Socialinis darbas yra profesija, kurios esmė - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas ir įveikti sunkumus. Tai reikalauja ne tik specialių žinių ir įgūdžių, bet ir tam tikrų asmeninių savybių, kurios leidžia efektyviai bendrauti su klientais, suprasti jų poreikius ir padėti jiems atgauti savarankiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias asmenybės savybes, kurios būtinos socialiniam darbuotojui, siekiant sėkmingai vykdyti savo profesinę veiklą.
Socialinio darbo esmė ir ištakos
Socialinio darbo esmė - ne filosofija, o žmonių praktinė veikla, noras padėti kitam žmogui savo raidoje tapo socialiniu darbu. Socialinis darbuotojas sprendžia daug situacijų. Tik turint reikiamą išsilavinimą ir patirtį, galima gerai atlikti socialinio darbo funkcijas. Socialiniai darbuotojai pagalbą teikia užmezgę santykį su klientu, bendraudami, pažindami jo situaciją ir jo aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus. Socialinis darbuotojas padeda žmogui atgauti savarankiškumą, atstovauja jo teisėms, padeda atkurti socialinius ryšius, kuriuos žmonės yra praradę.
Neretai pamirštama, kad socialinio darbo kokybei įtakos turi socialiniai darbuotojai - socialinio darbo subjektai. Socialinio darbuotojo profesinei veiklai yra svarbios subjektyviosios profesijos aplinkybės. Straipsnyje siekiama teoriškai pagrįsti, kad socialinio darbuotojo asmenybės savybės atskleidžia jo santykį su profesija ir teikia informacijos apie profesinės veiklos kokybę. Asmenybės vaidmuo socialiniame darbe labai svarbus ir dėl to, kad socialinis darbuotojas dirba su žmogumi ir jo aplinka. Aplinka kupina visokių veiksnių, vienas iš kurių - bendruomenė, ugdanti vertybes ir kolektyvinę sąmonę. Bendruomenė ugdo savybes: užuojautą nelaimės atveju, dvasinę paramą, savitarpio pagalbą, kurios daro įtaką sprendžiant socialines problemas.
Svarbiausios asmenybės savybės Socialiniam Darbuotojui
Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empata, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Empatija ir atjauta - tai gebėjimas suprasti ir atjausti kito žmogaus jausmus ir išgyvenimus. Socialiniam darbuotojui būtina suprasti kliento situaciją, įsijausti į jo būklę ir parodyti jam nuoširdų rūpestį. Empatija padeda užmegzti pasitikėjimo santykį su klientu, kuris yra būtinas sėkmingam bendradarbiavimui. Ketinančiųjų dirbti pagal specialybę elgesyje dažniau reiškiasi empatija, pagarba, užuojauta, šiluma ir nešališka pagalba.
Kantrybė ir tolerancija Socialiniam darbui dažnai susijęs su sudėtingomis situacijomis ir įvairiais žmonėmis, turinčiais skirtingus požiūrius ir patirtis. Socialinis darbuotojas turi būti kantrus, supratingas ir tolerantiškas, net jei susiduria su pasipriešinimu ar neigiamomis emocijomis. Svarbu suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Atsakomybė ir profesionalumas Socialinis darbuotojas prisiima didelę atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Jis turi laikytis profesinės etikos, gerbti kliento orumą ir konfidencialumą. Taip pat svarbu nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas. Socialinis darbuotojas turi jausti ir žinoti, ar jis vertingas darbuotojas, ar ne.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Atkaklumas ir iniciatyvumas Socialinis darbas dažnai reikalauja atkaklumo ir iniciatyvumo, ypač sprendžiant sudėtingas problemas. Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs ieškoti įvairių sprendimų būdų, bendradarbiauti su kitais specialistais ir atkakliai siekti kliento gerovės. Socialiniam darbuotojui reikia prisitaikyti prie nuolat kintančių darbinės veiklos poreikių, problemas spręsti ramiai ir, nepaisant įvairialypio pasipriešinimo visame pokyčių procese, turėti viziją ir laikytis tikslo.
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti Socialinis darbas yra susijęs su nuolatiniu bendravimu su klientais, jų šeimos nariais, kolegomis ir kitais specialistais. Socialinis darbuotojas turi gebėti efektyviai bendrauti, klausytis, išreikšti savo mintis ir bendradarbiauti su kitais, siekiant bendro tikslo. Vidinė motyvacija ir tikslų siekis Nuolat rūpinantis kitų problemomis, socialinis darbuotojas turi turėti pakankamai daug vidinės motyvacijos, kuri jį motyvuotų nepasiduoti ir rūpintis kitais asmenimis. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis. Motyvacija padaro darbuotoją aukšto lygio profesionalu, nes skatina domėtis darbu, aktyviai veikti, padeda pajusti savo veiklos prasmę, nesukelia nuobodulio.
Gebėjimas kontroliuoti emocijas ir stresą Socialinis darbas gali būti emociškai sunkus ir sukelti stresą. Socialinis darbuotojas turi mokėti kontroliuoti savo emocijas, atpažinti savo reakcijas atsidūrus įvairiose situacijose ir rasti būdų, kaip įveikti stresą. Svarbu ne tik mokėti pažinti kitą, bet ir įsiklausyti į patį save, įvardinti savo vertybes ir tikslus.
Socialinio darbo studijos ir pasiruošimas profesijai
Norint tapti socialiniu darbuotoju, būtina įgyti atitinkamą išsilavinimą. Lietuvoje socialinį darbą galima studijuoti universitetuose ir kolegijose. Vilma Kazlovienė pateikė informaciją, kur Lietuvoje galima studijuoti socialinį darbą: universitetuose - Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje; kolegijose - Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje, Marijampolės kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Šv. Ignaco Lojokos kolegijoje, Kolpingo kolegijoje.
Prieš renkantis socialinio darbo specialybę, tikslinga ją išbandyti savanoriaujant. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš tų įstaigų, kurios priima „prisimatuoti“ socialinio darbuotojo specialybę. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja pažymėjimą - dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėn.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vilma Kazlovienė Anykščių rajono socialinių paslaugų centro specialistė pristatė, kas yra socialinis darbas, supažindino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe, paaiškino, kokių asmeninių savybių reikia kokybiškam šios profesijos įgyvendinimui, nurodė mokymo įstaigas, kuriose galima įgyti socialinio darbuotojo specialybę. Pažymėjo institucijas, kuriose dirba socialiniai darbuotojai. Socialinis darbas yra profesinė veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas.
Ne ką mažiau svarbi yra vidinė motyvacija. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairaus amžiaus, požiūrių, skirtingų patirčių turinčiais asmenimis, kurie dažnai stokoja būtiniausių socialinių įgūdžių, negali pasirūpinti savimi. Nuolat rūpinantis kitų problemomis, socialinis darbuotojas turi turėti pakankamai daug vidinės motyvacijos, kuri jį motyvuotų nepasiduoti ir rūpintis kitais asmenimis. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis. Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų; biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose - apie 5 tūkst. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti darbuotojai. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose.
Socialinio darbuotojo profesijai reikalingos ne tik pačio socialinio darbo metodų, bet ir etikos, psichologijos, teisės, pirmosios pagalbos žinios. Kalbant apie profesinį tobulinimą, įsivertinimai turėtų būti atliekami kartą per metus, o tobulinimo norma - ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. 60 proc. šio laikotarpio turi būti įgyvendinta pagal patvirtintas programas ( Departamento, aukštųjų mokymo įstaigų patvirtintos programos, Globėjų ir įtėvių mokymo programas ar kitos patvirtintos programos). Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas.
Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina patys, o rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai skirta išlaikyti objektuvumą ir nukreipti dėmesį į labiausiai trūkstamas žinias, gebėjimus ar nuostatas. Taip pat svarbu paminėti, kad įsivertinimai neturi neigiamų pasekmių darbuotojams. Visuose aspektuose - nuo asmeninio įsivertinimo iki organizacijos lėšų skyrimo - skiriamas dėmesys profesinei kompetencijai tobulinti.
Profesinės karjeros kelią formuoja realios patirtys
Istoriniu požiūriu socialinis darbas Lietuvoje yra sparčiai tobulėjantis procesas. Socialiniai darbuotojai dirba įvairiose įstaigose: biudžetinėse įstaigose, savivaldybių institucijose, globos namuose, gydymo įstaigose. Atsakomybės sritis apima vaiko teises, ugdymo ir socialines problemas, o specifiniai gebėjimai dažnai išryškinami per supervizijas ir praktinį darbą su vaikais bei jų šeimomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
- Pasiruošimas profesijai: įgyti atitinkamą išsilavinimą (profesinis bakaloras, bakaluras, magistro laipsnis) arba baigti socialinio darbo studijų programas.
- Praktiniai savanoriavimo žingsniai ir pažymėjimai, įrodančius įgytus įgūdžius.
- Nuolatinis profesinis tobulinimas (16 akademinių valandų per metus) ir supervizijos dalyvavimas.
Specialisto kompetencijų vertinimas ir organizacijų atsakomybė
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo poreikius įsivertina įvertinant individualias kompetencijas, o įstaigos turi užtikrinti lėšas šiam tikslui. Po įsivertinimo rekomenduojama dėl rezultatų pasitarti su vadovu ar kolega, siekiant išlikti objektyviam ir tiksliai nukreipti pastangas. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja pažymėjimą - dokumentą patvirtinantį įgytus ar sustiprintus įgūdžius, bet tik 6 mėnesiai.
Apibendrinant, socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas per santykį su aplinka. Socialinis darbuotojas turi būti atviras, atsakingas ir atkaklus, gebėti empatiją ir toleranciją pritaikyti realiose situacijose, nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius bei gebėti valdyti emocijas bei stresą. Visa tai sujungia asmeninę savybių sistemą su profesiniais įgūdžiais, kurie leidžia kurti kokybiškoms paslaugoms ir teikti pagalbą tiems, kam to labiausiai reikia.
tags: #socialinis #darbuotojas #kaip #specialistas #bruozai