Darbo laikas ir poilsio režimas slaugytojams Lietuvoje reglamentuojami Darbo kodekso nuostatomis bei specifiniais Vyriausybės ir ministerijų nutarimais, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sektoriaus darbo pobūdžio ypatumus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbant svarbu užtikrinti darbo ir poilsio laikui keliamų reikalavimų laikymąsi.
Darbo laiko sąvoka ir norma
„Darbo laikas“ darbo kodekse apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Darbo laiko normos, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Darbo laiko norma gali būti nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitu apskaitiniu laikotarpiu.
Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Lietuvos Respublikos vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą.
Maksimalūs darbo laiko apribojimai ir viršvalandžiai
Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai (jeigu Darbo kodekso normos nenustato kitaip): vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.; darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val.
Kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, nustatomi viršvalandžiai, kuriuos darbdavys gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir kt.; kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; arba kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Maksimali viršvalandžių trukmė - 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus - 12 val. per savaitę. Per kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Apskaičiuojant per apskaitinį laikotarpį, maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Viršvalandinis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš Darbo kodekso straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Darbo režimas, pamainų grafikai ir keitimas
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Darbuotojas gali pasirinkti lanksčius darbo grafikus (visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms), darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą, laikydamasis Darbo kodekso straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
Poilsio laikas ir budėjimas
„Poilsio laikas“ Darbo kodekse apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas. Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val.
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę mokama priemoka per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Pertraukos darbe
Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Pertraukos trukmę, jos pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainos) grafikai.
Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Sutrumpintas darbo laikas tam tikroms grupėms
Darbo kodekse taip pat numatyta sutrumpinta 32 val. per savaitę darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį jiems paliekant nustatytą darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.
Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. 694 ir Nr. 695, sveikatos priežiūros specialistų darbo laikas buvo nustatytas 38 val., o įgyvendinant tam tikrus pereinamuosius laikotarpius tam tikromis aplinkybėmis buvo siūlyta laikytis palankiausių darbuotojams nuostatų (pvz., 36 val. laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01). Vyriausybės nutarimų nuostatos taikomos sveikatos priežiūros specialistams pagal jų atliekamo darbo pobūdį, o ne konkrečioms medicinos grupėms ar paslaugų sričiai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Kasmetinės atostogos ir papildomos garantijos
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Darbo kodeksas taip pat numato papildomų garantijų, susijusių su darbo ir poilsio laiku (pavyzdžiui, papildomas poilsio dienas auginantiems vaikus; nemokamą laisvą laiką darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti).
Specialūs sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimai ir taikymas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra įgaliota aiškinti norminių teisės aktų, tačiau ministerijos specialistai pateikė nuomonę dėl konkrečių taikymo klausimų sveikatos priežiūros įstaigoms, pvz., kaip traktuoti sąvoką „pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą“, ir kokioms sveikatos priežiūros specialistų grupėms taikytinos tam tikros Vyriausybės nutarimų nuostatos.
Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taikytinos tik sveikatos priežiūros specialistams, kurių veiklai yra privalomos licencijos, ir kurių pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymus atitinka tam tikras operatyvines ar chirurgines funkcijas. Pavyzdžiui, tam tikri nuostatai taikytini priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos, anesteziologijos ir reanimatologijos, intensyviosios terapijos skyriuose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams.
Ilgalaikės priežiūros sektoriaus iššūkiai ir teisės aktų nesuderinamumas
Ilgalaikės priežiūros koncepcija Lietuvoje yra palyginti nauja, jos tikslas - sujungti slaugos ir globos paslaugas ir teikti kompleksinę pagalbą bei priežiūrą. Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja slaugos veiklą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - globos namų veiklą. Nesuderinti teisės aktai kuria chaosą sistemoje.
Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Nesuderinti teisės aktai, ilgos mokymų programos (nuo pusmečio iki pusantrų metų), jų apmokėjimas iš asmeninių lėšų bei skirtingos darbo ir atostogų sąlygos tarp panašias funkcijas atliekančių darbuotojų - visa tai trukdo pritraukti ir išlaikyti personalą. Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai ir slaugytojo padėjėjai atlieka minimaliai skirtingas funkcijas, tačiau jų mokymo programos, darbo laikas ir atostogų trukmė skiriasi kardinaliai.
Siūlymai sistemai gerinti ir personalo pritraukimui
Susivienijusios slaugos ir globos srityje veikiančios įstaigos siūlo sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes bei mokymo programas, kad atsirastų galimybė dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose. Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti abiejose srityse, taip padidinant profesijos patrauklumą ir pagerinant paslaugų teikimo efektyvumą.
Siūlomi sprendimai, kaip greičiau pradėti dirbti: orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu; padaryti mokymo programas prieinamas ir turintiems pagrindinį išsilavinimą; teikti paramą sugrįžtantiems į profesiją (žinių atnaujinimo kursai, stipendijos ir galimybė tuo pačiu metu studijuoti ir dirbti), kaip tai daroma kitose šalyse.
Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų. Grįžti į darbo rinką reikia skatinti ir tuos, kurie anksčiau įgijo slaugytojo kvalifikaciją, bet ilgiau nedirbo praktikoje - tam reikalingos lengvatos ir trumpesnės atnaujinimo programos nei pilnos studijos.
Griežtesni reikalavimai ir jų poveikis
Griežtinami reikalavimai dėl privalomo medicinos personalo skaičiaus kuria papildomą naštą: jei iki 2024 metų globos įstaigose 30-čia gyventojų rūpinosi ne mažiau nei viena slaugytoja, nuo 2024 metų gyventojų skaičius sumažintas iki 20. Tais pačiais metais padidintas ir privalomas slaugos personalo skaičius slaugos ligoninėse. Griežtesni reikalavimai nustatyti norint gerinti paslaugų kokybę, tačiau kartu nesprendžiant personalo trūkumo problemos.
Keturių asociacijų, vienijančių ilgalaikės priežiūros institucijas, atstovai pasiūlė ministerijoms dalytis patirtimi ir bendradarbiauti sprendžiant sektoriaus problemas ir tikisi būti pakviesti į darbo grupę.
Lentelė. Pagrindinės darbo laiko ir poilsio normos slaugytojams
| Aspektas | Norma / Pastaba |
|---|---|
| Standartinė darbo savaitė | 40 val., nebent nustatyta sutrumpinta norma (pvz., 38 val. ar 32 val.) |
| Maks. vid. darbo laikas per 7 d. | 48 val. (įskaitant viršvalandžius, neįskaitant papildomo darbo) |
| Maks. darbo diena (pamainos) | 12 val. (neįskaitant pietų pertraukos) |
| Kasdienis nepertraukiamas poilsis | Ne mažiau kaip 11 val. iš eilės |
| Poilsis per 7 d. laikotarpį | Ne mažiau kaip 35 val. nepertraukiamo poilsio |
| Pietų pertrauka | Ne vėliau kaip po 5 val. darbo; nuo 30 min. iki 2 val. |
| Viršvalandžių ribos | 8 val. per savaitę (sutikus darbuotojui - iki 12 val.) |
| Maksm. viršvalandžių per metus | 180 val. |
| Atlygis už viršvalandžius | Ne mažesnis kaip 1,5 karto didesnis už DU |
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Organizuokite pamainų grafikus taip, kad būtų užtikrintas minimalus 35 val. nepertraukiamo poilsio per bet kurį 7 d. laikotarpį.
- Aiškiai nurodykite darbo laiko normas darbo sutartyje (valandomis per savaitę ar kitu apskaitiniu laikotarpiu).
- Užtikrinkite, kad darbuotojas būtų informuotas apie pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, o apie jų pakeitimus - ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.
- Laikykitės viršvalandžių limitų ir raštiško darbuotojo sutikimo taisyklių bei mokėkite nustatytas priemokas už budėjimus ir viršvalandžius.
- Skatinkite pameistrystės ir praktinio mokymo programas, kad pagreitintumėte naujų darbuotojų parengimą ir mažintumėte finansinę naštą jiems per mokymus.
Slaugytojų darbo laiko reglamentavimas apima tiek bendrąsias Darbo kodekso nuostatas, tiek specifinius sveikatos priežiūros sektoriui taikomus Vyriausybės nutarimus ir ministerijų paaiškinimus. Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę bei darbuotojų sveikatą ir saugumą, būtina taikyti teisės aktų nuostatas praktiškai, kartu sprendžiant sektoriaus struktūrines problemas ir trūkumo klausimus.
tags: #slaugytoju #darbo #laikas