektyvinę sutartį.
Kartais darbdavys siekia sudaryti kolektyvinę sutartį, kurioje numatytos tik jam palankios nuostatos (daugiau viršvalandžių, platesnės terminuotų sutarčių sudarymo galimybės, šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašo praplėtimas, numatyta daugiau atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą ir pan.). Tokiu atveju nereiktų skubėti pasirašyti kolektyvinės sutarties, o siekti ir darbuotojams palankių nuostatų. Tam pasitelkti galima kolektyvinio darbo ginčo inicijavimą, o jo neišsprendus profesinė sąjunga turi teisę skelbti streiką.
Institucinė parama profesinei raidai
Socialinių paslaugų srities darbuotojų Profesinių kompetencijų tobulinimo centras įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pranešimą paskelbė: Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija / Profesinių kompetencijų tobulinimo centras „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
PKTC veiklų sąraše - pagalba įstaigoms diegiant žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną, AVEKKI, EQUAL ir kitas metodikas. Socialinio darbo profesionalams jau paruošta įvairių metodinių rekomendacijų, sukurta interneto svetainė pktc.lt, kurioje veikia biblioteka, leidžiamas leidinys apie ateities iššūkius „Socialinis darbas. Šiandien.
Teisinis ir organizacinis kontekstas konkurencingumui
Darbo ginčų komisijai ar teismui galima pateikti ir slapta darytų garso įrašų, tačiau negalima piktnaudžiauti savo teisėmis, elgtis nesąžiningai, norint falsifikuoti įrodymus ar viešinti įrašą su įrodinėjimu nesusijusiais tikslais. Savo reikalavimus išdėstykite raštu bei reikalaukite raštiško atsakymo iš darbdavio (tinka ir el. paštu), rinkite visus įrodymus, kurie vėliau gali pasitarnauti ginčą sprendžiant darbo ginčų komisijoje.
Pareigą inicijuoti darbo tarybos steigimą turi darbdavys, kurio dispozicijoje yra daugiau nei 20 darbuotojų. Išrinkti darbo tarybų nariai dažnai net formaliai negali vykdyti jiems priskirtų funkcijų - atstovauti darbuotojams informavimo ir konsultavimo procese, nes darbdaviai juos verčia pasirašyti konfidencialumo sutartis.
Profesinės sąjungos nariais negali būti darbdavys arba jam atstovaujantys asmenys. Nuo profesinės sąjungos įregistravimo Registrų centre ar šakos lygmeniu veikiančioje profesinėje sąjungoje jos steigėjai tampa profesinės sąjungos nariais. Darbuotojai, norintieji tapti jau esamos profesinės sąjungos nariais, turi rašyti prašymą profesinei sąjungai tapti jos nariu ir jau minėtą prašymą dėl nario mokesčio išskaičiavimo.
Rinkos konkurencija: talentų pritraukimas ir išlaikymas
Kokio darbo pageidauja jaunimas ir ką siūlo pagyvenusių žmonių globos sektorius. Socialinio darbo specialistų pasitenkinimo profesine veikla tendencijos. Kodėl socialinio darbo absolventai išeina iš socialinio darbo?.
Work-life balance as a factor of job satisfaction in social care services in Lithuania. Professional welfare aspects of social employees working in community-based child care homes. Reconstruction of the context of coping with occupational stress experienced by specialists of social welfare professions in socially and culturally diverse environment.
Facing conflict: patterns of relationships amongst Lithuanian social workers in the workplace and the role of supervision. Socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, požiūris į profesinę riziką. Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo organizavimo klausimai teisinio reglamentavimo kontekste.
Praktinės rekomendacijos institucijoms ir specialistams
- Sprendimus dėl visų veiksmų nariai turi priimti kartu.
- Vienidama kelių įstaigų, bendrovių ar pramonės šakų darbuotojus tokia organizacija sugebės geriau atremti darbdavių puolimus, organizuoti solidarumo akcijas ar teikti teisinę pagalbą nariams.
- Labai svarbu atidžiai atsirinkti, kokią informaciją pateiksite darbdaviui ir žiniasklaidai.
- J. teigia, kad socialinį darbuotoją Lietuvos visuomenė vis dar supranta kaip pagalbinę funkciją - būtina komunikacija apie profesijos esmę.
- PKTC veiklų sąraše esančios metodikos (naratyvinė terapija, AVEKKI, EQUAL) gali stiprinti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje.
„Tikiu, kad po mokymų įgijus reikiamų kompetencijų ir pritaikius jas darbe, pamatysime teigiamų pokyčių, kurie per laiką atsilieps bendruomenėse. Centro vadovė pabrėžė, kad PKTC toliau organizuos mokymus, atliepiančius auditorijos poreikius ir orientuotus į etišką socialinio darbo praktiką.
„Atvirose paskaitose vienu metu dalyvaudavo per tūkstantį dalyvių. Toks milžiniškas susidomėjimas rodo, kad socialiniai darbuotojai mato savo trūkumus ir stengiasi juos kompensuoti. Prieš du metus startavęs Profesinių kompetencijų tobulinimo centras jau apmokė daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių.
tags: #socialiniu #darbuotoju #statistika #konkurencija