Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei.
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
Socialinio darbo samprata ir profesijos specifika
Socialinio darbo samprata, anot McPherson ir Abell (2022), yra profesija, pirmiausia susijusi su psichosocialinių problemų ir trūkumų, egzistuojančių asmens ir jo socialinės aplinkos santykiuose, ištaisymu. Šis reiškinys visuomenėje vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistavo visada, tačiau mokslinį pagrindą įgijo paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais.
Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, amžiaus, lyties ar orientacijos žmonėmis.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kompetencija ir profesinis tobulėjimas
Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodytus gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzaminą, taip pat gebėjimą atlikti darbo užduotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI).
Tik praktine veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga. Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
Vaidmenų įvairovė: advokatas tarp kitų funkcijų
Literatūroje nurodoma, kad socialiniai darbuotojai atlieka daugybę vaidmenų, įskaitant socialinį darbuotoją kaip advokatą, patarėją, darbuotoją, partnerį, rizikos vertintoją, priežiūros vadovą ir socialinės priežiūros darbuotoją. Žinoma, išvardinti ne visi galimi vaidmenys, tačiau akivaizdu, kad socialiniai darbuotojai gali atlikti gana prieštaringus vaidmenis.
Dažniausiai pastebima klaidinga nuomonė apie socialinį darbą yra ta, kad žmonės labdarą, paramos teikimą ir savanorišką veiklą klaidingai laiko socialiniu darbu, tačiau iš tikrųjų tai nėra socialinis darbas, nes jis nesuteikia ilgalaikio žmogaus problemų sprendimo ir neįgalina žmogų savarankiškai susidoroti su savo problemomis.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pavyzdžiui, pagrindinis individualaus darbo su asmeniu principas gali būti pakeistas dėl būtinybės imtis priežiūros vadovo pareigų. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai skirtingomis aplinkybėmis gali atlikti skirtingus socialinius vaidmenis, pavyzdžiui, teikdami paslaugas skirtingoms paslaugų gavėjų grupėms bei skirtingu karjeros laikotarpiu.
Socialinis darbuotojas kaip advokatas
Į socialinį darbuotoją taip pat galima žiūrėti kaip į krizes patiriančių ar socialiai atskirtų asmenų advokatą. Advokatūros vaidmenį taip pat galima atlikti asmenims ar grupėms, pavyzdžiui, šeimoms ar bendruomenėms, o tam tikrais atžvilgiais advokato vaidmuo taip pat gali būti siejamas su bendruomenės darbu.
Šį vaidmenį atliekantis socialinis darbuotojas gali padėti asmenims ar grupėms, juos atstovaudamas, kalbėdamas jų vardu arba padėdamas jiems išreikšti savo norus, poreikius ir siekius. Tokiam vaidmeniui sėkmingai įgyvendinti būtini glaudūs paslaugų gavėjo ir socialinio darbuotojo santykiai.
Kalbant apie socialinį darbuotoją kaip advokatą ir socialinį darbuotoją kaip partnerį, svarbiausias ir pagrindinis tikslas yra asmens ar grupės asmenų įgalinimas.
Kiti pagrindiniai vaidmenys
- Patarėjas arba asmeninis konsultantas: Toks darbuotojas rūpinasi individualiais klausimais, tai yra stengiasi visapusiškai padėti konkrečiam su problemomis susiduriančiam asmeniui.
- Grupės darbuotojas: Toks socialinis darbuotojas rūpinasi probleminių bendruomenės grupių problemų sprendimu ir psichosocialinių poreikių tenkinimu.
- Organizatorius: Tai pagrindinis socialinio darbuotojo vaidmuo bendruomenėje.
- Poreikių analizuotojas: Siekdamas patenkinti tikslinės grupės ar bendruomenės poreikius, socialinis darbuotojas visų pirma turi atlikti prioritetinių poreikių analizę.
- Projekto vadovas: Socialinis darbuotojas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį poreikių analizėje, įgyvendinime ir valdant projektą.
- Pagalbininkas: Socialinis darbuotojas padeda teikiant įvairią vyriausybės, NVO, tarptautinių organizacijų paramą ir pagalbą vargšams, socialiai atskirtiems, nepalankioje padėtyje esantiems ar neįgaliems asmenims ir grupėms.
- Vidurinės grandies vadovas, tarpininkas: Socialinis darbuotojas padeda bendruomenės nariams priimti paslaugas iš valdžios institucijų.
- Socialinis darbuotojas, kaip priežiūros vadovas: Socialiniai darbuotojai taip pat gali atlikti priežiūros vadovo vaidmenį.
- Socialinis darbuotojas kaip socialinės kontrolės palaikytojas: Socialinis darbuotojas gali būti laikomas socialinės kontrolės palaikytoju.
Praktiniai aspektai dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Vertybės, etika ir visuomenės lūkesčiai
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse (2017) nurodyta, kad „Lietuvos socialiniai darbuotojai siekia, kad kiekvienas žmogus gyventų oriai, visuomenė būtų pilietiška ir demokratiška visiems, o žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai jų darbe būtų pagrindiniai“.
Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Tame matau paradoksą. Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą.
Pagrindinis visuomenės lūkestis iš socialinio darbo profesijos yra - ,,išgydyti“ socialines žmonių problemas. Tačiau, visuomenė keldama lūkesčius turi prisidėti prie jų įgyvendinimo, o ne ,,trukdyti“ pokyčių procesui. Neigiamos sąvokos, kurios vartojamos kalbant apie socialiai pažeistus asmenis ir socialinius darbuotojus, atspindi neigiamą visuomenės požiūrį, bei kuria hierarchinius santykius tarp kliento ir specialisto, kuris šių santykių kontekste pasižymi galia ir statusu.
Darbo patirtys ir profesinis identitetas: kolegų įžvalgos
Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais.
Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti. Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis.
Manau, svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti mūsų profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą. Pakviečiau mūsų įstaigos socialinius darbuotojus pamąstyti ir pasidalinti savo mintimis apie savo pasirinkimą dirbti socialinį darbą, kokią savo darbo prasmę jie mato šiandieninėje visuomenėje, kokius lūkesčius jaučia iš visuomenės, kas juos įkvepia darbui ir kas padeda ,,neperdegti“, ko jie mokosi, kaip tobulina savo veiklą.
Apibendrinančios kolegų mintys
- Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju.
- Perdegimas - sunkiausia socialiniame darbe, todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau.
- Įkvepia kolegų palaikymas, kūrybiškas požiūris į darbą, nauji iššūkiai ir supratimas, kokią svarbią ir reikalingą misiją atliekame.
- Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo.
- Socialinis darbuotojas turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys.
- Pagrindinis ir bendras tikslas - asmens ar grupės asmenų įgalinimas, gerinant jų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Rekomendacijos praktikai
- Nuolatos ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
- Remtis teorija, empirija ir nuolat reflektuoti savo praktiką.
- Užtikrinti, kad advokatūros veikla būtų grindžiama glaudžiais paslaugos gavėjo ir socialinio darbuotojo santykiais.
- Skatinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
- Atkreipti dėmesį į prevenciją per komandinį darbą ir įtraukiant plačią paramos sistemą, taip mažinant perdegimo riziką.
| Vaidmuo | Pagrindinės funkcijos |
|---|---|
| Advokatas | Atstovavimas, įgalinimas, atstovavimas bendruomenėse |
| Patarėjas | Individualios konsultacijos, elgesio pokyčiai |
| Organizatorius / Projekto vadovas | Poreikių analizė, išteklių sutelkimas, projektų įgyvendinimas |
| Priežiūros vadovas | Paslaugų koordinavimas, priežiūros organizavimas |
Apibendrinant, socialinio darbuotojo, ypač atliekančio advokato vaidmenį, bendras tikslas yra asmens ar grupės asmenų įgalinimas, gerinti jų gyvenimo kokybę, palaikyti savarankiškumą ir užtikrinti teisių apsaugą bei socialinį teisingumą.
tags: #socialinis #darbuotojas #vaidmenysadvokatas