Antroposofinės socialinės terapijos principai remiasi gilumu siekiančia žmogaus samprata, kurią įkvėpė Rudolfo Steinerio antroposofija. Šie principai orientuojasi į žmogaus poreikį santykiams bei socialiniam gyvenimui, bet tuo pačiu gerbia ir kiekvieno asmeninę autonomiją.
Kas yra antroposofinė socialinė terapija?
Socialinė terapija remiasi Rudolfo Šteinerio antroposofija, kurios tikslas - giliau suprasti žmogaus būtį. Antroposofinė medicina - tai viena iš holistinės medicinos krypčių, traktuojanti žmogų kaip nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę, gydyme subtiliai panaudojanti gamtos ir žmogaus ryšius, meno terapiją, saviugdą. Antroposofinė medicina remiasi austrų filosofo ir mokslininko Rudolfo Steinerio (1861-1925) XX a. pradžioje pagrįstu dvasiniu mokslu apie žmogų - antroposofija.
Pamatiniai principai ir požiūris į žmogų
- Žmogaus orumas ir dvasinė esybė: tarpusavio bendravimas ir santykiai grindžiami vienas kito priėmimu, pagarba žmogui su intelekto negalia, suvokimu, kad kiekvienas asmuo turi sveiką, nesunaikinamą dvasinę esybę ir jo orumas yra neliečiamas.
- Suaugęs žmogus - atsakingas subjektas: suaugęs asmuo, kuriam reikalinga pagalba, suprantamas ne kaip asmuo, kuriuo reikia rūpintis ir prižiūrėti jį visą gyvenimą. Pamatinis supratimo principas glūdi tame, jog kiekvienas žmogus, su kuriuo susiduriame šioje sferoje, yra suaugęs ir jis pats turi tikslą bei norą nugyventi savo gyvenimą atsakingai, o kitiems padedant - jis gali tai padaryti.
- Vystymosi procesas: „suaugusiojo“ sąvoka nėra būsena, pasiekiama iš karto ir visiems laikams; tai vystymosi procesas, kuriame socialinėje terapijoje daugiausia dėmesio skiriama treniravimo ir vystymosi galimybėms, o ne vien pedagoginėms priemonėms.
- Lydinčio asmens požiūris: lydinčio asmens požiūris turi būti priimantis, suprantantis bendravimo vertę, susidomėjęs, draugiškas ir nuoširdus. Profesionalus įsitraukimas, specialisto žinios, patirtis ir intuicija labai svarbu, tačiau lydintis asmuo negali būti tik profesionalo vaidmenyje.
- Akių lygiu santykis ir abipusė vertė: idealiu atveju tai būtų akių lygio dialogas, pagrįstas pagarba ir abipusiu susitikimo vertės suvokimu.
Socialinė aplinka kaip gydanti erdvė
Iš esmės socialinės terapijos teikiama pagalba yra nukreipta į naudingos bei prasmingos socialinės aplinkos sukūrimą. Svarbiausi socialinės aplinkos aspektai yra: gyvenamoji aplinka, darbinė veikla ir kultūrinis gyvenimas. Socialinė aplinka turėtų būti tuo pačiu ir apsauginė erdvė, ir erdvė vystymuisi.
Tokią socialinę aplinką kuria įtraukioji (inkliuzinė) socialinė - terapinė bendruomenė, kurioje gyvena ir dirba žmonės, turintys specialiuosius poreikius ir jų neturintys. Bėgant metams išsivystė visas spektras tokių bendruomenių.
Praktika: Socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ kaip pavyzdys
Socialinės dirbtuvės PILNOS ŠIRDYSPILNOS ŠIRDYS - tai socialinės dirbtuvės, kuriose kartu dirba intelekto negalią turintys ir jos neturintys. Šiose dirbtuvėse kas dieną meilės, atsidavimo darbui, kruopštumo pilnomis širdimis gaminame užrašų knygutes, bloknotus, atvirukus, specialius sąsiuvinius Valdorfo mokykloms ir kt. Mūsų socialinės dirbtuvės yra VŠĮ „Socialinės terapijos namai“ AKVILA padalinys.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
AKVILA namus mes kuriame pagal pasaulinį CAMPHILL judėjimą, kai vadovaujantis Antroposofinės Socialinės Terapijos principais kiekvienas bendruomenės narys į bendrą darbą deda tai, ką gali geriausio pagal savo galimybes. Čia mes orientuojamės į žmogaus poreikį santykiams bei socialiniam gyvenimui, bet tuo pačiu gerbiame ir kiekvieno asmeninę autonomiją.
Socialinėse dirbtuvėse intelekto negalią turintys suaugusieji gamina sąsiuvinius Valdorfo mokykloms - 18 tūkst. vnt. mokslo metams. Taip pat gaminami įvairių dydžių bloknotai, užrašų knygelės. Asortimente - daugybė jau įprastų gaminių, bet, pavyzdžiui, Kadetų licėjus užsisakė bloknotų su Lietuvos ir Ukrainos lipdukais.
Veiklos organizacija ir darbo principai dirbtuvėse
- Socialinėse dirbtuvėse „Pilnos širdys“ - pasirengimo darbui etapas: šluojamasi, tvarkomasi, skirstomasi darbui būtinais įrengimais.
- Dirbantieji dirbtuvėse jiems duotus didelius popieriaus lapus kruopščiai perlenkia, pirštu spaudžia lenkimo liniją, sudeda į aplanką, vėliau sega, apkerpa - viską daro rankomis.
- „Pilnų širdžių“ žmonės rankomis lukštena ir iš atskirų detalių klijuoja LED rites; tai irgi vienos įmonės užsakymas.
- „Mums kartais pritrūksta motyvacijos daryti kažkokį darbą... o mūsų žmonės myli darbą, kimba ir atsidavę, kruopščiai ir labai atsakingai dirba. Žinoma, jiems reikia pagalbos.“
Šių dirbtuvių viena užduočių - paruošti žmogų atvirai darbo rinkai. Parengti ir palydėti žmogų su intelekto negalia į atvirą darbo rinką. Labai džiaugiamės, kad mūsų dirbtuvių dalyviai ruošiasi šiam procesui ir jame dalyvauja. Šiai dienai jau turime 2 dalyvius, Mindaugą ir Martyną, kurie dirba atviroje darbo rinkoje. Turime dvi sėkmės istorijas. Vienas iš mūsų buvusių darbuotojų dabar dirba kilimų valymo įmonėje, kitas sandėlyje pakuoja prekes.
Ilgasis XIX a. su Valdu Rakučiu #7. Vienos Kongresas
Bendruomenės erdvės ir kasdienybė
„Pilnos širdys“ yra Socialinės terapijos namų „Akvila“ dalis. „Mūsų name gyveno šeima, kurioje užaugo mergaitė, turinti Dauno sindromą, - Akvilė. Pavadinimo idėja ir kilo iš jos vardo“, - atidarydama trijų aukštų namo Garliavoje duris pasakoja Jolita.
Name yra dvylika skirtingo dydžio kambarių - dirbtuvių patalpos, sporto ir terapijų salė, poilsio erdvė, virtuvė, valgomasis, biuro patalpa, biblioteka, konsultacijų kambarys. Lauko terasoje vidiniame kieme namiškiai renkasi gerti arbatą, o 10 a sklype yra daržas, šiltnamis sodas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
„Mes į savo žmones nežiūrime kaip į paslaugų gavėjus. Į tai, ką čia veikiame, žiūrime kaip į abipusius mainus. Mes, darbuotojai, gauname kažką iš mūsų namiškių - priėmimą, atsipalaidavimą, didžiulę meilę žmogui tokiam, koks jis yra, o mes juos mokome kasdienių dalykų. Tokie mainai ir kuria kitokį santykį.“
Socialinės ir psichologinės kliūtys bei poreikiai
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, yra ne fizinės, o socialinės ir psichologinės. Neįgalus žmogus susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į save, jis menkai vertina pats save ir jaučiasi nevisavertis. Kai kalbama apie neįgaliuosius, dažnai girdime raginimų, kad turime atliepti jų specialiuosius poreikius. Taip, kai omenyje turime aplinką. O kaip jausmai, emocijos?
Tačiau jų poreikis yra ir būti priimtiems. Šito reikia mums visiems. Poreikis būti mylimiems, išgirstiems, suprastiems, laimingiems. Jolita tęsia, kad dėl tų poreikių namiškiai ateina ir apkabina; kartais iš paskos vaikšto, bet tai tik iš kontakto poreikio, jei jie nemoka kalbėti, tai tiesiog prieina ir eina kartu.
„Supraskite, kad žmogui su intelekto negalia sukurti socialinį kontaktą yra labai sudėtinga. Jis negali ateiti į kavinę, prieiti prie nepažįstamo žmogaus, susipažinti. Jis kitaip siekia to santykio. Gal jis tave sumuša, kad užmegztų tą santykį, - hiperbolizuoja Jolita. - Skirtingi keliai, bet nori jie to paties. Kai pradedi matyti, kas slypi už jų elgesio, gali ir tą elgesį subalansuoti; galiausiai jis lieka natūralus, nes atliepi bazinį poreikį.”
Politika, institucijos ir plėtros iniciatyvos
Kartu su valstybe kuriame naują paslaugą. Juragiuose statome grupinius „Gyvenimo namus“ dešimčiai žmonių, kurie gyvens savarankiškai su visą parą teikiama pagalba. „Socialinės terapijos namų“ tikslas, kad net ir silpniausios negalios žmonės galėtų pajusti, kad ir jie kažką gali.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinis darbuotojas turi turėti universitetinį aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą, išmanyti socialinių paslaugų teisinį reglamentavimą. Šis darbo skelbimas yra publikuojamas Užimtumo tarnybos.
Metodai ir laisvė pasirinkti
Socialinėje terapijoje naudojamų metodų pasirinkimas gali būti įvairus, kol užtikrinamas žmogiškasis orumas. Norint teisingai išspręsti skirtingų asmenų situacijas jų gyvenime, darbe ir kultūrinėje veikloje, gali būti naudojami įvairūs metodai ir būdai. Tai susiję su tikrąja pasirinkimo laisve, už ir prieš, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Socialinė terapija neapsiriboja vien tik paslaugų teikimu klientui ekonomine prasme, tačiau vertina ir lydintį, ir lydimąjį asmenį kaip individualias asmenybes, kurios nori susitikti viena kitą pačia giliausia prasme. Šiuo atžvilgiu atlyginimas už paslaugą neturi jokio tiesioginio ryšio su teikiama pagalba.
Bendruomenės ne kaip institucija
Socialinė - terapinė bendruomenė nesiekia būti institucija, ji laiko save socialine erdve arba bendruomene, kurią vysto ir atsakingai prižiūri bei kuria visi bendruomenės nariai. Socialinė terapija yra atvira erdvė vystymosi galimybėms. Ji atsiskleidžia santykyje su socialiniais pokyčiais ir profesiniu įvertinimu bei dialoge su mokslu pagrįstu specialiuoju ugdymu.
| Aspektas | Praktinė išraiška |
|---|---|
| Gyvenamoji aplinka | Akvilos namai: kambariai, virtuvė, valgomieji, daržas, šiltnamis |
| Darbinė veikla | Dirbtuvės „Pilnos širdys“: sąsiuvinių, bloknotų, LED detalių klijavimas |
| Kultūrinis gyvenimas | Repeticijos, renginiai, kostiumų siuvimas, bendruomeniniai susibūrimai |
| Integracija | Parengimas darbo rinkai, sėkmės istorijos - įsidarbinimas atviroje rinkoje |
Žmogiškieji rezultatai ir istorijos
„Gerai sekasi. Lengvai čia visko išmokau - lankstyti, sudėti į viršelius, susegti, pjauti, kampuoti, antspauduoti ir pakuoti. Dabar atskirai, be tėvų, gyvenu namelyje, rytoj pas mane kai kas atvažiuoja. Jam 23-eji. Vėliau sužinojome, kad nuosavame name gyvenantys Pauliaus tėvai rado galimybę kieme sūnui pastatyti atskirą namelį - savarankiškam ir visaverčiam suaugusio žmogaus gyvenimui. Tam reikia ne tik galimybių, bet ir drąsos, supratimo, kad ir protinę negalią turintis suaugusysis turi turėti savo gyvenimą.”
„Galvoju, kad jeigu mes kiekvienas visuomenėje taip žiūrėtume į vienas kitą, kad ir kokie skirtingi būtume - skirtingų rasių, skirtingų religinių įsitikinimų, negalių, visai kitoks būtų santykis vienų su kitais.”
Vaidmenys: mokymasis ir mainai
Mes mokomės vieni iš kitų. Socialinė terapija vyksta per santykį, per socialinį procesą, ir visiems tai yra gydantis procesas. Mes į savo žmones nežiūrime kaip į paslaugų gavėjus. Į tai, ką čia veikiame, žiūrime kaip į abipusius mainus. Mes, darbuotojai, gauname kažką iš mūsų namiškių - priėmimą, atsipalaidavimą, didžiulę meilę žmogui tokiam, koks jis yra, o mes juos mokome kasdienių dalykų.
tags: #antroposofines #socialines #terapijos #principai