Socialinio lyčių konstravimo teorija teigia, kad lytys nėra vien tik biologinis faktorius, bet ir socialiai sukonstruotos kategorijos, formuojamos per kultūrinius, ekonominius ir politinius procesus. Sklandantys stereotipai formuoja įspūdį, kad moters pasiekimus profesinėje srityje riboja jos menki fiziniai, emociniai ir taktiniai gebėjimai, žemas pasitikėjimo savimi laipsnis, sėkmės baimė, menki organizacinio darbo ir sprendimų priėmimo gebėjimai, žemesnis motyvacijos laipsnis, priklausomybės poreikis, menkas verslo organizavimo normų išmanymas ir žemesnis verslo kultūros lygis.
Moters dalyvavimas politika ar ekonominiame gyvenime nėra tik socialinio teisingumo klausimas; lygių teisių ir atstovavimo užtikrinimas turi įtakos sprendimų kokybei. Lygus moters ir vyro dalyvavimas priimant sprendimus nėra tik paprasto socialinio teisingumo ar demokratijos reikalavimas. Šis aktyvus dalyvavimas formuojant politiką padeda geriau politikos sprendimuose atspindėti visuomenės įvairovę.
Moters vaidmuo ekonomikoje ir versle
Moterys dažnoje ekonominės veiklos srityje užima reikšmingą vietą: gamyboje moterų dalis yra beveik pusė, paslaugų sektoriuje moterys sudaro didelę dalį užimtųjų, o smulkusis verslas dažnai kuriamas moterų. Moterys labiau nei vyrai linkusios dirbti ne savo įsteigtoje įmonėje. Vos 21-24 proc. verslininkų visose amžiaus grupėse yra moterys.
Apibendrinant galima teigti, jog moters sukurta pridėtinė vertė nėra pakankamai įvertinama. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos BVP struktūroje neatsispindi reprodukcinė ekonomika, kuri atsako už žmogiausjo potencialo reprodukciją. Reprodukcinė ekonomika, kitaip dar vadinama šeimos ekonomika, remiasi moters darbu. Niekas nedrįstų paneigti, kad moterys prižiūri vaikus, senelius ir ligonius šeimoje, rūpinasi giminėmis, aprūpina šeimą maisto produktais, gamina valgį, užsiima namų ūkio ruoša, poilsio organizavimu, šeimos kultūros, tradicijų puoselėjimu.
Neįvertintas reprodukcinės ekonomikos indėlis
Visos šios sritys yra neatsiejamos nuo žmogaus gyvybės palaikymo, žmogiauskojo kapitalo kokybės, darbo jėgos formavimo. Tai svarbi valstybės nacionalinio turto dalis. Žmogiškųjų išteklių kokybė yra labai svarbi plėtojantis informacinei visuomenei. Nuo žmogiškųjų išteklių kokybės taip pat priklauso ekonominis šalies klestėjimas ir konkurencingumo rezultatai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Visame pasaulyje keliamas klausimas, kad į BVP struktūrą būtų įtraukti moters reprodukciniai darbai. Reprodukcinė ekonomika yra labai svarbi ekonominės veiklos sritis, kurioje taip pat sukuriama pridėtinė vertė kaip ir kitose ūkio šakose. Reikia pridurti, kad globalizacijos procese nyksta griežta riba tarp produktyvaus (gamyboje, rinkoje) ir neproduktyvaus (intelektinio, reprodukcinio) darbo. Ir toks skirtumas nebetenka prasmės.
Skirtumai prieigose prie išteklių ir finansų
Moterys, siekdamos pradėti asmeninį verslą ar jį plėtoti, dažnai susiduria su genderiniais nukrypimais finansų rinkoje. Šie nukrypimai susiję su informacijos apribojimais, apribojimais derybų srityje, valdymo ir kontrolės kliūtimis bei instituciniais apribojimais. Dėl šiąkreipto požiūrio moters prieinamumas prie kredito šaltinių ar galimybės jį gauti yra daug brangesnis.
Moterys traktuojamos kaip rizikingi kreditoriai, kurių kredito galimybės yra menkesnės nei vyrų. Moterys turi mažesnę patirtį derybose dėl kredito teikimo, todėl bankų personalui vedant derybas kyla keblumų dėl laiko ir kt. Nepaisant šių aplinkybių, moters padėtis versle gerėja. Tai rodo ir statistiniai duomenys.
Statistiniai duomenys apie moterų dalyvavimą versle
Pagal įvairius statistinius alternatyvius duomenis, vidutinis vyrų ir moterų naujai įsteigtų įmonių santykis ES šalyse apytiksliai yra 70 proc. ir 30 proc. Moterys, siekdamos pradėti asmeninį verslą ar jį plėtoti, dažnai susiduria su genderiniais nukrypimais finansų rinkoje.
| Metai / Rodiklis | Moterys (% vadovų) | Pastabos |
|---|---|---|
| 2000 m. Lietuva | 29,2 | Moters vadovų dalis Lietuvoje |
| 2001 m. Lietuva | 40 | Moters vadovų dalis išaugo iki 40 proc. |
| 2005 m. vidurys (Baltijos šalys) | Lietuva 43, Latvija 44, Estija 38 | Vadovų sudėtis pagal lytį |
2005 m. dalyje (32,1 proc.) vadovų ES sudarė vadovės moterys. Visose amžiaus grupėse vyrai vadovai yra daugiau. Šis skirtumas itin ryškus 21-30 metų grupėje. Daugiausiai verslo vadovių yra 51-60 amžiaus grupėse.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Veiksniai, veikiantys moterų karjeros galimybes
Didelės įtakos tiek verslo steigimui, tiek ir profesiniam vadovo įvaizdžio kūrimui turi verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis. Apžvelgus statistinius duomenis, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad moterys negali vadovauti.
2004 m. Lietuvoje užimtas gyventojų tarpe aukštesnį išsilavinimą turėjo 12 proc. moterų ir 9 proc. vyrų. Tačiau tai toli gražu negarantuoja joms geresnių nei vyrams karjeros galimybių. Tam dažniausiai trukdo verslui nepalankios moters charakterio savybės: nuolaidumas, kuklumas, baimė rizikuoti ir pan. Statistikos duomenys rodo, jog egzistuoja struktūrinės ir/arba institucinės kliūtys moterims siekti karjeros ir užsiimti asmeniniu verslu.
Dirbdamos viešojoje sferoje ar plėtodamos savo verslą, moterys istoriškai užėmė ir tebeužima žemesnio lygio ir statuso pozicijas, kurios nėra aukštai vertinamos ir pripažįstamos. Apmokamas darbas buvo laikomas moters papildoma veikla, o pagrindine energija, kaip manoma, turėjo būti investuota į adekvatų šeimos funkcionavimo užtikrinimą.
Politinis atstovavimas ir sprendimų priėmimas
Moters dalyvavimas politikoje ir priimant sprendimus yra vienas iš svarbiausių intelektualinio bei ekonominio pajėgumo rodiklių. Kadangi nėra jokio moteriško ir vyriško intelekto skirtumo ir į jį investuojama vienodai, jis taip pat turėtų būti vienodai naudojamas. Todėl politikoje, moksle, mene, valstybės valdymo bei sprendimų priėmimo srityse visais lygiais turėtų būti maždaug vienodai moterų ir vyrų.
Nepakankamas moters atstovavimas visuose valdžios lygmenyse. Parlamento rinkimų tendencijos nebuvo palankios moterims. 2002 metais savivaldybių tarybas išrinkta 321 moteris (20,6 procento) ir 1239 vyrai (79 procentai). Tai rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių lygaus atstovavimo lytims priimant sprendimus dar nepasiekta.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Investicijų politika ir socialiniai aspektai
Valstybės investicijų programose 2002-2004 ir 2005-2007 metams atspindi prioritetines remiamos sritis Lietuvoje. Investicijų kitimo paveikslas rodo, kad didžiausios investicijos 2002-2004 metais buvo skirtos krašto apsaugai ir transportui bei ryšiams, t.y. veikloms, kuriose dominuoja vyrai, o sulyginai moteriškuose sektoriuose (švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, kultūra) investicijos buvo mažinamos.
Tuo tarpu planuojamos investicijos 2005-2007 metams labiau orientuotos į socialinę sferą - pastebimai padidės investicijos į socialinės apsaugos sferą, švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą; savo ruožtu sumažės investicijos krašto apsaugai, valstybės valdymui. Investicijos moterų naudai (užimtumo ir išsilavinimo programoms, vyresnio amžiaus žmonių socialinių paslaugų gerinimui) leis sutaupyti lėšas būtiniems socialiniams reikalams.
Šis požiūris atspindi, kad kai pagrindiniams visuomenės poreikiams (sveikatai, socialinei rūpybai, švietimui, kultūrai) tenkinti valstybės lėšos yra mažesnės nei kitoms sritims, tai yra nenaudinga šalies ekonomikai. Moterys yra priverstos „kompensuoti“ valstybės išlaidas mažinimą namų ūkio ir „rūpybos“ ekonomikos sąskaita. Dėl to moterys, didžiąją dalį savo jėgų atiduodamos rūpinimuisi šeimos globa, praranda galimybę dirbti gerai apmokamą darbą; mažėja jų darbo našumas. Šis santykis veikia ekonomikos augimą.
Struktūrinės kliūtys ir rekomendacijos
Statistikos duomenys rodo, jog egzistuoja struktūrinės ir institucinės kliūtys moterims siekti karjeros ir užsiimti asmeniniu verslu. Dėl informacijos apribojimų, apribojimų derybų srityje, valdymo ir kontrolės kliūčių bei institucinių apribojimų moterys susiduria su didesnėmis kliūtimis rinkoje. Moterys verslininkės, net ir turėdamos galimybę prieiti prie ekonominių išteklių ir kredito šaltinių bei turėdamos tokį pat pasirengimą kaip ir vyrai, vis dėlto rizikuoja susidurti su didesnėmis kliūtimis rinkoje, nes ji yra už socialinio verslo tinklo, per kurį svarbi informacija ir parama.
Investicijos į žmogiškuosius išteklius, už kuriuos atsako socialinis sektorius ir moters reprodukcinė ekonomika, yra vienas iš valstybės pajamų augimo garantų. Įtraukus reprodukcinį darbą į ekonomikos apskaitą ir investuojant į socialines sritis, būtų didesnė tikimybė užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą bei lyčių lygybę.
Empiriniai pastebėjimai
Moters padėtis Lietuvoje ir ES yra labai panaši. Visose amžiaus grupėse (25-39, 40-49, 50+) moterų verslininkių mažiau nei vyrų. Daugiausiai moterų verslininkių ES yra 50 ir daugiau metų amžiaus grupėje (5,5 proc.). Šiek tiek mažiau - 4,5 proc. verslininkių 40-49 amžiaus grupėje bei 3 proc. - 25-39 metų amžiaus grupėje. Moterys labiau nei vyrai linkusios dirbti ne savo įsteigtoje įmonėje.
Moters dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis Lietuvoje yra per mažas. Moterys dar neturi regimos įtakos politikai. Apibendrintai galima teigti, kad moters dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis Lietuvoje yra per mažas. Moterys dar neturi regimos įtakos politikai.
Veiksniai, skatinantys pokyčius
- Investicijos į švietimą ir moterų užimtumo programas;
- Skatinimas įtraukti reprodukcinį darbą į nacionalines ekonomikos apskaitas;
- Mažinimas finansavimo bei kreditavimo diskriminacijos per tiesiogines priemones ir informavimo programas;
- Skatinimas moterų atstovavimo politikoje ir sprendimų priėmime.
Tokios priemonės leistų geriau atspindėti visuomenės įvairovę priimant sprendimus, skatintų politinių prioritetų pokyčius ir geriau gintų moterų interesus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau moterų valdžioje, tuo daugiau tose srityse dėmesio skiriama socialiniams bei sveikatos klausimams, švietimui, aplinkosaugai, tuo mažesnis nusikalstamumas. Subalansuotas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus gali padėti kurti produktyvesnę ir pažangesnę darbo aplinką, kultūrą bei siekti geresnių ekonomikos rezultatų.
tags: #socialinis #lyciu #konstravimas