socialinis verslas Lietuvoje neretai tapatinamas su ne pelno siekiančių, labdarą vykdančių organizacijų veikla, socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis. Pastaruoju metu valdžios, ekonomikos specialistų ir analitikų dėmesys krypsta į kaimo vietoves ir jose susidariusią gana sunkią socialinę ir ekonominę situaciją. Socialinis verslas ES šalyse nėra naujovė. Jo prigimtis glaudžiai siejama su ES siekiniu - socialine sanglauda ir vykdoma socialine politika. Lietuvoje socialinis verslas neretai vis dar tapatinamas su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, labdaros veiklą vykdančiomis organizacijomis, taip pat socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis.
Ir tai pasakytina ne tik apie verslo praktikas, įmones. Socialiniu laikomas toks verslas, kuris integruoja tradicinio verslo, socialinę ir visuomeninio intereso misijas, o vykdoma veikla siekiama pridėtinės vertės - tiek ekonominės, tiek socialinės. Būtina pabrėžti, kad socialinis verslas - tai pelno siekianti veikla. Tokį verslą vykdo tradicinio verslo įmonės ir ne pelno siekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios tradicinio verslo principus.
Ūkio ministerija Socialinio verslo koncepcijoje numatė, kad „...didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) - gaunama daugiau nei 50 proc. Neretai norintieji kurti socialinį verslą galvoja, kad toks verslas yra labai panašus į ne pelno organizacijos vykdomą veiklą ar remiasi labdaros ar paramos principais. Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius, pagal kuriuos esami ar būsimi socialinio verslo atstovai gali plėtoti savo veiklą ir gauti paramą, ES fondų lėšų.
Vienas iš siūlomų modelių yra įterpiamasis socialinis verslas (embedded - angl.), kuriame socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla. Šis modelis priimtinesnis tiems, kurie jau verčiasi verslu ir gali mėginti dalį veiklos orientuoti į socialinės pridėtinės vertės kūrimą. Tikėtina, kad tokio verslo rizika bus mažesnė, nes jau turima verslo praktikos ir verslo procesas yra gerai suprantamas, turima reikalingų vadybinių, finansinės veiklos, rinkodaros žinių ir gebėjimų. Įterpiamasis socialinio verslo modelis pasižymi iš anksto suplanuota veikla, kuri skirta socialinei misijai įgyvendinti. Kuriant įmonę (pavyzdžiui, lentpjūvę) yra įdarbinami pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų grupių atstovai ir taip mažinama nedarbo problema kaimo vietovėje.
Kitas - integruoto socialinio verslo (integrated - angl.) - modelis taikomas ir Lietuvoje. Tai toks verslas, kai vykdoma veikla ar teikiamos paslaugos, susijusios su socialine misija, siekiant finansuoti socialinio tikslo įgyvendinimą. Vadovaujantis šiuo modeliu, verslas kuriamas siekiant konkretaus socialinio tikslo. Šiuo tikslu remiamasi nuo pat verslo kūrimo pradžios (nuo paties verslo plano parengimo), juo grindžiamas visas veikimo modelis. Socialiniai tikslai gali būti įvairūs. Integruotas socialinio verslo modelis apima tradicinį verslą, kurį įmonė ar ūkis vykdo nuo seniau, tarkime, augina bites ir avietes bei realizuoja gautą produkciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Dar vienas modelis, siūlomas Lietuvoje kuriamam socialiniam verslui, remiasi orientacija į išorinę aplinką. Tai išorinis socialinio verslo (external - angl.) modelis. Šio verslo veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, visiškai skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. Šis modelis nėra geriausias pasirinkimas socialiniam verslui vykdyti, nes reikia dviejų skirtingų įgūdžių veikloms įgyvendinti, o dėmesys paskirstomas dviem skirtingoms veikloms. Kita vertus, šis modelis priimtinas tiems, kurie mažiau įsigilinę į socialinio verslo kūrimą, stokoja žinių ir praktikos, tačiau norėtų padėti spręsti tam tikrą socialinę išorės problemą. Išorinio socialinio verslo modelį iliustruoja paprastas pavyzdys, kai, tarkime, ūkininkas dalį savo ūkyje užaugintų daržovių skiria nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms savo rajone ar pagyvenusiems žmonėms.
Ūkio ministerijos išleistame Socialinio verslo gide (2016 m.) išsamiai ir paprastai pristatoma socialinio verslo koncepcija, svarbiausi komponentai, pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip įkurti socialinį verslą. Vienas svarbesnių dalykų yra pasirinkti tinkamą socialinio verslo veikimo modelį. Socialinio verslo veiklos gali būti labai skirtingos, todėl ir jų vykdymo aspektai gali gerokai skirtis. Klientų segmentai. Kuriama vertė. Socialinės vertės pasiūlymas - tai socialinio poveikio rodikliai, padėsiantys pamatuoti kuriamą teigiamą socialinį poveikį. Svarbu, kokį poveikį socialinis verslas turės sprendžiamos problemos kontekste. Paskirstymo kanalai. Socialinis verslas turėtų sukurti kanalus, per kuriuos ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės galėtų pasiekti teikiamą produktą ar paslaugą. Santykiai su klientais. Verslo partneriai ir suinteresuotosios šalys. Socialinis verslas turėtų apimti itin platų partnerystės tinklą, įtraukdamas suinteresuotas šalis, kurios taip pat mėgina išspręsti tą pačią problemą, pavyzdžiui, valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ar kitus socialinius verslus, tarptautines organizacijas. Vykdomos veiklos. Pagrindiniai ištekliai. Finansiniai rezultatai (pajamos, išlaidos, pelnas).
Lietuvos ekonominė situacija pastaraisiais metais vis dar sunki. Nors buvo didinamas minimalus darbo užmokestis, atlyginimai viešajame sektoriuje ir privačiose įmonėse, šiek tiek augo senatvės pensija (nors išliko viena mažiausių ES šalyse), tačiau tai nepakeitė situacijos iš esmės. Pragyvenimo lygio kilimas nebuvo žymus, o vidutinis darbo užmokestis nesiekia kitų ES šalių vidurkio. Biurokratinės kliūtys. Lietuvoje vis dar gana painus verslo steigimo mechanizmas, ypač kai tai susiję su pradedančiaisiais verslininkais. Be abejo, elektroninės paslaugos iš esmės pakeitė verslo steigimą, procesas tapo spartesnis ir lankstesnis, tačiau stringa elektroninio parašo naudojimas. Viešosios įstaigos, teikiančios paslaugas verslui, neretai nelanksčiai reaguoja į įmonių prašymus ir joms iškilusias problemas. Mokesčių sistemas sudėtingumas ir mokesčių dydžiai. Mokesčių sistema Lietuvoje nuolat reformuojama, keičiami įstatymai, mokesčių dydžiai, mokėjimo tvarka. Bankroto netolerancija. Ši kliūtis nėra visiškai ekonominė, daugiau nulemta verslo aplinkos dalyvių ir visuomenės požiūrio. Taip pat, idėjų stoka, vadybos patirties stokos ir kitų veiksnių lemia sunkumus pradedantiesiems.
Idėjų stoka. Idėjos pradėti verslą kyla ne tik iš ekonominių, bet ir iš asmeninių vidinių motyvų, ypač tai siejama su asmenine nepriklausomybe ir savivertės augimu. Socialinio verslo aplinkos tyrimai rodo, kad sąlygos tokiam verslui kurti Lietuvoje šiuo metu yra vidutiniškai palankios. Žinant šio verslo teikiamas galimybes, kurias padeda realizuoti ES parama, taip pat tinkamai įvertinus vietovės aplinką, apgalvojus veiklos organizavimo ir vadybinius aspektus, galima realizuoti idėjas, kurios yra inovatyvios, galbūt lokalios, tačiau reikšmingos konkrečiam kaimui ar gyvenvietei.
Projekte ir iniciatyvose gausu pavyzdžių: „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke, Antakalnio mikrorajone; „Senjoro“ - organizacija siekianti kurti pozityvią senatvę; „Pirmas blynas“ - socialinis blynų restoranas žmonėms su negalia; „Pirmo blyno“ meniu atspindi įvairias lėkštes; „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“; „Socialinis hostelis Chata“ - apjungia gyvenamuosius būstus skirtingose vietose. Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) vienija organizacijas, kurios kuria socialinį poveikį naudodamos verslo priemones ir siekia finansinio savarankiškumo. Nors socialinis verslas neturėtų remtis vien parama kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu, realybėje dalis narių vis dar yra kelyje į finansinį tvarumą. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama maždaug 300 socialinių verslų, ne tik kuriančių vertę rinkai, bet ir sprendžiančių aktualias visuomenės bei aplinkos problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Sievų plėtrą skatina įvairios institucijos ir programos: Inovacijų agentūra kviečia dalyvauti socialinio verslo akceleravimo programoje; „Poveikio akademija’24“ - Lietuvos socialinio verslo asociacijos ir „Luminor“ banko programa; renginiai Bendruomenių ir socialinio verslo festivalio metu; ESEM tyrimai, kurių Lietuva pirmą kartą dalyvavo. LISVA kviečia svarstyti politiniams partneriams apie socialinio verslo sektoriaus plėtrą Lietuvoje, pateikdama siūlymus prieš Seimo rinkimus. Taip pat teikiama informacija apie sociokultūrines tendencijas ir regioninį poveikį.
Socialinio verslo modelių įvairovė leidžia verslams prisitaikyti prie vietos sąlygų: išorinis modelis gali būti naudingas pačioms įmonėms, kurios nori sukurti socialinį poveikį, neturėdamos išteklių pilnai vykdyti misiją. Integruotas modelis skiria dėmesį socialiniams tikslams nuo pat pradžios, užtikrinant, kad verslas veiktų tvariai. Įterpiamasis modelis leidžia įdarbinti pažeidžiamų grupių narius, o kartu generuoti pajamas. Šie modeliai rodo, jog socialinis verslas Lietuvoje nėra tik labdaros ar nevyriausybinės veiklos tęsinys, o dinamiška ir pelninga veikla, galinti kurti pridėtinę vertę tiek ekonominėje, tiek socialinėje sferoje.
| Modelis | Apsprendžiamos veiklos kryptys | Pagrindinis tikslas |
|---|---|---|
| Įterpiamasis | Tiesiogiai generuoja pajamas, socialinė veikla derinama su verslu | Socialinės pridėtinės vertės kūrimas per esamą verslo patirtį |
| Integruotas | Veikla ar paslaugos tiesiogiai įgyvendina socialinę misiją | Konkretaus socialinio tikslo finansavimas nuo pat pradžios |
| Išorinis | Pajamos iš verslo, pelnas skiriamas misijai | Pajamų modelio ir socialinės misijos atskyrimas, su galimybe finansuoti misiją |
KSIA, kaip ir kitose šalyse, socialinis verslas Europoje yra sparčiai augantis modelis ir esminis įrankis vykdyti socialinę politiką. Vakarų Europoje socialinis verslas vystosi jau daugiau nei du dešimtmečius; Jungtinėje Karalystėje 2015 m. veikė apie 70 tūkst. socialinių verslų, kurie sudarė didelę ekonominę įtaką. Socialinė ekonomika Europoje generuoja apie 6,5 proc. bendrojo produkto, o Lietuvoje tendencijos rodo augimą, bet reikia nuoseklios paramos, teisinių ir finansinių paskatinimų.
Inovacijų agentūros veikla, renginiai ir apklausos padeda verslams įgyti statusą, gauti teisinę formą, bei įvertinti socialinį poveikį. Lietuvoje socialinis verslas yra gyvas, sparčiai tobulėja ir įgauna reikšmę kaimiškose bendruomenėse, kur jis gali kurti darbo vietas, socialinį tinklą ir aklimatizuoti žmones į naujus verslo modelius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #verslas #kietuvoje