Socialinis verslas - tai verslo forma, kurios pirminė misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei, o ne akcininkų pelno maksimizavimas. Socialinio verslo organizacijos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.
Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinio verslo idėją, orientuotą į daržovių konservavimą - nuo koncepcijos, praktinių idėjų ir finansavimo modelių iki poveikio visuomenei, aplinkai ir vietos ekonomikai.
Ką reiškia socialinis verslas ir socialinė ekonomika
Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“.
Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui.
Socialinė inovacija ir jos reikšmė daržovių konservavimo projekte
Socialinė inovacija - tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Daržovių konservavimo socialinis verslas gali būti viena iš tokių inovacijų: jis apjungia tradicines maisto perdirbimo žinias su socialinės įtraukties, aplinkosaugos ir ekonominio tvarumo principais, kuriant produktus ir suteikiant darbą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Kodėl daržovių konservavimas tinka socialiniam verslui
- Tokios veiklos galimybių yra daug, todėl visada galite pasirinkti tą, kuri bus aktuali ir naudinga jūsų regione.
- Tvarus pajamų modelis - sėkmingi socialiniai verslai nepasikliauja vien tik dotacijomis ar projektiniu finansavimu.
- Pirkėjų sąmoningumas auga, Z ir Alfa kartos vartotojai nebenori pirkti produktų, kurie neturi aiškios misijos, jie renkasi prekes ir paslaugas, kurios turi teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei.
- Verslai, kurie nesiadaptuos prie šių pokyčių, gali likti užmarštyje.
Praktinės daržovių konservavimo socialinio verslo idėjos
Siūlome keletą idėjų ir projektų, kaip pradėti socialinio verslo veiklą daržovių konservavimo srityje, kurie gali būti taikomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
- Socialinis prekybos centras, kuriame prekėms taikomos didžiausios nuolaidos. Tokio pobūdžio įstaiga suteiktų galimybę sumažinti maisto produktų kainas nepasiturintiems gyventojams ir paįvairinti jų sudėtį.
- Daugelis žmonių perka daug vadovėlių. Baigus studijas arba tiesiog laikui bėgant knygos tampa nebereikalingos. Todėl jas galima nemokamai surinkti, pavyzdžiui, švietimo įstaigose, kad būtų galima toliau perparduoti specialiai įrengtoje vietoje tiems, kurie negali sau leisti nusipirkti naujų. (Idėja kaip pavyzdys, kaip vykdyti atliekų ir perdirbimo principus daržovių konservavimo kontekste galima rinkti perteklių daržoves iš ūkininkų.)
- Internetinė parduotuvė, kurioje parduodamos įvairios rankų darbo prekės ir suvenyrai. Tokia platforma gali būti pritaikyta daržovių konservams parduoti tiesiogiai vartotojui.
- Internetinis šaltinis, kuriuo galima naudotis siekiant pagal sutartį pritraukti lėšų mažoms pradedančiosioms įmonėms. Kažkas panašaus į sutelktinio finansavimo platformą, tačiau ne tokio didelio masto.
- Benamių ar nepasiturinčiųjų maitinimo įmonė. Tokių organizacijų veiklai vykdyti gali būti pasitelkiami savanoriai. Daržovių konservai gali būti tiek aukojami, tiek parduodami už simbolinę kainą.
- Saugių ir nebrangių viryklių, skirtų gaminti maistą ant atviros ugnies, gamyba. Tai gali būti susiję su lokalių produktų apdorojimu ir ruošimu konservavimui.
- Energijos gamyba iš alternatyvių šaltinių mažomis sąnaudomis, pvz., iš atliekų ar mėšlo. Tai sumažintų gamybos sąnaudas ir pagerintų aplinkosaugos rodiklius.
- Taip pat galima susitarti pirkti, pavyzdžiui, kosmetiką iš gamintojų didmeninėmis kainomis, kad būtų galima ją parduoti per internetinę parduotuvę, o gautą pelną panaudoti socialiai svarbioms problemoms spręsti. (Šią idėją galima pritaikyti ir daržovių konservų pakavimo bei rinkodaros prekių pirkimui palankiomis sąlygomis.)
- Kaip alternatyva brangiems sporto ir fitneso klubų prenumeratoms, galite gaminti sporto įrangą už prieinamą kainą. (Panašūs socialinio verslo principai gali būti taikomi ir daržovių konservavimo gamybos darbuotojų sveikatai ir įtraukimui.)
- Susitarimas su didelėmis įmonėmis ir komercinėmis įmonėmis dėl aukų, pavyzdžiui, fiksuoto procento nuo įmonės pardavimų. Tai gali būti ilgalaikis finansavimo šaltinis socialiniam daržovių konservavimo projektui.
- Nereikalingų daiktų surinkimas iš tų, kuriems jų nereikia, ir tolimesnė programa, skirta dovanoti tiems, kuriems jų reikia. Tuo pačiu metu kai kurie daiktai parduodami, o tai suteikia resursų tolesnei tokio tipo įmonės veiklai ir plėtrai. Čia taip pat galite nurodyti idėją perdirbti ir parduoti prekes, pagamintas iš perdirbtų medžiagų. (Panašiai galima naudoti perdirbtas pakuotes daržovių konservams.)
- Bet kokio produkto gamybos pradžia pasitelkiant darbo jėgą. Tokiu būdu galima teikti darbo vietas ten, kur yra įsidarbinimo problema.
- Jūs galite suteikti darbo vietas socialiai neapsaugotoms gyventojų grupėms. Tai gali būti, pavyzdžiui, žmonės su negalia arba buvę kaliniai.
Organizaciniai modeliai ir pavyzdžiai
Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims - nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims.
„Miesto laboratorijos“ atveju, yra įvardintos dvi problemos ir išsikelti du tikslai: siekis burti, aktyvinti vietos bendruomenę bei prisidėti prie tvaresnio, ekologiškesnio gyvenimo būdo idėjų sklaidos. Kitas svarbus aspektas - verslo dalis. Siekdami finansiškai išlaikyti bendruomenės centrą su visomis veiklomis, sukūrėme maisto tausojimo principais besivadovaujančią kavinę, kuri ir yra finansinis „Miesto laboratorijos“ variklis.
Nuo pat įsikūrimo pradžios, „Miesto laboratorijos“ kavinė išlaiko visą projektą, o iš jos gaunamos pajamos sudaro nuo 80 iki 90 proc. visų „Miesto laboratorijos“ gaunamų pajamų. Pasibaigus metams, jei jie buvo pelningi, visas uždirbtas pelnas reinvestuojamas į naujas „Miesto laboratorijos“ veiklas, infrastruktūros gerinimą, naujų projektų vystymą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Finansavimo modeliai ir tvarumas
Norint, kad socialinis verslas išliktų ir augtų, būtina tinkamai formuoti jo finansinį modelį. Tvarus pajamų modelis - sėkmingi socialiniai verslai nepasikliauja vien tik dotacijomis ar projektiniu finansavimu. Vis daugiau tradicinių įmonių suvokia, kad ilgalaikė sėkmė slypi ne tik pelne, bet ir socialiniame atsakingume.
Jos pradeda įtraukti socialinio verslo elementus į savo veiklą - remia bendruomenes, investuoja į tvarias inovacijas, kuria darbuotojams palankias sąlygas. Socialinis verslas tampa investuotojų traukos objektu, pastarąjį dešimtmetį principai tapo būtinybe ir nauja tendencija, skatinanti kapitalo srautą į verslus, kurie ne tik uždirba, bet ir sprendžia visuomenės problemas.
Galimi pajamų šaltiniai daržovių konservavimo projektui
- Pardavimai per internetinę parduotuvę ir vietines prekybos vietas.
- Socialiniai pirkimai ir partnerystės su savivaldybėmis bei viešosiomis įstaigomis.
- Komerciniai užsakymai (restoranams, maitinimo įstaigoms) ir tiekimas benamių maitinimo iniciatyvoms.
- Paramos sutartys su verslu (fiksuotas procentas nuo pardavimų arba ilgalaikės aukos).
- Sutelktinio finansavimo kampanijos ir nedidelės kapitalo pritraukimo platformos.
Poveikio matavimas ir komunikacija
Didelis dėmesys skirtas socialinio verslo veiklos principams ir modeliams. Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo skirta poveikio kūrimui ir matavimui. Poveikio kūrimas ir matavimas yra būtinas, kad būtų galima įrodyti tiek pirkėjams, tiek finansuotojams ir savivaldai, jog veikla tikrai sprendžia tam tikras problemas.
Mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su socialinio verslo esme ir jo vieta šiuolaikinėje rinkoje. Mokymai buvo ne tik informatyvūs, bet ir itin praktiški. Dalyviai dirbo grupėse - analizavo lektoriaus pateiktas penkias skirtingas situacijas. Grupelės aiškinosi, kokie tai galėtų būti verslo modeliai, kokias socialines problemas jie sprendžia, kaip kuriamas poveikis ir kokie galimi veiklos sprendimai.
Vietos bendruomenės vaidmuo ir partnerystės
Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Įgūdžių ugdymas ir mokymai
2019.01 - 2020.04 buvo įgyvendintas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Smulkaus verslo konsultavimas Zarasuose“ Nr. 08.6.1-ESFA-V-911-07-0008. Projekto tikslas - suteikti reikiamas kompetencijas ir žinias naujai veikiančio verslo (įskaitant savarankišką darbą pradedančius asmenis) subjektams Zarasuose. Projektas ir toliau kvies Kėdainių miesto gyventojus dalyvauti mokymuose, gilinti žinias ir atrasti socialinio verslo galimybes.
Mokymų pradžioje dalyviai patys įvardijo klausimus, į kuriuos labiausiai norėtų gauti atsakymus apie socialinį verslą. Mokymus vedė lektorius Žilvinas Gelgota, turintis daugiau nei 20 metų vadovavimo patirtį viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose. Dalyviai mokymus įvertino kaip labai įdomius, naudingus ir įkvepiančius.
Poveikio pavyzdžiai ir verslo augimas
Nors skeptikai vis dar mano, kad socialinis verslas negali būti finansiškai sėkmingas, skaičiai rodo priešingai. Daugelis socialinių įmonių pasiekia 10-50 % metinį augimą, o kai kurios net pranoksta tradicinius verslus. Visame pasaulyje daugybė socialinių verslų įrodo, kad jų modelis gali būti pelningas. Lietuvoje jau veikia sėkmingos socialinės įmonės, kurios sugeba augti ir įsitvirtinti rinkoje.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame verslas nėra vien tik akcininkų pelnui kuriamas mechanizmas, o kartu ir galinga jėga, sprendžianti visuomenės problemas. Ar tai utopija? Ne, tai socialinio verslo tikrovė.
Kaip pradėti daržovių konservavimo socialinį verslą: žingsniai
- Nustatykite socialinę problemą, kurią spręsite (mažos pajamos, bedarbystė, vietinių ūkininkų pertekliaus šalinimas, maisto švaistymo mažinimas).
- Pasirinkite tinkamą organizacinį modelį (socialinė įmonė, kooperatyvas, NVO su verslo veikla).
- Sukurkite tvarų pajamų modelį (pardavimai, partnerystės, socialiniai pirkimai, aukos).
- Paruoškite gamybos procesą ir įrangą - saugumas, higiena, energijos šaltiniai, pakuotės (įskaitant perdirbtas pakuotes).
- Įtraukite socialiai pažeidžiamas grupes į gamybą ir suteikite mokymus (konservavimo technologijos, verslumo įgūdžiai).
- Matuokite poveikį: užimtumas, pardavimai, sumažintas maisto švaistymas, bendruomenės pasitenkinimas.
- Komunikuokite rezultatus ir misiją vartotojams bei partneriams - taip pritrauksite sąmoningus pirkėjus ir investuotojus.
Pavyzdinė lentelė: galimų finansavimo šaltinių palyginimas
| Finansavimo šaltinis | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Produkto pardavimai | Tvarus, nepriklausomas | Reikalauja rinkodaros ir operacijų |
| Partnerystės su įmonėmis | Stabilios pajamos, reklama | Gali būti priklausomybė nuo partnerio |
| Dotacijos ir ES fondai | Padeda pradėti ir įsigyti įrangą | Laikini, projektinio pobūdžio |
| Sutelktinis finansavimas | Reklama ir bendruomenės įsitraukimas | Negarantuoja ilgalaikiškumo |
Siūlomos idėjos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau net ir nedidelis indėlis į socialiai orientuoto verslo plėtrą atlieka didelį vaidmenį bendroje atsakomybėje jūsų miesto, šalies ir pasaulio mastu. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžių tarpusavio saitų bei institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti piliečius bendriems tikslams.
tags: #socialinis #verslas #darzoviu #koncervavimas