pagrindinė socialinio darbo idėja - ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, o socialinių darbuotojų kvalifikacijai keliami tam tikri reikalavimai. Aptarsime, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir ar jie turi atestuotis.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje. Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Etika, vertybės ir klientų teisės
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). Yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. Savo veikla jis siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš diskriminaciją ir nehumanišką elgesį su klientais. Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą ir teisę į laisvą apsisprendimą.
Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių. Jis aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grindžia nuoširdumu bei atsidavimu jiems. Taip pat informuoja klientą apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas, teikia išsamią informaciją apie pagalbos teikimą, ir, kai reikia, pasitelkia patyrusius specialistus.
Socialinio darbuotojo veiklos sritys ir funkcijos
Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Jis turi mokėti analizuoti aplinką ir klientą, išsikelti darbo tikslus, numatyti priemones jų įgyvendinimui. Socialinis darbuotojas privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti - tai pagrindinės jo funkcijos. Jis organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose institucijose, padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, identifikuoja socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja teikimą. Priklausomai nuo darbo vietos, jis atlieka skirtingus vaidmenis: analizuoja socialinę situaciją, atlieka tyrimus; planuoja paslaugas. Padeda žmonėms rasti ir panaudoti savo galimybes įveikti sunkumus, telkia bendruomenės išteklius socialinių paslaugų teikimui. Vykdo prevencijos darbus (pvz., dėl narkomanijos, savižudybių).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų.“
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir tobulinimas
Kompetencija - tai funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, gebėjimas taikyti žinias konkrečioje situacijoje ir spręsti problemas. Kompetencija apima ne tik žinias, bet ir požiūrį, asmenines savybes bei sugebėjimus. Žmogus gerina kompetenciją visą gyvenimą, sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Tyrimai rodo, kad kompetencijos turėjimas priklauso nuo srities ir kokybės bei konteksto, kuriame socialinis darbuotojas dirba.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su įstaigos ir organizacijos paslaugų kokybės gerinimu. Socialiniai darbuotojai privalo tobulinti savo kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus, o iš jų 60 proc. turi būti pagal specialias programas arba dalyvavimas supervizijoje. Programos gali būti Departamento patvirtintos arba aukštųjų mokymo įstaigų patvirtintos programos, GIMK programa ar kitos patvirtintos programos. Supervizija yra privaloma: dalyvavimas joje yra būtinas dalyko tobulinimo dalis.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra įsivertinimo procesas: socialiniai darbuotojai turi įsivertinti savo poreikius, o rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu ar kolega. Taip užtikrinama objektyvumas ir tikslus kompetencijų poreikių nustatymas. Neigiamos arba teigiamos įtakos profesiniams santykiams neturi kilti dėl įsivertinimo.
Taip pat svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai turi turėti arba siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą. Sąrašą nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas tiek darbuotojui, tiek organizacijai: tai padeda spręsti problemas, didina našumą, formuoja geresnį organizacijos klimatą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir istorija
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui Lietuvoje buvo įkurta Socialinių darbuotojų rengimo centras (SDRC) 1994 m., vėliau pervadintas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padaliniu. SDRC organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal veiklos sritį, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir siekdamas nustatyti poreikius programoms. Centre teikiama informacija socialiniam darbuotojui apie tobulinimo galimybes.
2001 m. pradėta vykdyti patvirtinta kvalifikacijos tobulinimo programa socialiniams darbuotojams, dirbantiems praktinį darbą, bet neturintiems socialinio darbo išsilavinimo. Programa rengiama remiantis dėstytojų ir absolventų patirtimi. Lygiai taip pat svarbu, kad praktinio mokymo metu superviziją gali vykdyti tik toks socialinis darbuotojas, kuris turi atitinkamą kvalifikaciją ir daugiau užsupervizuojamųjų.
Kvalifikacijos kėlimo formos apima ir pažymų išdavimą, kuriose nurodoma vieta, laikotarpis ir turinys. Pažymos reikalingos įrodant kvalifikacijos tobulinimo apimtį mūsų įstaigoje ar organizacijoje įsteigtų kursų metu.
Supervizija
Supervizija yra vienas iš kvalifikacijos tobulinimo formų ir gali būti vykdoma tik socialinio darbo mokymo įstaigos įgaliotų specializuotų supervizijų laikotarpiu. Teigiama, kad supervizija yra svarbus profesinės pagalbos teikimo infrastruktūroje elementas. Lietuvos kontekste iki šiol apie praktinę supervizorių veiklą buvo kalbama retai, tačiau ji laikoma būtina formuojant profesinį dialogą ir praktinę pagalbą.
Praktiniai reikalavimai ir pažymėjimai
Kiekviena socialinė įstaiga turi skatinti darbuotojus kelti kvalifikaciją ir gilinti kompetencijas. Socialinis darbuotojas, siekdamas įskaityti teorinį ar praktinį mokymą į kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą iš įstaigos, vadovo ar jo padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kur tobulino, data ir trukmė, trumpas turinio aprašymas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Išvados
Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą bei skatinti jų integraciją į visuomenę. Tai reikalauja nuolatinio tobulėjimo, plėtoti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai profesinė veikla, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir atsakomybės už teikiamas paslaugas.
Social Studies Knowledge Adventures
tags: #socialiniu #darbuotoju #kvalifikacijos #tobulinimo #tvarka