Socialinės įmonės Lietuvoje yra įsteigtos siekiant skatinti socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti darbo rinkos prieinamumą jautrioms tikslinėms grupėms, ypač neįgaliesiems. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami socialinės įmonės statuso suteikimo kriterijai, privalumai, teisiniai reglamentai, iššūkiai ir valstybės parama, remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktine patirtimi.
Socialinės įmonės reikšmė ir tikslai
Socialinių įmonių pagrindinis tikslas - įdarbinant tam tikrų tikslinių grupių asmenis skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį. Šios įmonės nėra tik pelno siekiančios organizacijos - jų veikla grindžiama socialiniais principais, kai pelnas daugiausia reinvestuojamas į socialinius projektus bei pažeidžiamų grupių remiamas iniciatyvas.
Socialinė įmonė - tai pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos tikslai yra socialiniai (u;žimtumo, aplinkosaugos, neįgaliųjų integracijos ir kt.). Skirtingai nuo tradicinių verslo įmonių socialinės įmonės savo misiją vykdo ne per labdarą, o per kasdieninę veiklą.
Europos mokslininkų tinklo (EMES) kriterijai apibūdina „idealų“ socialinės įmonės tipą, kurio pagrindinės ypatybės yra socialinė nauda visuomenei, pelno neskirstymas arba jo limitavimas, darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas į sprendimų priėmimą bei ekonominė veikla, patirianti finansinę riziką.
Socialinės įmonės statuso suteikimo ir veiklos reikalavimai
Socialinio verslo planas ir statuso suteikimo tvarka
Norint gauti socialinės įmonės statusą, juridinis asmuo teritorinei darbo biržai privalo pateikti prašymą kartu su veiklos (verslo) planu, sudarytu ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Šis planas vertinamas pagal tokias kriterijų grupes kaip plano struktūros atitiktis, aiškumas, realumas, įmonės pasirengimas vykdyti planą, planuojama veiklos teritorija ir sritis, veiklos rizikingumas, socialinė nauda ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinės įmonės statusas juridiniam asmeniui yra suteikiamas, jei tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus, o jų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Taip pat socialinė įmonė privalo įdarbinti ir neleisti sudaryti trumpesnių nei vienerių metų darbo sutarčių tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims.
Minimalus darbo valandų skaičius ir kitos sąlygos
Socialinės įmonės statuso suteikimo apraše nėra nustatytas minimalus darbo valandų skaičius visiems tikslinės grupės darbuotojams, išskyrus neįgaliuosius - jiems minimalus darbo laikas turi būti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Tokia išimtis leidžia įmonėms teisėtai gauti valstybės subsidijas, tačiau kai kuriems kitų grupių darbuotojams taikant tokio skaičiaus reikalavimo nebuvimą gali kilti piktnaudžiavimo rizika.
Veiklos plano vertinimo ir teisiniai iššūkiai
Veiklos plano vertinimo kriterijai nėra visiškai konkretūs, dažniausiai neįvardijami objektyvūs, kiekybiniai arba kokybiniai rodikliai, todėl sprendimų priėmimas dėl statuso suteikimo kartais grindžiamas subjektyviais vertinimais. Tai leidžia Lietuvos darbo biržos darbuotojams turėti dideles diskrecijos galimybes, kas sukuria prielaidas neobjektyviems sprendimams.
Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, kaip tikrinama socialinių įgūdžių lavinimo planų atitiktis individualiems darbuotojams bei ar tokie planai turi būti papildyti priimant naujus darbuotojus. Dėl to kyla abejonių dėl realaus socialinės įmonės darbo socialinės integracijos efektyvumo.
Socialinės įmonės statuso netekimas ir piktnaudžiavimo rizikos
Socialinė įmonė praranda statusą, jei ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitinka bent vienos Socialinių įmonių įstatymo sąlygų. Taip pat statusas panaikinamas esant piktnaudžiavimui, nesąžiningai konkurencijai arba netinkamam valstybės paramos naudojimui.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Visgi piktnaudžiavimo ir nesąžiningos konkurencijos sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, todėl sprendimai gali būti priimami labai subjektyviai, pabrėžiant svarbą tobulinti teisės aktus ir kontrolės mechanizmus.
Socialinės įmonės statuso kontrolės trūkumai
Neaiški socialinės įmonės statuso suteikimo ir netekimo tvarka sukuria galimybes statusą netekusioms įmonėms ilgą laiką netinkamai naudotis valstybės parama. Kontroliuojančios institucijos gauna informaciją daugiausia iš pačių įmonių pateiktų ataskaitų, todėl neatitikimų nustatymas gali būti nepakankamai operatyvus ir efektyvus.
Valstybės parama socialinėms įmonėms
Lietuvoje socialinės įmonės gauna įvairiapusę paramą: subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, finansavimą mokymams, neįgaliųjų darbo vietų ir aplinkos pritaikymui, administracines lėšas, transporto priemonių išlaidas bei gestų kalbos vertėjo paslaugų finansavimą.
Per visą socialinės įmonės egzistavimo laikotarpį ES fondų lėšomis kompensuojamas tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokestis, priklausomai nuo grupės - nuo 50 iki 75 proc. atlyginimo.
Be to, socialinėms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos, tokios kaip nulinis pelno mokesčio tarifas ir išskirtinės teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kur perkančios organizacijos privalo skirti ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų pirkimų socialinėms įmonėms.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 177 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | 7000 |
| Valstybės parama (mln. eurų) | 30 |
| Sumokėti mokesčiai (mln. eurų) | apie 17 |
| Gautos dotacijos (mln. eurų) | apie 16 |
Socialinių įmonių veiklos iššūkiai ir situacija po reformų
Nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo pakeisti socialinių įmonių finansavimo ir darbuotojų sudėties reikalavimai - remiami tik neįgalieji darbingo amžiaus darbuotojai, keitėsi darbuotojų proporcijos, o neremtina veikla įmonėms apsunkina pajamas (dabar ne daugiau kaip 15 proc. pajamų gali būti gauta iš neremtinos veiklos).
Praktikoje šie pokyčiai ženkliai susiaurino socialinių įmonių galimybes: darbo birža neretai nesugeba pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų darbuotojų, o pelno siekiančios įmonės dažnai nenori skirti pelno papildomoms socialinėms iniciatyvoms.
Dėl šių priežasčių daug socialinių įmonių svarsto atsisakyti statuso arba statusas jiems bus automatiškai panaikintas, jei nebus atitikimo reikalavimams.
COVID-19 pandemijos poveikis
Pastaraisiais metais pandemija ir kiti ekonominiai iššūkiai dar labiau apsunkino socialinių įmonių veiklą. Nors kai kurios įmonės, gaminančios medicininės paskirties gaminius ar maistą, galėjo padidinti užsakymus, daugeliui kitų sektorių, pvz., turizmui, maitinimui, padėtis buvo labai sudėtinga.
Ekonomistas Tadas Šarapovas pabrėžia, kad pandemijos metu pagrindinis iššūkis - išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems, naudojantis valstybės pagalba, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimu ar prastovų kompensavimu. Tačiau ilgesnės paklausos krizės atveju reikalingas verslo perorientavimas į paklausą išlaikiusius sektorius, kas kelia papildomų klausimų dėl neįgaliųjų galimybių prisitaikyti.
Socialinių įmonių teisinis reglamentavimas
Lietuvos socialinių įmonių teisinis reguliavimas grindžiamas Socialinių įmonių įstatymu, kuris nuo 2004 m. nustato socialinės įmonės statuso suteikimo ir netekimo tvarką, reikalavimus ir valstybinės paramos mechanizmus.
Įstatymas numato, kad socialinėmis įmonėmis gali būti ir viešieji juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, asociacijos, paramos fondai), o ne vien pelno siekiančios įmonės.
Taip pat numatyta, kad įmonės metinės pajamos negali viršyti 138 mln. litų, o turto balansinė vertė - 93 mln. litų. Be to, socialinės įmonės privalo būti nepriklausomos nuo kitų didelių įmonių.
Iki 2004 m. pabaigos galiojo pereinamasis laikotarpis, kai į kelias kategorijas patenkantys verslai galėjo supaprastintai gauti socialinės įmonės statusą, tačiau laikui bėgant šios sąlygos sugriežtintos.
Europinė perspektyva ir nacionalinės problemos
Europoje socialinės įmonės yra plačiai pripažintos kaip svarbus įrankis socialinei įtraukčiai ir aprėpia platesnį veiklos spektrą nei Lietuvoje - apima bendruomenių vystymą, aplinkos apsaugą, kultūros plėtrą ir kt.
Lietuvoje dėl dabartinio įstatymo ribotumų ir vykdomos politikos socialinės įmonės dažnai suvokiamos siaurai, pagrinde kaip neįgaliųjų integravimo mechanizmas. Tai kelia iššūkių vystymuisi ir įvaizdžiui bei trukdo socialinio verslo plėtrai.
Socialinių įmonių nauda ir svarba visuomenei
Socialinės įmonės prisideda prie:
- Pažeidžiamų grupių - ypač neįgaliųjų - socialinės ir profesinės integracijos;
- Darbo vietų kūrimo sunkiau įsidarbinamoms grupėms;
- Socialinės atskirties mažinimo ir įtraukties didinimo;
- Socialinio kapitalo stiprinimo per dalyvavimą sprendimų priėmime ir bendruomenių vystymąsi;
- Valstybės mokesčių pajamų didinimo ir socialinės apsaugos sistemos išlaidų mažinimo.
Tačiau sėkmę lemia ne tik geras reglamentavimas, bet ir kryptinga valstybės parama bei visuomenės požiūris. Ekonomistai pažymi, kad socialinių įmonių stabilumas yra būtinas siekiant užtikrinti neįgaliųjų integraciją ir išsaugoti darbo vietas.
Rekomendacijos ir tobulinimo kryptys
Atliekant socialinių įmonių vertinimą, ypač svarbu tobulinti veiklos plano vertinimo kriterijų aiškumą ir objektyvumą, stiprinti statuso suteikimo ir panaikinimo kontrolę.
Siūloma įteisinti minimalių darbo valandų normą visoms tikslinėms grupėms, užtikrinti realią socialinių įgūdžių lavinimo ir integracijos priemonių taikymo priežiūrą bei mažinti diskrecijos galimybes arbitražui.
Taip pat svarbu pvz., skatinti ne tik įdarbinimą, bet ir platesnę pagalbą socialinės įmonės tikslinėms grupėms, siekiant veiksmingiau spręsti socialinės atskirties problemas.
Valstybės parama turi būti orientuota į ilgalaikį tvarumą, stiprinant ne tik finansinį, bet ir socialinį įmonių potencialą bei pasirengimą prisitaikyti prie ekonominių pokyčių.
tags: #socialinis #imones #statusas