Socialinis dykinėjimas - tai socialinis reiškinys, kai grupėje dirbantys žmonės linkę mažinti savo pastangas, lyginant su situacija, kuomet dirba vieni. Šis fenomenas atsiranda dėl atsakomybės pasiskirstymo tarp grupės narių, kai individualaus indėlio vertinimas tampa sudėtingas arba neaiškus. Toliau aptarsime socialinio dykinėjimo priežastis, reiškinio pavyzdžius bei kaip jį galima sumažinti arba eliminuoti.
Kas yra socialinis dykinėjimas?
Socialinis dykinėjimas (angl. social loafing) pasireiškia tada, kai žmonės dirbdami grupėje deda mažiau pastangų nei dirbdami pavieniui. Jis ypač ryškus, kai atsakomybė suskyla tarp kelių asmenų ir jų indėlis individuliai nepamatuojamas. Pavyzdžiui, beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas pastebėjo, kad kolektyvinės virvės traukiančių žmonių pastangos tesiekia tik pusę nuo individualių pastangų sumos. Atrodo, kad traukdami virvę žmonės mažiau stengiasi nei dirbdami atskirai.
Nedidelio eksperimento metu prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis indėlis, nors tai neturėjo įtakos užmokesčiui. Tai rodo, kaip svarbu yra individualaus įvertinimo galimybė.
Socialinis dykinėjimas grupėse: pavyzdžiai ir paaiškinimai
Dažniausias socialinio dykinėjimo pavyzdys - komandinis virvės traukimas, kur žmogaus pastangos sumažėja, nes atsakomybė pasidalina tarp visų dalyvių. Massačusetso universiteto mokslininkų eksperimentas parodė, kad net tada, kai žmonės mano, jog dirba komandoje, jie mažina pastangas, jei jų indėlis nėra stebimas.
Kitame tyrime, Teksaso universitete, studentai mynė dviračio treniruoklio pedalus. Jie dairėsi maksimaliai pastangų, kai manė, kad jų indėlis stebimas atskirai, tačiau kai laikėsi, jog jų rezultatas susumuojamas su kitų, dedamos pastangos sumažėjo. Tai vadinama „trano“ fenomenu, kai žmonės grupėje jaučiasi mažiau atsakingi už bendrą rezultatą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kiti pavyzdžiai rodo, kad socialinis dykinėjimas pasireiškia ir tokiomis veiklomis kaip idėjų kūrimas, signalų stebėjimas, straipsnių vertinimas ar net eilėraščių rašymas grupėje.
Socialinio dykinėjimo priežastys
- Didelis grupės dydis: kuo grupė didesnė, tuo kiekvieno nario atsakomybė mažėja.
- Neaiškios pareigos: ribotas aiškumas, kas ką turi atlikti, skatina vangumą.
- Žemas individualaus indėlio matomumas: kai negalima tiksliai įvertinti kiekvieno nario įnašo.
- Silpna grupinė atsakomybė: kai visi jaučiasi mažiau atsakingi už bendrą rezultatą.
- Užduoties nuobodumas ar mažas svarbumas: motyvacija mažėja, kai užduotis atrodo nesvarbi.
Socialinio dykinėjimo pasekmės grupių veikloje
Socialinis dykinėjimas neigiamai veikia komandinio darbo rezultatus. Pavyzdžiui, jei penkių žmonių grupė turi parengti reklamą, kiekvienas gali tikėtis, kad tai padarys kitas, todėl užduotis liks neatlikta arba atlikta skubotai. Tokiu atveju grupėje kyla konfliktai, vėlavimai ir prasta darbo kokybė.
Dar vienas aspektas - sėkmingų grupių veikla priklauso nuo to, ar vadovas sugeba formuoti grupės elgesio normas ir skatinti aktyvų dalyvavimą. Kitaip tariant, jei vadovas aiškiai nurodo, ko tikisi iš grupės, ir pats yra pavyzdys, vadinasi, sumažėja socialinio dykinėjimo tikimybė.
Socialinio dykinėjimo mažinimo būdai
Socialinio dykinėjimo reiškinį galima sumažinti arba visai panaikinti, naudojant keletą veiksmingų priemonių:
- Anonimiško indėlio pašalinimas: būtina, kad kiekvieno grupės nario pastangos būtų matomos ir vertinamos (pvz., ataskaitos, reguliarūs pokalbiai su vadovu apie kiekvieno indėlį).
- Elgesio normos sukūrimas: vadovas turi aiškiai apibrėžti, kokie darbo standartai galioja grupėje ir skatinti narius jais vadovautis.
- Asmeninės atsakomybės didinimas: paskirti konkretų vaidmenį kiekvienam nariui, pavyzdžiui, fasilitatoriaus ar raštininko, kad būtų aišku, kas ką daro.
- Paskatos ir motyvacija: įtraukti motyvacines priemones - nuo pagyrimų iki materialinių paskatų (priedai, bilietai, simboliniai apdovanojimai).
- Mažesnių grupių kūrimas: mažesnės komandos skatina aktyvesnį dalyvavimą ir didina atsakomybę.
- Veiklos stebėjimas: naudoti veiklos orientuotus stebėjimo įrankius, kurie atskiria aktyvią veiklą nuo pasyvaus buvimo grupėje.
Ergonomika ir darbo organizavimas
Socialinio dykinėjimo reiškinys dažnas didelėse susitikimų salėse, erdvėse su atviru planu ir daugiafunkciuose pokalbių kambariuose. Siekiant pagerinti situaciją, naudinga:
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
- sukurti tiek bendruosius erdvinius sprendimus, tiek mažesnius privatumo kampelius (breakout kambarius);
- apibrėžti aiškius susitikimų tikslus ir narių vaidmenis;
- sutrumpinti susitikimų laiką, kad dėmesys išliktų aukštame lygyje;
- naudoti baldus ir erdvę, skatinančią sąveiką (pvz., ratą, interaktyvias lentas).
Socialinio dykinėjimo svarba praktikoje
Suprasti socialinį dykinėjimą svarbu ne tik akademiniams tyrinėtojams, bet ir verslo bei organizacijų vadovams, nes jis tiesiogiai veikia grupių produktyvumą ir aukštos kokybės rezultatų pasiekimą. Nustatant darbo organizavimo ypatumus, vertinant užimtumo duomenis ir planuojant erdves, būtina atsižvelgti į šio reiškinio galimybes ir rizikas.
Jungiant visus minėtus veiksnius, galime sumažinti socialinio dykinėjimo neigiamą poveikį ir padidinti grupių darbo efektyvumą. Tai leis išvengti situacijų, kai bendras darbo rezultatas yra gerokai menkesnis nei kiekvieno nario kaip atskiro individo indėlis.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #dykinejimas #angliskai