Liuksemburgas, viena turtingiausių pasaulio valstybių, garsėja ne tik savo istorinėmis pilimis ir kultūriniu paveldu, bet ir aukštais socialinės apsaugos standartais. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio draudimo sistemą Liuksemburge, įskaitant sveikatos draudimą, mokesčius ir kitus svarbius aspektus, kurie aktualūs tiek gyventojams, tiek turistams.
Kelionės ir sveikatos draudimas
Vasarą daugelis keliauja į Europos šalis, o kelionės metu pasitaiko susirgti ar patirti traumų. Jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jaučiatės saugesnis.
Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?
ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį. ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Kaip ir kur gauti ESDK?
ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. ESDK išduodamos ir vaikams. ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas.
Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje visos paslaugos teikiamos nemokamai?
Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Nepateikus ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lietuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų.
Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?
Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus.
Savanoriškas žalos atlyginimas
Šis būdas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas. Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogėte), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą. Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą.
Vadovaujantis ES teisės aktais, vienoje ES ar EEE šalyje narėje apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Tam, kad Jūs galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite turėti apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą - Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau vadinama - Kortelė) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę.
Valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir šalies (ES, EEE ar Šveicarijos), kurioje lankosi, gyventojai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
ES teisės aktai suteikia teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, priklausančiose ES ar EEE šalių narių ir Šveicarijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Būtinosios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Paslaugos sergantiesiems lėtinėmis ligomis teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz.: dializės paslaugos). Jei žinote, kad Jums reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, pasirūpinkite tuo prieš išvykdami iš savo šalies. Likus 2-3 savaitėms iki kelionės, kreipkitės į teritorinę ligonių kasą, kuri susisieks su šalies, į kurią vykstate, kompetentingąja įstaiga ar ligonine ir susitars dėl Jums reikalingo gydymo.
Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje) iš pradžių reikia pačiam sumokėti už paslaugas, tik tuomet kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos.
Taigi, keliaujant į Liuksemburgą, svarbu pasirūpinti tinkamu sveikatos draudimu ir žinoti, kaip pasinaudoti ESDK teikiamomis galimybėmis.
Info apie Europos sveikatos draudimo kortelę
Liuksemburgo socialinė sistema
Visuomenės sveikatos palaikymo standartai Liuksemburge aukšti, nesunkiai prieinamos lengvatos, dėl socialinio privalomo draudimo sistemos pacientų medicininė apžiūra kainuoja nedaug. Privatus draudimas taip pat padengia nemažą dalį išlaidų. Dideliuose miestuose yra ligoninės, na, o vietines reikmes tenkina klinikos.
Mokesčiai Liuksemburge
Fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinamos visos Liuksemburgo rezidentų pajamos, gautos bet kurioje pasaulio šalyje. Nerezidentų apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis Liuksemburge. Jei asmuo veikia per nuolatinį subjektą (rezidentą), tai jis laikomas rezidentu. Subjektas laikomas rezidentu, jei 90 proc. visų savo pajamų gauna Liuksemburge, arba jis išgyveno Liuksemburge 6 mėn. Mokesčio tarifas: 0-38 proc. priklausomai nuo mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų. Vaikų turintys asmenys arba šeimos moka mažesnius mokesčius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Nerezidentai (jiems apmokestinimas negali būti mažesnis nei 15 proc), vieniši asmenys be vaikų, bei asmenys, kurie nepatenka į žemiau nurodytųjų 1a arba 2 pozicijų kategoriją. Jei ššios kategorijos asmenys uždirba 30 tūkst. la. Našliai ir našlės, asmenys, sulaukę 64 metų, asmenys, auginantys vaikus. Šių kategorijų asmenys, uždirbantys 30 tūkst. eurų per metus, moka 10 proc, o turintys 2 vvaikus - 4 proc. 2. Vedusios poros, mažiau kaip 3 metus išsiskyrusios poros. Šios kategorijos asmenys, uždirbantys 30 tūkst. eurų per metus, moka 4 proc, o turintys vieną vaiką- 1 proc. Fizinių asmenų pajamų mokestis mokamas kas ketvirtį. Darbuotojų įmokas sumoka darbdavys. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais.
Neapmokestinamas minimumas yra 9850 eurų per metus vienam asmeniui ir 19550 eurų per metus vedusioms poroms. Bendrovių pelno mokestį (Impot sur le revenu des collectivites) reziduojančios įmonės moka nuo bendrų visose šalyse gaunamų pajamų. Finansinio holdingo kompanijos, žemės ūkio kooperatyvai, investiciniai fondai šio mokesčio nemoka. Dividendai apmokestinami kaip ir kitos pajamos, tačiau 50 proc. reziduojančių įmonių dividendų, ggautų iš reziduojančių įmonių, neapmokestinami.
gali būti neapmokestinami, jeigu yra visos šios sąlygos: 12 mėn. akcijų holdingo terminas prieš parduodant; akcijos sudaro mažiausiai 10 proc. Socialinės įmokos. Darbdavys moka: pensijos draudimą - 8 proc. atlyginimo; ligos draudimą - 2,65 proc. atlyginimo; nelaimingų atsitikimų draudimą - 0,67-6 proc. atlyginimo; sveikatos darbe mokestį - 0,11 proc. atlyginimo; mokestį nedarbo fondui - 4 proc. pelno mokesčio sumos. Darbuotojas moka: pensijos draudimą - 8 proc. atlyginimo; ligos draudimą - 2,65 proc. atlyginimo; nedarbo draudimą - 2,5 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos. Savivaldos mokesčiais (Impot commercial communal) apmokestinamas įmonės pelnas. Tarifas: 7-12 proc.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Pridėtinės vertės mokesčiu (Taxe sur la valeur ajoutee) apmokestinamos prekės ir paslaugos, parduodamos Liuksemburge. Įmonė turi registruotis kaip PVM mokėtoja, jeigu jos apyvarta didesnė nei 10 tūkst. eurų. Mokesčio tarifai: standartinis PVM 15 proc. ir yra mažiausias ES šalyse; 12 proc. PVM taikomas bešviniam benzinui, reklaminei spaudai, kelionių agentūrų paslaugoms, reklamai, meno kūriniams, tabako gaminiams, alui; 6 proc. - dujoms, elektrai, dyzeliniam kurui; 3 proc. - maisto produktams, vaistams, knygoms, pperiodiniams leidiniams, keleiviniam transportui, sporto paslaugoms; 0 proc. Žyminiu mokesčiu (Taxe d’abonnemeni) apmokestinama kai kurių rūšių įmonių akcijos ir turtas. Finansinio holdingo kompanijos moka 0,2 proc. dydžio mokestį nuo kompanijos akcijų rinkos vertės. Investiciniai fondai moka mokestį nuo fondo turto {totai net assets), įvertinamo kas ketvirtį: instituciniai fondai (instutional funds) ir piniginiai fondai (monetary fiinds) apmokestinami 0,01 proc.
Liuksemburge pinigų srautų į šalį ir iŠ šalies judėjimo monitoringą vykdo Liuksemburgo centrinis bankas. Visus į šalį ateinančius ir iš šalies išeinančius fondus turi lydėti atitinkama dokumentacija. Tačiau ši kontrolė neturi realaus poveikio laisvam kapitalo judėjimui, yra daugiau formali. Pelnas,, palūkanos ir dividendai gali būti išmokami užsienio piliečiams be jokių apribojimų.
Praktinė informacija keliautojams
Jei reikalinga skubi pagalba, turistai gali kreiptis į avarinių situacijų tarnybas. Turistams rekomenduojama įsigyti sveikatos draudimą, kuris padengtų gydymo išlaidas užsienyje. Vykstant į Liuksemburgą privalomai skiepytis nereikia. Planuojant kelionę į Liuksemburgą derėtų atminti, jog tai viena šalių, kuriose pragyvenimo lygis itin aukštas. Dėl šios priežasties ir apgyvendinimo paslaugos yra gerokai brangės. Norint apsistoti Liuksemburgo mieste, už nakvynę dviems trijų žvaigždučių viešbutyje gali tekti pakloti nuo 100 eurų. Siekiantiems patirti viską, ką Liuksemburgas siūlo geriausio, siūloma apsistoti 4-5 žvaigždučių viešbučiuose, kuriuose nakvynės kaina dviems atsieis daugiau nei 150 eurų.
Liuksemburgo nacionalinę virtuvę smarkiai paveikė istorinės bei kultūrinės aplinkybės, todėl daugumą maisto ruošimo paslapčių jie yra perėmę iš aplinkinių valstybių. Tačiau atvykėlius iš svetur liuksemburgiečiai tikrai turi kuo nustebinti. Liuksemburgo virtuvė valstietiška, turininga ir kartu aristokratiška - dominuoja mėsos patiekalai su daržovių garnyru. Labai populiarios įvairių rūšių dešrelės ir paštetai. Galite paragauti bouneschlupp pupelių sriubos su šonine. Liuksemburgiečiai puikiai gamina upėtakius, vėžius, ešerius ir lydekas, dažniausiai ant anglių, su aromatingais saldžiarūgščiais vyno padažais. Populiariausias užkandis - vietinių sūrių asortimentas, kokybe nenusileidžiantis prancūziškiems ir olandiškiems.
Liuksemburgo kunigaikštystė turi puikiai išvystytą viešojo transporto tinklą. Daugumą miestų ir miestelių šioje valstybėje jungia traukinių linijos ir autobusų maršrutai. Tiek traukiniams, tiek ir autobusams galioja tos pačios kainos. Galima įsigyti trumpalaikį vienkartinį bilietėlį kelionei iki 2 valandų trukmės (kainuoja 2 eurus), vienos dienos bilietą, galiojantį iki sekančios dienos 4 valandos ryto (kainuoja 4 eurus). Viešojo transporto bilietėlius patogu įsigyti elektroniniu būdu, taigi prieš keliaujant į Liuksemburgą derėtų parsisiųsti mticket mobiliąją programėlę. Viešasis Liuksemburgo transportas yra greitas, švarus ir nemokamas. Taip, teisingai, nuo 2020 m. visos viešojo transporto rūšys - autobusai, traukiniai ir tramvajai - visame Liuksemburge nemokami. Bilieto pirkti nereikia, tačiau visi keleiviai, konduktoriui paprašius, turi parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Keliai Liuksemburge nepriekaištingos kokybės, vairuotojai mandagūs ir atsargūs, nevairuoja neapgalvotai (greičio apribojimai miestuose 60 km/h, už jų - 90 km/h, greitkeliuose - 120 km/h) ir netrikdo kitų eismo dalyvių ramybės.
Lankytinos vietos Liuksemburge
- Liuksemburgo senamiestis
- Nacionalinis istorijos ir meno muziejus
- Europos Bendrijos Teisingumo Teismas
- Pétrusse kazematai
- Notre Dame katedra
- Palais Grand Ducal rūmai
- Liuksemburgo miesto istorijos muziejus
- Pont Adolfo tiltas
- Šv. Michaelo bažnyčia
- Trys Bokštai
Kada geriausia keliauti į Liuksemburgą?
Liuksemburgą verta aplankyti bet kuriuo metų laiku, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriuose regionuose paslaugų kiekis priklauso nuo tuo metu esančio sezono. Gegužė, birželis ir rugsėjis įprastai yra tikrai tinkami mėnesiai, kadangi tuo metu oras yra pakankamai šiltas, o kritulių - nedaug. Liepa ir rugpjūtis Liuksemburge būna šiltesni, tačiau tuo metu iškrenta kiek daugiau kritulių.
Kita svarbi informacija
- Leidžiamas alkoholio kiekis Liuksemburge - 0,5 promilės.
- Oficiali Liuksemburgo valiuta yra euras (EUR).
- Pietūs nebrangioje kavinėje žmogui vidutiniškai kainuoja 20 EUR.
- Trijų patiekalų vakarienė restorane dviem - nuo 70 EUR.
- Pigiausia apsistoti nakvynės namuose, kuriuose nakvynė su pusryčiais kainuoja nuo 25 EUR.
- Butų nuoma parai kainuoja nuo 70 EUR.
- Dvivietis kambarys prabangiame sostinės penkių žvaigždučių viešbutyje - nuo 255 EUR.
- Nepretenzingi lauko poilsio mėgėjai gali išsinuomoti namelį kempinge už 40 EUR parai.
Ekonominė apžvalga
Liuksemburgas yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, o jo žmogaus pajamų dydį pralenkia tik Šveicarija. Liuksemburgo klestėjimas natūraliai paremtas geležies ir plieno pramone, kuri buvo pradėta vystyti 1880m., kai buvo rasti didžiuliai geležies rūdos ištekliai Liuksemburgo pietvakariuose. Nors geležies rūdos ištekliai jau ilgai eksploatuojami, geležies ir plieno pramonė išliko svarbi, sudaranti apie 30% visos gaminamos produkcijos (1994 m.). Nuo 1970m., kai pasaulinės plieno kainos ėmė kristi ir geležies rūdos ištekliai buvo smarkiai sumažėję, Liuksemburgo ekonomikos augimas ėmė priklausyti nuo kitų pramonės šakų: chemijos, tekstilės, plastiko, maisto vystymosi, o taip pat ir bankų bei finansinio aptarnavimo sektorių augimo.
Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Bankai sukuria 15% Liuksemburgo BVP (bendras vidaus produktas). Nuo 1968 m. čia įsikūręs Europos investicijų bankas - ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus, kad užtikrintų subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, tolygią regionų raidą.
Prekyba
Liuksemburgas intensyviai vysto prekybą su Belgija, Vokietija ir Prancūzija. Eksportas su šiomis šalimis sudaro beveik 60%, o importas - apie 80%. Liuksemburgas buvo vienas iš pirmųjų Europos Ekonomikos Bendrijos narių (dabar ES) ir 1980m. dėl glaudesnio Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo. 1999m. Liuksemburge įvestas Euras, tačiau visiškai nacionalinę valiutą jis pakeitė tik per tris metus po jo įvedimo.
Duomenys apie Liuksemburgą
Oficialus pavadinimas - Liuksemburgo Didžioji Hercogystė. Tai nedidelė valstybė tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kuri neturi tiesioginio išėjimo prie jūros. Plotas - 2586 km2. Švietimas. Liuksemburgas turi trijų pakopų mokyklų sistemą (vaikų darželis, pradinė mokykla, vidurinė mokykla). Kalba. Liuksemburgiečiai pasižymi puikiu kalbų mokėjimu. Nuo vaikystės mokomasi vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių (gimtoji) kalbų, vėliau pasirinktinai anglų, olandų, ispanų ar italų. Prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbos yra oficialios. Religijos. Iš esmės visuomenę sudaro pasauliečiai, tačiau daugiau nei 90% gyventojų yra nominalieji katalikai.
| Sritis | Duomenys |
|---|---|
| Oficialus pavadinimas | Liuksemburgo Didžioji Hercogystė |
| Plotas | 2,586 km2 |
| Kalbos | Liuksemburgiečių, vokiečių, prancūzų |
| Religija | Katalikybė (dauguma) |
tags: #socialinis #draudimas #liuksemburge