Švedijos socialinis modelis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip suderinti aukštus socialinius standartus, stiprias profesines sąjungas ir konkurencingą ekonomiką. Šiame straipsnyje surinktos įžvalgos iš seminaro apie socialinį dialogą ir dabartines diskusijas Lietuvoje, palyginimai su Švedijos patirtimi bei konkrečios temos: darbo laikas, kolektyvinės sutartys, minimalios pajamos, socialinių garantijų poreikis ir profesinių sąjungų vaidmuo.
Socialinio dialogo reikšmė ir institucijos
Socialinis dialogas, vis dar yra priemone spręsti darbuotojų ir darbdavių problemas.
Socialinio dialogo instituciją sudaro ministrai, profesinių sąjungų vadovai, darbdavių organizacijų prezidentai.
Socialiniai partneriai atlieka labai svarbų vaidmenį gerai veikiančioje darbo rinkoje. Socialinis dialogas, tai geriausia priemone siekti bendrų tikslų.
Seminare apie socialinį dialogą ir socialinį modelį pranešimus siejo pokyčiai darbo santykiuose ir socialiniame dialoge. Piotr Duda pristatė Lenkijos naujai priimtą įstatymą dėl Socialinio dialogo plėtojimo ir socialinių partnerių statuso. Pagal šį įstatymą, socialinis dialogas turi labai aukštą lygį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Panaši struktūra Lietuvoje buvo 1995 metais, bet dabar Lietuvoje Trišale taryba praranda savo politinę reikšmę.
Kolektyvinės sutartys ir derybų reikšmė
Kolektyvinės sutartys ne tik padeda derinti geresnes darbo sąlygas, bet ir kurti didesnį pasitikėjimą darbo vietoje.
Darbuotojai ir darbdaviai turi plačias galimybes savarankiškai susitarti dėl abiem pusėms priimtinų darbo sąlygų, perkeliant dalį įstatymų reguliavimo į kolektyvines sutartis.
Tik profesinės sąjungos galės sudaryti kolektyvinę sutartį ir ji galios tik profsąjungų nariams.
Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos 327 tūkst. darbuotojų, arba maždaug ketvirtadaliui šalies dirbančiųjų. Nuo 2019 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis nuosekliai didėja: nuo 14,8 proc. 2019 m., 21,03 proc. 2020 m., iki 26 proc. 2026 m.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
ES direktyva numato, kad valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 proc., turėtų siekti didesnio kolektyvinių sutarčių aprėpties lygio. Dauguma kolektyvinių sutarčių Lietuvoje sudaroma viešajame sektoriuje (apie 69 proc.), privačiame sektoriuje - apie 30 proc.
Darbo laikas, sveikata ir šeima
Darbo laikas - ar dirbdami 8 valandas per dieną galime pakankamai užsidirbti, kad galėtume išlaikyti savo šeimas.
Darbo laikas viena iš problemų besikeičiančioje darbo rinkoje. Bet darbo laikas vis dar skirtingas paliginus visas ES šalys. Vokietijoje dirbama mažiau, Anglijoje ir post komunistinėse šalyse dirbama vis ilgiau.
Darbuotojai dirbantys ilgai neturi galimybių buti su šeimomis.
Darbo laikas, jo įtaka sveikatai, šeimai, gyvenimo kokybei - tai viena iš pagrindinių temų, kurias kėlė seminaro pranešėjai.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Skirtingos mokėjimo sistemos ir minimalios pajamos
Skirtingos mokėjimo sistemos įvairiose ES šalyse.
Dr. Romas Lazutka kalbėjo apie minimalių socialinių garantijų nustatymą visos Europos lygmenyje. Romas Lazutka taip pat kalbėjo apie būtinybę nustatyti minimalų atlyginimą.
Šiuo metu Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES.
Lietuvos problema, kad žmonės gaunantys MMA negali išmaitinti savo šeimų, ypač skursta vieniši tėvai.
Profesinių sąjungų laisvė ir pavojai reformoms
Ar profesinės sąjungos turi kelti žmones kovai už savo teisės?
Be to, naujas Darbo kodeksas stipriai apriboja profesinių sąjungų steigimosi ir veikimo laisvę. Su tokiomis pataisomis negalime sutikti.
Profsąjungos pirmininką bus galima atleisti iš darbo išmokant jam šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, o atleidžiant profsąjungų renkamųjų organų narius bus prašoma sutikimo iš Darbo inspekcijos.
Kitas klausimas - regionines ir šakines profsąjungas gali įsteigti tik penkios pirminės profsąjungų organizacijos, kitaip jos nebus pripažintos regiono ar šakos lygmenyje.
Profsąjungos nebetenka teisės į informavimą ir konsultavimą. Svarbus vaidmuo darbuotojų atstovavime tenka Darbo taryboms, jos bus pagrindinės darbo interesų ginėjomis, nes net atleidžiant grupę darbuotojų bus informuojama tik darbo taryba. Profesinių sąjungų atstovai irgi gali būti darbo tarybos sudėtyje, bet jų skaičius yra ribojamas.
Švedijos socialinis modelis: esminiai bruožai
Švedijos socialinis modelis, dar vadinamas socialinės gerovės valstybės modeliu, grindžiamas stipriomis profesinėmis sąjungomis, plačiomis socialinėmis išmokomis ir aukšta mokesčių našta. Aukšto lygio socialinės gerovės pasiekimo finansavimą užtikrina mokesčių sistema.
Aukšto lygio socialinės gerovės pasiekimo finansavimą užtikrina mokesčių sistema. Pagal mokestinę naštą, viršijančią 51% BVP, Švedija ir Danija pirmauja Europoje, o jų biudžeto išlaidų didžioji dalis atitenka socialinei sferai.
Švedijos modelio privalumai: visuotinis užimtumas kaip prioritetas, stiprūs kolektyviniai susitarimai (pvz., Salčiobadeno kolektyvinis susitarimas 1938 m.), plataus masto profesinių sąjungų narystė bei ilgalaikių susitarimų tradicija.
Švedijoje yra didžiulis akcentas į lyčių lygybę, seksualinių ir kitų mažumų teises, į žmogaus ir individo teises bendrai.
Teslos streikas Švedijoje kaip modelio išbandymas
Teslos streikas Švedijoje iliustruoja kovos už švedišką socialinį modelį svarbą. Iš vienos pusės, tai buvo streikas dėl darbuotojų dalyvavimo nustatant darbo užmokestį ir darbo sąlygas, tačiau iš kitos pusės, - dėl Šiaurės šalių socialinio modelio apgynimo nuo amerikietiško kapitalo įmonės, nesutinkančios prisitaikyti prie švediškų darbo santykių tradicijos bei kategoriškai nusistačiusios prieš profesines sąjungas.
Streikas prasidėjo praėjusių metų spalį. Prie streiko pamažu pradėjo jungtis ir pašto darbuotojai, dažytojai, elektrikai ir uostų darbuotojai, kurie atsisakė atlikti su Tesla susijusius darbus. Neilgai trukus jis įgavo tarptautinį mastą ir peržengė Švedijos ribas - solidarumą parodė ir kitos Šiaurės šalių profesinės sąjungos.
„Tesla“ ir toliau tvirtai laikosi savo tikslo likti įmone be profsąjungų, o tai reiškia ir absoliutų Švedijos socialinio modelio atmetimą. Įmonė galėjo prisijungti prie Švedijos transporto įmonių konfederacijos ir pasirašyti sektorinę kolektyvinę sutartį, tačiau nusprendė to nedaryti.
Lietuvos kontekstas: reformos, ministerijų politika ir EK rekomendacijos
Šis seminaras buvo labai svarbus dabar, todėl, kad šiuo metu Lietuvoje svarstomas socialinis modelis, kuris apima darbo santykių ir socialinės sistemos reformą. Lietuvos Seime yra svarstomas naujas Darbo Kodeksas ir nauji socialinės apsaugos įstatymai. Tokios reformos jau įvyko Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Vyksta pokyčiai visoje Europoje.
Vyriausybės formuodamos politiką nuolat kartoja, kad EK reikalauja vienų ar kitų sprendimų. Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė ir seminaro pranešėjai pabrėžė, kad naujas Darbo kodeksas turi paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą, nes keičiasi pats darbuotojas, darbo rinka. Jei norima atleisti darbuotoją per dvi savaites, tai neturi sukelti baimės darbuotojui, nes turi suveikti nedarbo draudimo sistema.
Diskusijoje dalyvavę darbdavių atstovai sakė tikintys, kad socialinis dialogas stiprės, nors politikų nuomonė buvo skirtinga.
Capacity building ir mokymai: investicija į dialogą
Vilniaus Universiteto profesorė Daiva Petrylaitė pristatė atliktą tyrimą dėl socialinio dialogo plėtojimo Lietuvoje. Lietuvoje buvo investuota į darbuotojų mokymus, kad darbuotojai butų apmokyti derybų, socialinio dialogo plėtojimo meno. Tyrimo rezultatai rodo, kad buvo apmokyta virš 10 tukst. darbuotojų. Mokymai buvo organizuojami Europos sąjungos lėšomis.
SADM įgyvendina projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“. Projektas stiprina darbdavių ir profesinių sąjungų kompetencijas, keičia požiūrį į socialinio dialogo svarbą, didina informuotumą šiais klausimais, skatina narystę profesinėse sąjungose ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, ypatingą dėmesį teikiant privačiam sektoriui.
Regioniniai pavyzdžiai ir patirtys
Waldemar Bartosz pristatė socialinio dialogo rezultatus regiono lygmenyje. Kai Lenkijoje buvo reorganizuojamas Darbo kodeksas, socialiniai partneriai buvo labai aktyvūs, pavyko išsaugoti darbo vietas atkurtoje gamyboje.
Kaspars Racenajs ir Peep Paterson pristatė kokios garantijos liko profesinėms sąjungoms liberalizavus Darbo Kodeksą Latvijoje ir Estijoje; jiems pavyko išsaugoti tam tikras darbuotojams naudingas nuostatas. Pavyzdžiui, kolektyvinė sutartys galioja visiems profsąjungų nariams, negalima iš darbo atleisti profsąjungos lyderio be profsąjungos sutikimo.
Socialinės apsaugos klausimai: pensijos ir neįgalieji
Lietuvoje labai sparčiai mažėja dirbančiųjų skaičius ir labai stipriai didėja migracija. Todėl skubiai reikalinga pensijų reforma.
Ewa Zydorek paminėjo, kad Lenkijoje buvo panaikinti antros pakopos pensijų fondai, jų patirtis rodo, kad socialiniame draudime labai sumažėjo lėšų dėl darbo santykių liberalizavimo, nes daug darbuotojų buvo įdarbinti pagal individualios veiklos pažymėjimus.
Iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje susiję ir su asmeninio asistento paslaugų plėtra: Švedijoje asmeninio asistento pagalbą neįgalieji gali gauti dar nuo 20 a. pabaigos. Švedijos pavyzdys rodo įvairius administravimo modelius: individualus krepšelis, kooperatyvai, savivaldybės.
Nuo liepos mėnesio negalią turintys žmonės Lietuvoje galės gauti pagalbos atliekant buities darbus, važiuojant apsipirkti, pas gydytoją ar vykdant kitą veiklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo liepos asmeninio asistento pagalba bus suteikta daugiau nei pusei tūkstančio žmonių. Tikimasi, kad kitąmet šia paslauga naudosis apie pusantro tūkstančio gyventojų.
Komunikacija, dezinformacija ir visuomenės sąmoningumas
Socialiniai tinklai ir dezinformacija yra svarbi tema viešajame diskurse. Henrikas Fexeusas pataria: „Stenkitės išlikti objektyvūs. Patikrinkite tai, ką jums teigia. Pasidomėkite recenzuojamais moksliniais tyrimais. Pasistenkite suprasti, kad net ir tada, kai viskuo abejojate, galite atsidurti „filtro burbule“.“
Rašytojas siūlo: „Vienas iš svarbių žingsnių, kuris bent jau padėtų sumažinti melagysčių poveikį, - nustokite naudotis pagrindiniais tų melagysčių komunikacijos kanalais. Ištrinkite savo socialinių tinklų paskyras arba naudokitės jomis taip, kaip naudojotės prieš dešimtmetį - tik norėdami palaikyti ryšį su draugais ir šeima.“
Švedijos pirmininkavimas ES ir prioritetai, susiję su darbo sąlygomis
Švedijos pirmininkavimas ES Tarybai skyrė erdvės užimtumo bei socialinės politikos klausimams. Programa pažymi, jog visi darbuotojai turi teisę į gerą darbo aplinką, nepaisant darbdavio dydžio ar užimtumo formos. Švedija ketina stiprinti socialinį dialogą, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą dėl sustiprinto socialinio dialogo.
Pirmininkaujanti Švedija siekia paankstinti pasiūlymus dėl darbo sąlygų gerinimo dirbant platformose, peržiūrėti Cheminių medžiagų direktyvą, atnaujinti socialinės apsaugos koordinavimo taisykles ir skatinti Direktyvą dėl lygybės institucijų bei Skaidraus atlygio direktyvą.
Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo reikšmė
Švedija buvo pirmoji užsienio valstybė, ištiesusi Lietuvai visapusišką pagalbos ranką po nepriklausomybės atkūrimo. Savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenės atstovai taip pat teikė visokeriopą paramą sveikatos apsaugos įstaigoms, universitetams, mokykloms, vaikų globos namams, religinėms bendrijoms, kultūros organizacijoms ir centrams.
Švedija tapo viena svarbiausių Lietuvos verslo partnerių, daugiausiai į Lietuvą investuojanti valstybė. Ambasadoriaus veikla leidžia matyti daug pavyzdžių, kai būtent iš Švedijos institucijų lietuviai semiasi patyrimo, kai švediško kapitalo įmonės Lietuvoje diegia naują supratimą į žmogų, darbo santykius, darbo etiką.
Praktiniai siūlymai Lietuvai, remiantis seminaro diskusija ir Švedijos patirtimi
- Stiprinti kolektyvinių sutarčių aprėptį, ypač privačiame sektoriuje; skatinti jų sudarymą per mokymus ir finansinę paramą.
- Saugoti profesinių sąjungų steigimosi ir veiklos laisvę, užtikrinti jų teisę į informavimą ir konsultavimą.
- Užtikrinti minimalias pajamas ir peržiūrėti MMA, ypač atsižvelgiant į šeimų ir vienišų tėvų poreikius.
- Plėtoti socialinį dialogą instituciniame lygyje, atkuriant Trišalės tarybos politinę reikšmę arba sukuriant analogišką mechanizmą.
- Investuoti į darbuotojų derybinius gebėjimus ir socialinio dialogo kompetencijas - tęsti mokymus ir „capacity building“ programas.
- Stebėti ir reaguoti į darbo laiko poveikį šeimai ir darbuotojų sveikatai - skatinti lankstesnes, bet socialiai tvarias užimtumo formas.
- Mokytis iš Švedijos asmeninių asistento paslaugų patirties siekiant didinti neįgaliųjų savarankiškumą.
- Užtikrinti, kad ES taisyklės (pvz., komandiruotų darbuotojų) nebūtų naudojamos siekiant susilpninti streikus ar kolektyvines derybas.
Seminaro pabaigoje buvo paruoštos rezoliucijos: Capacity building for collective bargaining and industrial relations; Coordination of Collective Bargaining. Seminare dalyvavo 60 dalyvių, užsienio svečiai iš 7 šalių. Užsienio pranešėjų patirtys - iš Lenkijos, Latvijos, Estijos - parodė, kad reformos gali eiti skirtingais keliais, tačiau socialinio dialogo išsaugojimas ir darbuotojų garantijų užtikrinimas lemia mažesnę socialinę žalą.
Lietuvos galimybės įtakoti procesus
- Lietuva gali taikyti prevencinį požiūrį - remti dialogą tarp socialinių partnerių, investuoti į mokymus ir skatinti kolektyvinių sutarčių plėtrą.
- Vyriausybė turėtų aiškiai komunikuoti EK rekomendacijų kontekstą ir nesiorientuoti į vienpusį reikalavimų vykdymą, ypač jei tai mažina socialines garantijas.
- Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas (pvz., su Švedija ir Skonės regionu) suteikia galimybių semtis geros praktikos ir pritraukti investicijų, kurios derintų ekonominį augimą su aukštais socialiniais standartais.
Baigiamųjų minčių gausa iš seminaro
Seminarą gerą toną uždavė monsinjoras Žydrunas Vabalis. Darbą, kurį atlieka žmogus, negalima vertinti vien pinigais, nes pats žmogus yra vertybe. O šiandien žmogaus darbas yra vis mažiau vertinamas.
tags: #socialinis #dialogas #svedijoje