Kiekvieno žmogaus socializacija prasideda toje aplinkoje, kurioje jis auga, dažniausiai tai būna šeimos aplinka. Joje žmogus vystosi kaip asmenybė, kaip visuomenės dalelė. LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“. Šeimoje nuo pat vaiko gimimo formuojasi jo poreikiai, vertybės, pasaulėžiūra, būtent čia jis tampa asmenybe, socialiniu vienetu.
Kaip teigia L.C.Johnson (2003) dirbant su individais, šeimomis ir grupėmis, svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį į save patį ir jo santykių su kitais formavimąsi. Dirbant su klientais šeimose ar grupėse atsiranda galimybė padėti klientui surasti ir kitokį atsakymą į pirmiau pateiktą klausymą, susijusi su žmogaus priimamumu ir individualumu. Faktiškai socialinis darbuotojas pagal socialinio darbo vertybes duoda teigiamą atsakymą į šį klausimą. Taigi jei socialiniam pedagogui pavyksta tai perduoti, leisti tai suprasti, individai gali įgyti naują teigiamą patirtį apie savo vertę, savigarbą.
Tyrimas atskleidė socialinių pedagogų poreikį įgyti šių kompetencijų: bendravimo, bendradarbiavimo su žmonėm, partneriais; išmokti naujų veiklos su rizikos grupės vaikais prevencinio darbo metodų; pasitobulinti užsienio kalbos įgūdžių, vadybinės, socialinės pedagogikos etikos sritys; įgyti žinių dirbant su kitataučiais, pabėgėlių, imigrantų vaikais (Terechovienė ir Leliūgienė 2012, 202 p.).
Šiame darbe apžvelgiama šeimos samprata ir socialinės rizikos šeimų statistiniai 2016 m. duomenys, socialinio pedagogo darbą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisiniai - norminiai dokumentai bei pagrindinės socialinio pedagogo darbo kryptys, kaip jas reglamentuoja švietimo ministerijos išleisti norminiai dokumentai. Aprašas taip pat numato ir uždavinius, kurie keliami socialinei pagalbai (6 pnkt.): socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui (mokiniui) būdų bei formų aptarimas ir suderinimas su vaiko šeima; Medicininės, psichologinės ir socialinės - pedagoginės ugdytinių charakteristikos, jų asmenybės pažinimas, gyvenimo sąlygų ir mikroaplinkos pažinimas; mokykloje ir socialinės adaptacijos probelmų, deviantinio ir delikventinio elgesio prevencija, sąveika su sugdytinių šeimomis, siekiant bendradarbiauti vaiko asmenybės ugdymo ir auklėjimo problemų sprendime; sąveika su psichologais, mokytojais, vadovais įtvirtinant mokinių teises ir laisves; sąveika su teisėsaugos institucijomis, socialinės apsaugos ir kt. institucijomis, labdaros organizacijomis; Taip pat ji akcentuoja ir mikrorajono aplink mokyklą, kuriame gyvena mokiniai aplinkos pažinimą: demografinė sudėtis, paauglių susibūrimo vietos, kriminogeninė situacija ir pan.
Socialinis pedagogas ir socialinė pedagoginė veikla
Socialinės pedagoginės pagalbos teikimą bendrojo lavinimo mokykloje stengiasi užtikrinti socialinis pedagogas. Socialinis pedagogas - tai vaiko socialinis asistentas, jo gerovės advokatas. Anot I. Leliūgienės (cit. Arnauskienė, 2008), socialinė pedagoginė veikla - tai viena iš profesinės veiklos sričių, kuria kryptingai siekiama padėti vaikui įsisavinti sociokultūrinę patirtį socializacijos procese, sudaromos sąlygos asmenybės savirealizacijai. Socialinė pedagoginė veikla visada yra kryptinga, nukreipta į konkretų vaiką, jo individualių problemų sprendimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinės pedagoginės veiklos efektyvumas yra aktuali tema, kadangi socialinis pedagogas yra gana nauja pareigybė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pamažu įsitvirtinanti šalia kitų mokyklose dirbančių specialistų, galbūt todėl ne tik apie pačią socialinę pedagoginę veiklą, bet ir apie šios veiklos efektyvumą nėra itin daug informacijos. Literatūroje išskiriami kai kurie veiksniai, kurie gali turėti įtakos veiklos efektyvumui.
Norminiuose dokumentuose ir įvairių autorių darbuose (B. Bitino, G. Kvieskienės, I. Leliūgienės ir kt.) apibrėžiamos socialinio pedagogo funkcijos, pareigybė, tačiau apie darbą mokyklinėje bendruomenėje rašyta gana mažai. Daugiausia apie veiklos efektyvumą kalba G. Kvieskienė ir J. Černeckienė. Socialinio pedagogo funkcijos apima teisinę, socialinę ugdymo, prevencinę, koordinacinę, informavimo, konsultavimo ir kt. funkcijas; vaidmenys - tarpininko, advokato, pagalbininko, eksperto, visuomeninio veikėjo vaidmenys.
Svarbiausia, kad socialinis pedagogas darbą atlieka natūralioje mokyklos aplinkoje, sprendžiant mokymosi procese iškylančias problemas, ir turi uždavinių - patenkinti mokinių bei pedagogų poreikius, padėti mokiniams sveikai išgyventi ir pasinaudoti gyvenimo patirtimi. Anot J. Černeckienės, socialinė pedagoginė veikla yra kryptinga, nukreipta į konkretų vaiką, jo individualių problemų sprendimą.
Socialinio pedagogo laboracijos ir veiklos principai
Pažymėtina, kad socialinio pedagogo veiklos principai apima komunikabilumą, konfidencialumą, konsultacinę naudą, prognozavimą, organizacinius gebėjimus, bei vaikų teisių apsaugos įstatymų aiškinimą ir jų atstovavimą. Universitetų ir mokyklų praktikoje šie principai įtvirtinami kaip pagrindiniai, formuojantys komandos darbą ir užtikrinantys vaikų gerovę.
Komandinis darbas VGK (vaiko gerovės komisijoje), edukacinė šviečiamoji veikla, prevencinis darbas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, socialinės pagalbos teikimas ir vaikų teisių gynimas yra pagrindinės veiklos sritys. Taip pat svarbu nuolatinis profesionalų tobulinimas, inovacijų diegimas ir partnerystė su tėvais, globėjais ir institucijomis.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Darbo su šeima kontekste socialinis pedagogas vykdo globos veiklas, reguliariai lankydamas šeimas, rinkdamas duomenis apie jų poreikius ir interesus, dalyvaudamas sprendžiant šeimyninius konfliktus bei suteikdamas materialinę pagalbą, taip pat koordinuodamas darbus su medicinos darbuotojais. Individualus darbas su vaikais užima didelę dalį praktiškos veiklos, o darbas su grupe ypač naudingas dirbant su nepasitikinčiais savimi ar probleminio elgesio jaunimu.
Profesinės kompetencijos ir asmeninės savybės
Svarbios socialinio pedagogo kompetencijos: gebėjimas įvertinti ugdytinių poreikius, sudaryti pagalbos planą, taikyti ugdymo metodus, organizuoti veiklą, įvertinti poveikio efektyvumą, vertinti vaikų vietą socialinėje grupėje. Asmeninės savybės, kurias rekomenduojama ugdytis: atsakingumas, kantrumas, empatiškumas, taktiškumas, motyvavimas, komunikabilumas, kūrybiškumas ir kt. Empatija, jautrumas vaikams, energingumas ir pasitikėjimas savimi ypač svarbūs.
Darbo sąlygos ir aplinka daro didelę įtaką veiklos efektyvumui. Prastos darbo sąlygos gali mažinti motyvaciją ir didinti įtampą, o tai atsiliepia rezultatams. Socialinio pedagogо veiklos sritis yra plati: nuo individualaus darbo iki bendradarbiavimo su mokykla, šeima, bendruomene ir institucijomis.
Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėje
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas yra pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir aktyvus visuomenės rengėjas. Jo tikslas - pagerinti mikrosociumo žmonių gyvenimo kokybę ir įveikti socialinius bei ekonominius sunkumus. Svarbu būti vietos gyventoju, gerai pažinti bendruomenę, turėti iniciatyvos ir gebėti individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos naudinga veikla, lavinti gabumus ir surasti pagalbininkų.
Veiklos sritys pavirsta į praktinę pagalbą šeimoms, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, įtraukiant juos į kultūrinę, ekonominę ir socialinę veiklą. Daugiavaikėms, mažas pajamas gaunančioms ar pedagoginės korekcijos poreikį turinčioms šeimoms teikiama speciali parama. Socialinis pedagogas padeda įveikti žalingus įpročius, organizuoja laisvalaikį, prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, įsitraukia į vietos institucijų veiklą ir struktūrą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Teisiniai reglamentai ir profesinės nuostatos
Socialinio pedagogo veikla reglamentuojama įstatymais, ministerijų įsakymais ir vadovaujančiais dokumentais. Jo veikla turi būti pagrįsta teisės aktais, kvalifikaciniais reikalavimais, norminiais dėsniais, standartais ir programomis. Pagrindiniai dokumentai apima socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatus, pedagogų kvalifikaciją, teisines pamatus, vaiko teisių apsaugos įstatymus, taip pat lėšų ir paramos reglamentavimą.
Taip pat svarbu išmanyti minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, vaikų teisių apsaugos konvencijas ir vietines programas, kurios reglamentuoja prevenciją, integraciją, ugdymą ir socialinę paramą. Socialinis pedagogas turi gebėti ginti vaikų teises, teikti teisinę pagalbą ir veikti kaip teisinio atstovavimo jungtis tarp vaiko ir institucijų.
Socialinio pedagogo metodai ir jų taikymas
Socialinio pedagogo veiklos metodai priklauso nuo situacijos, globotinių kontingento, problemų pobūdžio, bei profesinio pasirengimo. Pagrindiniai metodai apima pedagoginę psichoterapiją, korekcijos metodus, socialinę kontrolę, vaizdinio mokymo priemones, įvairias konsultacijas, darbo su šeima ir grupe metodus, taip pat individualų darbą su mokiniu ir prevencines programas.
Socialinio pedagogo darbas su šeima apima globą, reguliarias šeimų aplankas, duomenų rinkimą, sprendimų priėmimą šeimos konfliktuose, materialinę pagalbą, taip pat tėvų švietimą ir bendradarbiavimą su medicinos ir socialinių paslaugų specialistais. Darbas su grupe yra ypač efektyvus dirbant su nepasitikinčiais savimi ar turinčiais elgesio sunkumų moksleiviais; grupinis darbas ugdo bendravimo įgūdžius ir gebėjimą spręsti problemas kartu.
Komandos ir inovacijos. Kritiniai iššūkiai
Šiuolaikinėje mokykloje socialinio pedagogo komandos vaidmuo yra svarbus: socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Svarbu užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą ir aiškius veiklos procesus. Iššūkiai apima moksleivio dėmesio stoką, skirtingų specialiųjų poreikių vaikų poreikius, šeimos įtrauktį į procesus, taip pat mentalinės sveikatos problemas, kultūrinę įvairovę, bei naująją virtualiąją erdvę ir technologijų įtaką socialiniams ryšiams.
Inovacijos ir moksliniai tyrimai - būtina nuolat sekti naujoves ir diegti jas praktikoje; bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais ir institucijomis užtikrina platesnį pagalbos spektrą. Profesinės kompetencijos tobulinimas ir nuolatinis mokymasis yra pagrindiniai sėkmės veiksniai.
Socialinio pedagogo veiklos turinys
Veiklos sritis apima darbą su asmeniu (vaiku, tėvais, teisėtais atstovais), problemų sprendimą (diagnostika, pagalbos planai, ugdymo metodai), pagalbą tėvams (jų teisių ir pareigų aiškinimas), bendradarbiavimą su klasės vadovais, psichologais, teisėsaugos ir kitomis institucijomis, teikiant teisinę ir socialinę pagalbą, bei socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinis pedagogas ugdo vaikų socialinius įgūdžius, teikia švietėjišką informaciją, inicijuoja ir koordinuoja socialinius projektus, siekdamas užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
Vertybės, kurios vadovauja socialiniam pedagogui: pagarba, atvirumas, tolerancija, unikalumo pripažinimas, vaikų teisių apsauga, konfidencialumas, empatija ir pasitikėjimas. Komandinio darbo pagrindas - tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba.
Kitos svarbios temos
- Specialiųjų poreikių vaikų integracija ir palaikymas mokykloje.
- Prevencinės programos, skirtos smurtui, priklausomybėms, lytiškai ugdymui ir kt.
- Juokingos ir teisinės gairės, susijusios su vaikų teisių apsauga.
- Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis ir bendruomene.
Taigi, socialinio pedagogo darbas yra integruotas, dinamiškas ir reikalauja nuolatinio tobulinimo, todėl būtina atsižvelgti į besikeičiančias socialines sąlygas, technologinę aplinką ir kultūrinę įvairovę.
tags: #socialinis #pedagogas #etar