Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie: Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, pirmiausia atkreiptas dėmesys į viso šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Kitaip tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąją prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Kiek laiko ir kokiu pagrindu tobulinamas kompetencijų poreikis?
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 valandų tik 60 proc. turi būti surinkta pagal: Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas. Taip pat įtraukti: Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas. Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvavimą supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val., turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas, ir iš tų 10 val. bent dalis turi būti skiriama supervizijai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Praktinis įsivertinimas ir jo tikslai
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats, kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega, siekiant išlaikyti objektyvumą ir nukreipti tobulinti tas sritis, kuriose stinga žinių, gebėjimų ar motyvacijos.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams; priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.
Biudžeto vaidmuo ir finansavimas tobulinimui
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Reikalavimai kvalifikacijos tobulinimo programoms
Apibendrinant, socialiniai darbuotojai turi nuolat tobulinti savo kompetenciją, dalyvaudami specializuotose programose ir supervizijose. Įstaigos privalo užtikrinti finansavimą šioms programoms, o patys darbuotojai - įsivertinti savo poreikius ir siekti objektyvaus kompetencijų įvertinimo.
Pristatymas, programos planas ir dalykai: Studijų planuose nurodomi dalykai, jų formos, koeficientai ir papildomi balai stojant į universitetą. Papildomi balai gali būti skiriami už aktyvią mokslinę, kultūrinę ar sportinę veiklą ar už iniciatyvas - tai gali padidinti konkursinį balą. Stojant į valstybės finansuojamas vietas ar nefinansuojamas vietas su stipendijomis, papildomų balų galima gauti iki 2,5.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Studijos ir karjeros galimybės socialiniam darbuotojui
Programos suteikia platų spektrą galimybių: nuo tiesioginio darbo su vaikais, jaunimu, šeimomis, pagyvenusiais, migrantais ar asmenimis su negalia, iki administracinio, vadybinio ar projektinio darbo. Studijų baigimas atveria kelią į psichoterapijos studijas, meno terapijos ar gyvūnų terapijos magistrantūras, bei galimybes tęsti podiplomines studijas psichoterapijos, krizių įveikos, supervizijos ar koučingo srityse. Vilniaus universiteto studentai gali pretenduoti į stipendijas už gerus studijų rezultatus, aktyvią veiklą ir socialinę paramą, taip pat gauti valstybės remiamas paskolas studijoms ir gyvenimo išlaidoms.
| Stojimo ir studijų elementai | Aprašymas |
|---|---|
| Stojimo balai | Konkurso balą formuoja dalykų egzaminai/pažymiai, papildomi balai už pasiekimus. |
| Paskolų tipai | Paskola studijų įmokoms, gyvenimo išlaidoms, užsienio studijoms; tvarką administruoja Valstybinis studijų fondas. |
| Sumažinimai įmokoms | Pagal aktyvią mokslinę veiklą, kultūrinę veiklą, aktyvų sportą ar universiteto darbuotojo statusą; sumažinimas priklauso nuo pasiekimų ir aplinkybių. |
Karjeros kryptys įgyvendinamos baigus studijas
Socialinio darbo absolventai/ės yra itin paklausūs specialistai: jų žinios ir empatija reikalingos valstybės ir savivaldybių socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos bei teisėsaugos institucijose, taip pat NVO sektoriuje, bendruomeniniuose centruose bei privačiose įmonėse. Įgytos kompetencijos leidžia ne tik dirbti tiesioginį darbą su klientais, bet ir vadovauti komandoms, koordinuoti tarptautinius projektus bei prisidėti prie socialinės politikos formavimo.
Kodėl pasirinkti šias studijas?
Asmeninių liudijimų pavyzdžiai - įkvėpimas tolesniam augimui: studijos suteikė platų tarpdalykinį žinių lauką, praktinių įgūdžių ugdymą per praktikas, seminarus ir projektų patirtis; išsiskiria galimybės tobulinti refleksiją ir profesinę savivoką, o baigus studijas atsiveria keli ir į kitų sričių studijas, ir į profesinę veiklą su įvairiomis klientų grupėmis.
Geriausiai atitinkančias klausimus apima: „Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?“, „Kaip tobulinti profesinę kompetenciją?“ ir „Kokie yra studijų ir praktikos keliai?“ Atsakymai apima teisines nuostatas, kvalifikacijos reikalavimus, programų tobulinimo taisykles ir organizacijų biudžeto vaidmenį investuojant į darbuotojų kompetenciją.
Programos absolventai gali rinktis iš plataus veiklos laukų: nuo tiesioginio darbo su klientais iki vadovavimo, projektų koordinavimo ir politikos formavimo srityse.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #darbuotoju #kompetencijos #mokslai #lt