Ar prisimenate pamoką, kuri iki šiol įstrigo atmintyje, nes kažko joje nesupratote? O tą stresą, kai mokytoja praneša apie laukiantį testą, o jūs norite sėkmingai jį išlaikyti?
Šiandien mokytojas nebeapsiriboja vien mokyklos sienomis. Dauguma mokytojų žengia koja kojon su technologijomis ir globalaus pasaulio iššūkiais.
DELFI TV Gyvai: socialinis emocinis ugdymas — dar viena populiari sąvoka ar būtinybė?
Inovacijos Švietimo Sistemoje
Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis. Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą.
Profesionalus ir sėkmingas inovatyvių sprendimų įgyvendinimas užtikrina progresyvų augimą, galimybes, tobulėjimą bei tvarią plėtrą.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog socialinės inovacijos yra ganėtinai naujas dalykas, tačiau šią sąvoką galima kildinti iš dar penkioliktame amžiuje datuojamų religinių raštų: juose naudojamas inovacijų terminas atitiko palengvinančius išradimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Iki pat devyniolikto amžiaus pabaigos socialinės inovacijos buvo siejamos su radikaliais pasikeitimais bei egzistuojančios tvarkos tobulinimu.
Skirtingą požiūrį į socialinių inovacijų terminą galima sieti su poliarizacija tarp religinių ir nereliginių, revoliucinių ar laipsniškai į pokyčius orientuotų judėjimų.
Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo stipria urbanizacija, vietos bendruomenių plėtra, vėliau naujosios valdysenos (angl. new management) banga, paremta bendradarbiavimo tinklų bei pilietinių organizacijų svarbos augimu.
Tad, dažnai socialinės inovacijos siejamos su naujais vadybos modeliai ir praktikomis, naujais socialiniai judėjimais, bendruomenių aktyvumu ir pan.
Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius.
Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra.
Visgi, tai nereiškia, jog kitos pramonės bei mokslo sritys - logistika, finansų valdymas, politika, gamyba ir pan. - yra visiškai atribojamos nuo socialinių inovacijų bei jų teikiamos naudos.
TŪM Programa ir Jos Svarba
Labai tikėtina, kad į švietimo sritį ateinančios inovacijos, technologijos leis naujai kartai pasiekti sėkmės. TŪM programa skatina mokyklų tobulėjimą keturiose srityse: lyderystės veikiant, kultūrinio ugdymo, STEAM ugdymo ir įtraukaus ugdymo.
Universalus Dizainas Mokymuisi (UDM)
Universalus dizainas mokymuisi (UDM) į švietimą ateina per įtraukiojo ugdymo sritį - tai yra viena iš jo prieigų, grįsta neuro ir edukologijos mokslais. Pagrindiniai jo principai - aiškumas ir paprastumas visiems.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
„Nesvarbu, ar mokinys turi nepakankamai motyvacijos, negalią, ateina iš nepalankios socioekonominės situacijos, o galbūt yra labai gabus ir jam nuobodu sėdėti klasėje - UDM leidžia taip suplanuoti ugdymosi procesą, kad būtų atliepti kiekvieno jų poreikiai“, - pasakoja I. Remiantis neuromokslais, svarbūs tampa trys klausimai: kodėl, ko ir kaip mokausi?
„Įsivaizduokime plaukimo pamoką. Juk ne visi žmonės per gyvenimą išmoksta plaukti: galbūt tiesiog nenori, galbūt turi baimių. UDM kalba apie tai, kad ugdymosi aplinkoje ir procese gali iškilti įvairių barjerų kurie trukdys mokytis - mes juos turime pastebėti, įvardinti ir suteikti reikiamą pagalbą jiems įveikti, vadinamuosius pastolius.
STEAM Ugdymas
„Jei mes mokomės atskirai gamtos mokslų, matematikos, menų, STEAM neatsiranda. Jis atsiranda tada, kai reikalingas praktinis veikimas: kai mokinys pats tyrinėja, jam būna įdomu, ir pats ateina iki sprendimų priėmimo. Tai yra giluminis mokymasis, kuomet turime ne tik „iškaltus“ komponentus, bet šalia atsiranda ir kompetencijų ugdymas per veikimą“, - aiškina V.
Pasak pranešėjos, STEAM yra aktualus ne tik Lietuvai, tai - viso pasaulio rūpestis. Juk technologijų vystymasis įgavo tokį pagreitį, jog tik atskirų dalykų mokymasis nepadeda išspręsti visų kylančių problemų, užtikrinti inovacijų ir gyvenimo kokybės.
Pasak I. Širvinskaitės, TŪM programoje buvo suteikta galimybė patyrinėti, kaip UDM ir STEAM dera tarpusavyje. Šios prieigos yra gana naujos Lietuvoje ir mūsų šalies švietimo sistemoje.
„Kadangi Utenoje UDM prieigą pradėjome analizuoti dar 2019 metų pradžioje, o 2022 metais atidarėme vieną iš atviros prieigos STEAM centrų, jau suliejome šias dvi idėjas. Per TŪM programą toliau tyrinėjame, kaip neuromokslais pagrįsta UDM prieiga ir STEAM, kuriam aktyvus mokymasis yra vienas iš svarbiausių procesų, veikia kartu.
Problemų sprendimas, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, noras įsitraukti - tai pagrindiniai šios dviejų sričių dermės komponentai.
„Kol kas mes tik prisilietėme prie šios sąveikos, kurios ateitis priklausys nuo to, kaip mokytojai, edukatoriai, visuomenė taikys šias prieigas. Jos kartu tikrai atneša didelę inovaciją ir didelį potencialą. Jei vaikai bus mokomi pagal šias prieigas, jie iš mokyklos išeis savarankiški, mokės atskirti ir pripažinti savo bei kitų skirtumus, galės kurti, dirbti kartu ir spręsti ateities iššūkius. Na, o tai padės kiekvienai ir kiekvienam pasiekti mokymosi sėkmę ir, labai tikėtina, sėkmę gyvenime“, - reziumuoja I.
Bendruomenės Mokyklos Kaip Socialinė Inovacija
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos (verčiant pažodžiui Folks school būtų liaudies mokykla, tačiau tikrą jų paskirtį labiau atspindi bendruomenės mokyklų terminas) yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid.
Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose.
Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis.
Besimokantieji ne tik kartu leidžia laisvą laiką ir savaitgalius, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, susijusiose su bendrosios tvarkos mokykloje ir jos teritorijoje palaikymu. Taigi Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, grindžiamas abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais.
Taigi šiame ugdymo modelyje vien akademinį mokymąsi keičia mokymasis visą gyvenimą, mokymasis iš gyvenimiškos patirties.
Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būt laikomas socialines inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir t bendruomenės resursus, pvz.
Bendruomenės mokyklose daug dėmesio skiriama įvairovei (angl. diversity) ir socialinei įtraukčiai. Pavyzdžiui, Švedijoje liaudies mokyklos jau ilgą laiką siūlo socialinę įtrauktį skatinančių kursus, pritaikytus individualių mokymosi poreikių turinčioms visuomenės grupėms.
Tokioms grupėms įprastai priskiriami negalią turintys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, ir visi, kuriems nesiseka mokytis ar siekti karjeros, pavyzdžiui, nedirbantis ir nesimokantis jaunimas (NEET) ar suaugę asmenys.
Pavyzdžiui, specializuotus raštingumo kursus bendruomenės mokyklose lankę afazijos (kalbos) sutrikimų turintys suaugusieji teigė, kad šie kursai pasižymėjo emancipuojančiu poveikiu, nes suteikė galimybę atskleisti savo kompetencijas.
Tyrimas ir Jo Rezultatai
Siekiant įvertinti bendruomenės mokyklų ugdymo modelio diegimo galimybes Lietuvoje buvo atliktas kokybinis tarptautinis lyginamasis tyrimas. Tyrimas buvo finansuotas programos Nordplus Adult 2021 lėšomis.
Tyrime buvo analizuotos Švedijos Vaddo ir Islandijos Lýðskólinn á Flateyri bendruomenės mokyklos bei Lietuvos „Sodžiaus meistrų“ amatų mokykla. Tyrime dalyvavo bendruomenės mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti ekspertai.
Tyrimas atskleidė, kad mokyklų modeliai yra gana skirtingi. Švedijos “Vaddo” atveju siūlomos ir formalaus ir neformalaus ugdymo programos, visais atvejais mokymasis yra finansuojamas valstybės lėšomis. Islandijos atveju mokykla siūlo tik neformalaus ugdymo programas, kurios orientuotos į tvarios asmenybės ugdymą (pvz. siūloma programa „Vandenynas, kalnai ir tu“). Mokslai yra mokamas.
Remiantis lyginamuoju tyrimu, kitame etape buvo atlikti Lietuvos ekspertų interviu, kurių tikslas buvo įvertinti šio modelio diegimo galimybes.
Ekspertai (iš jaunimo reikalų, švietimo bei socialinių paslaugų sričių) pastebi, kad mūsų šalyje nėra vieningos tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir pasirengimo darbo rinkai sistemos bei pagalbos sistemos iš formaliojo švietimo sistemos iškritusiam jaunimui sugrįžti į mokyklą arba integruotis į darbo rinką.
Ekspertai pabrėžė, kad bendruomenės mokyklų ugdymo modelis turėtų potencialo spręsti socialines problemas, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti individualių ugdymo poreikių turinčių asmenų įtraukųjį ugdymą, akcentuojama modelio orientacija į socialinių įgūdžių ugdymą, dėmesys savęs pažinimui, darbo rinkoje svarbių įgūdžių lavinimui.
Be to, šis modelis turi ir bendruomenių įgalinimo, suaktyvinimo potencialo, kuris Lietuvai ypač svarbus.
Pirmasis bandymas Lietuvoje įsteigti į bendruomenės mokyklą jau prasideda Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone. Šio projekto ėmėsi Nacionalinis socialinės integracijos institutas, tad belieka laukti pirmųjų įspūdžių ir rezultatų.
Finansavimas ir Atnaujinimai Švietimo Sistemoje
„Noriu užtikrinti, kad laikomasi įsipareigojimų, numatytų kolektyvinėse sutartyse su profesinėmis sąjungomis, politinių partijų sutarime dėl švietimo, Vyriausybės programoje. Lėšų įsipareigojimams vykdyti reikės daug, esame pateikę kelių šimtų milijonų eurų poreikį biudžeto deryboms“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Kaip praneša ministerija, švietimo finansavimas ir mokytojų darbo užmokestis nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. I ketv. vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 857 eurų, 2023 m. I ketv. - 1328 eurų, arba augo daugiau nei pusantro karto.
Pažymima, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui 2019 m. sudarė 2, 24 mlrd. eurų, šiemet jie augo 58 proc. ir siekia 3,55 mlrd. eurų.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad jau po savaitės prasidėsiančiais mokslo metais mokyklas, moksleivius ir mokytojus pasieks ne vienas atnaujinimas. Todėl G. Jakštas visos švietimo bendruomenės prašo atvirai kalbėtis.
„Pirmiausia, ko prašau švietimo bendruomenės, - atviro dialogo. Mūsų sprendimai ir darbai yra bendri, nebūtinai tobuli. Bet visada lieka kelias tobulinti matant visumą ir bendrus siekius, o jie gana paprasti ir nesikeičia: kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kur gyvena ir kokia jo šeima, gautų kuo geresnį išsilavinimą“, - teigia G. Jakštas.
Atnaujintos Programos ir Vadovėliai
Nuo rugsėjo 1-osios ilginamas laikas mokytojams pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Šiais mokslo metais 20 proc. ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.
Jos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse. Tuo metu lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos, atkreipia dėmesį ŠMSM. Dar kitais mokslo metais, 2024-2025 m. m., jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas.
Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių dviejų dalykų (fizikos ir chemijos) programas mokytis ir aštuntokai - vieninteliai iš visų lyginių klasių.
Kaip skelbia pministerija, ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir ateities iššūkius.
Atnaujintose programose nėra radikalių permainų, tačiau mokymo tikslu tampa ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių.
tags: #socialinis #ugdymo #naujoves