Socialinis statusas yra svarbus aspektas, lemiantis individo padėtį visuomenėje. Šis straipsnis apžvelgia socialinio statuso tyrimus, naudojant anketas, ir nagrinėja du pagrindinius aspektus: socialinio darbo profesijos statusą visuomenėje ir mokinių socialinę stratifikaciją mokykloje.
Socialinio Darbo Profesijos Statuso Tyrimas
Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, koks yra socialinio darbo profesijos statusas visuomenėje. Nuoširdžiai atsakę į klausimus Jūs padėsite suprasti, kaip vertinama socialinio darbo profesija.
Anketos Klausimai
Anketoje respondentų prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su:
- Profesijų prestižo vertinimu (skalėje nuo 1 iki 5).
- Nuomone apie socialinio darbo profesijos prestižo kitimą ateityje.
- Reikalingu socialiniams darbuotojams išsilavinimu.
- Pagrindiniu kriterijumi priimant socialinį darbuotoją į darbą.
- Kreipimusi į socialinį darbuotoją susidūrus su socialinėmis problemomis.
Taip pat renkama demografinė informacija apie respondentus: lytis, amžius, išsilavinimas.
Anketos Pavyzdys
Prašome atsakyti į visus anketos klausimus, taip, kaip nurodyta anketoje. Anketa yra anoniminė, nei vardo, nei pavardės rašyti nereikia.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Kokia Jūsų nuomonė apie žemiau pateiktų profesijų prestižą? (1 - labai žemas prestižas, 5 - labai aukštas prestižas):
- Kaip Jūs manote, kaip ateityje keisis socialinio darbo profesijos prestižas? (Pažymėkite tik vieną Jums tinkantį atsakymą)
- Tikrai didės
- Ko gero didės
- Nei didės, nei mažės
- Ko gero mažės
- Tikrai mažės
- Jūsų nuomone, žemiausias socialiniams darbuotojams reikalingas išsilavinimas turėtų būti? (Pažymėkite tik vieną Jums tinkantį atsakymą):
- Užtenka praktikos ir kolegų stebėjimo
- Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai
- Neuniversitetinis socialinio darbo išsilavinimas (kolegija)
- Universitetinis socialinio darbo išslavinimas (bakalauro laipsnis universitete)
- Universitetinis socialinio darbo išslavinimas (magistro laipsnis universitete)
- Jei Jums reikėtų į darbą priimti socialinį darbuotoją, koks būtų pagrindinis kriterijus?
Mokinių Socialinio Statuso Tyrimas
Straipsnyje analizuojama šiuolaikinė mūsų visuomenės problema - socialinės stratifikacijos apraiškos švietimo institucijose. Ši problema vis gilėja, nes pati švietimo sistema nevisiškai geba ją identifikuoti ir taip mažinti socialinę įtampą, kylančią tarp švietimo bendruomenės narių.
Tyrimo Metodai
Tyrimas vyksta visame etnografinio darbo lauke, panaudojant visus galimus ir tinkamus kokybinio tyrimo metodus: stebėjimą, interviu, filmus bei garso įrašus, dienoraščius ir kt. Reikalui esant, gali integruoti ir kiekybinio tyrimo metodus. Etnografinių duomenų rinkimas gali tęstis kiek norima ilgai ir būti kartojamas. Pagrindinė priežastis - kad tiriama realybė, jos reikšmės, simbolių reikšmingumas ir kultūrinė interpretacija egzistuoja skirtinguose lygmenyse. Todėl tyrėjui pažinimui reikia daugiau laiko.
Tiriant žmonių grupę, etnografija prasideda nuo prielaidos, kad tos grupės kultūros reikšmės lemia jų elgsenos sampratą; Etnografas turi būti imlus toms reikšmėms, perteikiamomis įtrauktų žmonių akimis, kurios glūdi elgsenoje, įvykiuose bei turinyje. Tai yra tarsi žvilgsnis į tuos įvykius, veiksmus ir turinį iš vidaus. Grupė arba atvejis, kurį numatėme tirti, turi būti natūralioje aplinkoje. Natūralioji etnografija ir tyrėją suvokia kaip tos aplinkos dalį. Etnografija veikiau yra neformalizuotas ttyrimo būdas, nei struktūruotas. Tyrimo klausimai ir hipotezės yra formuluojamos tyrimo eigoje arba išdavoje, o ne prieš tyrimą. Tai taikytina ir duomenų rinkimo procedūroms ir duomenims.
Apklausti mokiniai, kurie yra iš socialiai remtinų šeimų. Siekta sužinoti, ar jie jaučiasi socialiai, fiziškai ir emociškai saugūs; ar jų socialinė padėtis turi įtakos mokymosi rezultatams, mokytojų ir klasės draugų vertinimui.
Tyrimo Rezultatai
Remiantis aprašomosios statistikos duomenimis, nustatyta, kad „visiškai fiziškai saugūs mokykloje jaučiasi“ tik nedidelė dalis (9 %) socialiai remtinų mokinių, „iš dalies“ fiziškai saugūs jaučiasi 34 %. Tai patvirtina mokslininkų įžvalgas. Tyrimo dalyvių nuomone, mokyklos mikroklimatas jiems yra tik iš dalies palankus (32 %), o 25 % teigia, kad jis jiems nepalankus ir nepriimtinas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Nustatyta, kad tik 11 % tyrimo dalyvių „klasėje jaučiasi visiškai saugūs ir užtikrinti“. Respondentų atsakymai patvirtina, kad nepritapimas prie bendraamžių sukelia nesaugumo jausmą, „prie bendraamžių nepritampa ir nesaugiai jaučiasi“ 29 % respondentų. Teiginį „jaučiuosi nesaugus, nes mano tėvai nėra pasiturintys“ kaip teisingą patvirtino 47 % tyrimo dalyvių. Darytina išvada, kad saugumui (fiziniam, socialiniam) mokykloje lemiamos įtakos turi tėvų turtinė padėtis.
Fiziškai Aktyvių ir Pasyvių Mokinių Socialinis Statusas
Buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti fiziškai aktyvių (FA) ir fiziškai pasyvių (FP) mokinių socialinį statusą bendrojo lavinimo mokykloje.
Tyrimo Uždaviniai:
- Įvertinti mokinių fizinį aktyvumą.
- Nustatyti mokinių socialinį statusą bendrojo lavinimo mokykloje.
- Palyginti fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių mokinių socialinį statusą bendrojo lavinimo mokykloje.
Išvados:
- Didesnė dalis mokinių yra fiziškai pasyvūs nei fiziškai aktyvūs. Fiziškai aktyvūs mokiniai dažniau užsiima visuomenine veikla tiek mokyklos ribose, tiek už jos ribų.
- Vertindami socialinį statusą mokiniai galvoja, kad jų statusas klasėje aukštesnis negu mokykloje. Klasėje mokiniai gali pasikalbėti su bendraklasiais, pasidžiaugti sėkmėmis ir jiems patinka būti su klasės draugais ne tik mokykloje, bet ir už mokyklos ribų.
- Fiziškai aktyvių mokinių socialinis statusas mokykloje skiriasi nuo fiziškai pasyvių mokinių. Fiziškai aktyvūs mokiniai galvoja, kad jie yra populiarūs tiek mokykloje, tiek klasėje ir save priskiria prie lyderių „žvaigždžių“ ir priimtųjų. Fiziškai pasyvūs mokiniai save priskiria prie mėgiamų ir nepriimtųjų.
Apibendrinant, socialinio statuso tyrimai, naudojant anketas, yra svarbūs siekiant suprasti įvairių profesijų statusą visuomenėje ir socialinę stratifikaciją mokyklose. Šie tyrimai padeda identifikuoti problemas ir ieškoti būdų, kaip mažinti socialinę nelygybę ir didinti socialinę sanglaudą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #statusas #pavyzdziai #anketa