Socialinė psichologija analizuoja santykius ir sąveikas tarp žmonių. Tai mokslas, kuris tyrinėja, kaip socialinės situacijos, kiti asmenys ir grupės daro įtaką mūsų mintims, emocijoms ir elgesiui.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinis prietaras, kokios jo priežastys ir kaip jis veikia visuomenę. Sociologijoje prietarai apibrėžiami kaip subjektyvi išankstinė ir nepagrįsta teigiama arba neigiama nuomonė apie žmogų ar žmonių grupę, logiškais argumentais neparemtas kokio nors dalyko ar reiškinio vertinimas.
Dažniausiai prietarų terminas vartojamas kalbant apie nepalankų ar priešišką požiūrį į kitų socialinių ar etninių grupių atstovus, bet ši sąvoka svarbi ir tiriant požiūrį į amžių, neįgalumą, lytį, seksualumą. Sociologijoje mažiau tiriami didesnės žalos nedarantys prietarai (pavyzdžiui, religinius, buitinius prietarus labiau tiria etnologijos, kultūros istorijos mokslai). Prietarai dažniausiai reiškia objekto vertinimą dar su juo tiesiogiai nesusidūrus, remiantis stereotipu.
Prietarų Istorija ir Tyrimai
Istorijoje prietarų būta daugybė. Dažniausiai jie buvo paplitę tarp vyraujančios etninės grupės narių, buvo nukreipti į tos pačios visuomenės mažumas ir pasireikšdavo įvairiomis diskriminacijos formomis (pirmiausia segregacija - etninių grupių izoliacija teisiškai arba remiantis papročiais).
Palyginti neseniai prietarus pradėjo tyrinėti mokslas. Labiau ši problema nagrinėta po Antrojo pasaulinio karo, kai daugelyje šalių paplito antiimigrantinės nuotaikos, buvo atskleisti nacių vykdyto holokausto žiaurumai. Prietarų tyrimuose svarbiausius teorinius pamatus padėjo vokiečių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo T. W. Adorno ir jo bendraminčių veikalai apie autoritarinę asmenybę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Iškelta hipotezė, kad vaikui augant griežtai disciplinuotoje aplinkoje dažnai susiformuoja autoriteto diktatui paklusni asmenybė, netoleruojanti griežtai tvarkai nepaklūstančių žmonių, šovinistiškai nusistačiusi kitokias etnines ir kultūrines vertybes išpažįstančiųjų atžvilgiu ir mažai imli racionaliai kritikai.
Prietarų suvokimui buvo svarbūs ir Jungtinių Amerikos Valstijų socialpsichologo G. W. Allporto veikalai apie prietarų gyvybingumo ir paplitimo psichologines priežastis (pasak jo, žmogaus protas negali išsiversti be stereotipinio mąstymo, viena jo paskirčių yra supaprastinti ir sisteminti gaunamą informaciją; jei ši informacija netiksli, ja paremti žmogaus veiksmai gali sukelti didelių socialinių problemų).
Laiko planavimo ekspertė: Lengvas būdas planuoti savo laiką | Laiko vagys, produktyvumas, įpročiai
Prietarų Priežastys ir Konfliktai
Be žmogaus viduje slypinčių prietarų atsiradimo priežasčių, tyrėjai domėjosi ir kiekvienai socialinei sistemai būdingais tarpgrupiniais konfliktais. Vienų teigimu, prietarai atsiranda dėl išankstinio nusistatymo kitų socialinių grupių atžvilgiu (pastebėtas prietarus puoselėjančioms grupėms būdingas pranašumo jausmas, tikėjimas, kad savas žmonių ratas iš esmės skiriasi nuo vadinamųjų svetimųjų, įtarimai, kad subordinuotos grupės nariai kelia grėsmę vyraujančios grupės privilegijoms), kitų nuomone, prietarų priežastis − natūralus interesų konfliktas tarp savojo ir svetimo rato žmonių.
Pirmosios versijos šalininkai į kovą su prietarais žiūri optimistiškiau (tikisi, kad žmonių požiūrį galima pakeisti juos šviečiant), antrieji mano, kad prietarai yra giliai įsišaknijęs socialinių santykių atributas, ir galimybę juos panaikinti vertina skeptiškai. Socialiniai prietarai ne visada pasireiškia priešiškumu, pavyzdžiui, vyraujančios (paternalistinės) grupės nariai, norėdami išsaugoti savo padėtį, su pavaldiniais gali megzti šiltus ir globėjiškus santykius.
Prietarų Lygmenys
Diskriminacija vyksta trimis lygmenimis: asmeniniu, kultūriniu ir struktūriniu.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
- Asmeniniame lygmenyje diskriminacija dažniausiai pasireiškia kaip prietarai, lemiantys asmeninius nusistatymus, jausmus ir veiksmus, pateisinančius nelygybę ir engimą, ar leidžiančius, skatinančius asmeniškai prisidėti prie diskriminacijos, ją vykdyti, kartais net ir neturint sąmoningų intencijų tą daryti; asmeninis lygmuo dažnai būna įsišaknijęs kultūriniame lygmenyje.
- Kultūriniame lygmenyje diskriminacinės nuostatos atsispindi dažniausiai kalboje, humoro naudojime pajuokiant, pašiepiant, tyčiojantis iš kai kurių socialinių grupių ar asmenų, kai atitinkami stereotipai, įvaizdžiai kultūriškai priimami kaip savaime suprantami ir juokingi. Kultūroje dažniausiai vienos ar kitos grupės marginalizuojamos, nuvertinamos, pajuokiamos, ir kitokiais būdais diskriminuojamos; kultūra, savo ruožtu, yra persipynusi su socialinėmis struktūromis.
- Struktūrinis lygmuo apima įvairių socialinės santvarkos socialinių, politinių ir ekonominių aspektų įtakas ir suvaržymus makro-lygmeniu. Šiame lygmenyje diskriminaciniai prietarai, kultūrinės normos, praktikos yra socialiai struktūruojami ir tampa galios mechanizmais, kurie reguliuoja, kurios socialinės grupės turi daugiau teisių, galimybių, o kurios - mažiau ar neturi jokių teisių, yra persekiojamos, išnaudojamos ar kitaip engiamos. Tie, kuriems labiausiai pasisekė pasinaudoti suteiktomis teisėmis ir galimybėmis, savo ruožtu turi daugiau galimybių pasinaudoti tuo, sustiprinant savo galią kontroliuoti teises ir galimybes.
Socialiniai Prietarai Darbo Santykiuose
Darbo santykiuose diskriminacija gali pasireikšti visais trimis lygmenimis, jiems persidengiant, persipinant, kartais tik vienu kuriuo nors. Pagal tyrimus, atliktus Lietuvoje, posovietinėje viešojoje erdvėje - darbovietėse, kuriose praleidžiama didžioji dienos dalis, diskriminaciniai santykiai labai sunkiai apibrėžiami ir įrodomi.
Kovos su Prietarais Būdai
Prietarų priežastys labai gilios, todėl nelengva juos įveikti, universalių, tikrai veiksmingų priemonių nėra daug. Siūlymai gerinti gyventojų švietimą, plėtoti skirtingų socialinių grupių bendravimą pasitvirtino tik iš dalies (pavyzdžiui, jei bendravimo kokybė būdavo neigiama, prietarai tik sustiprėdavo).
Emocinė Prievarta Darbo Vietoje
Priekabiavimo terminas, kalbant apie psichologinį, emocinį smurtą darbo santykiuose, vartojamas daugiausia JK ir Australijoje, o mobingo terminas - Skandinavijoje bei germaniškose šalyse. JAV vartojami terminai - „įžeidinėjimai darbovietėje“, „netinkamas elgesys“, „emocinė prievarta“.
Plačiausiai naudojamas toks priekabiavimo apibrėžimas:
"Priekabiavimas atsiranda, kai vienas ar keli individai nuolat tap tikrą laiko tarpą suvokia save kaip tuos, kurie patiria negatyvius kito ar keleto kitų asmenų veiksmus jų atžvilgiu, situacijoje, kada tas, kuris patiria tuos veiksmus, susiduria su sunkumais apsiginti nuo tų veiksmų" (Einarsen et al, 1994, p.20).
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tokie apibrėžimai paremiami išsamia išsivysčiusių šalių statistika. Leymanno atliktame tyrime Švedijoje (1992), 3.5% respondentų (N=2,400) pasirodė patiriantys priekabiavimą.
Smurto darbovietėje kaip streso šaltinis pagal Chappell-di Martino modelį
Streso/Smurtinių Santykių Kaštai
Dažnai manoma, kad individų patiriamas stresas ir jo pasekmės yra pačių individų reikalas. Tačiau iš atliekamų tyrimų aiškėja, kad pasekmes apmoka, deja, ne vien individas, ir net ne vien organizacija, kurioje dirba patyręs stresą gimdančius ir palaikančius santykius individas. Juos „apmoka“ įvairūs individai visuomenėje, net tiesiogiai nesusiję su konkretaus individo darbo santykiais (Levi & Lunde-Jensen, 1995). Todėl labai svarbu rūpintis šia problema ne vien asmeniniams psichologams, gydytojams ar paskiroms organizacijoms, bet ir politikams.
Pasekmės, susijusios su smurtinio pobūdžio stresu, su mobingu, yra ne tik ekonominiai.
- Pasekmės individui:
- Mentalinės ir fizinės sveikatos sutrikimai (psichiniai sutrikimai, širdies veiklos sutrikimai, įvairūs vėžiniai sutrikimai, įvairūs mažesni fiziniai ir psichiniai psichosomatinio pobūdžio negalavimai, nerimas, depresija, agresyvumas, nemiga, melancholija, apatija, dėmesio sukaupimo susilpnėjimas, iniciatyvumo praradimas).
- Pasekmės elgsenai ir santykiams: Cooper et al (1996) teigia, kad iš tipiškų streso pasekmių yra pasitenkinimo darbu ir lojalumo organizacijai sumažėjimas, nepaisymas darbo saugos, polinkis sukelti avarijas, kenksmingų įpročių (alkoholio vartojimo, rūkymo) paaštrėjimas, dėmesio sveikai mitybai sumažėjimas.
Kaštai individui: JK 1995/6 m. iš viso, suvedus kaštus individui, avarijos ir sveikatos sutrikimai, susiję su darbu buvo £5.6 trilijonai (Gordon & Risley, 1999). Apskritai individui patirta emocinė ir fizinė prievarta kaštuoja ir finansiškai (įplaukos sumažėja, o išlaidos padidėja sveikatos atstatymui), ir „žmogiškai“, t.y. patiriant skausmą, kančią, suyrant santykiams ir sumažėjant bendrai gyvenimo kokybei.
Socialinis Nerimas
Socialinis nerimas - apibūdinamas kaip nuolatinis nerimas, kuomet žmogus yra apžiūrinėjamas ar stebimas kitų ir baimė elgtis tokiu būdu, kuris galėtų sukelti nepatogumą ar pažeminimą.
Socialinio nerimo sutrikimas (SNS) (ang. Social anxiety disorder; SAD), arba socialinė fobija (ang. social phobia; SP) - tai sutrikimas, kuriam būdingas stiprus ir nuolatinis socialinių situacijų vengimas dėl baimės būti neigiamai įvertintam kitų. Generalizuotam SNS būdinga įvairių socialinių situacijų baimė. Negeneralizuotas SNS yra susijęs su vienos ar kelių socialinių situacijų baime.
Apibendrinant, SNS, kaip ir nerimo sutrikimas, yra labiau paplitęs tarp moterų, negu tarp vyrų. Socialinę fobiją (SF) turintys pacientai taip pat turėjo ir daugiau suicidinių minčių (kontroliuojant sociodemografinius veiksnius bei komorbidiškumą).
tags: #socialinis #prietaras #kas #tai