Yra profesijų, kurios neatneša didelio kapitalo, bet yra reikalingos ir paklausios visuomenei. Ir viena iš šių profesijų yra socialinis darbuotojas, kuris šiuolaikinėje visuomenėje atlieka didelį vaidmenį. Ne paslaptis, kad gyventojai sensta, materialinis nepriteklius lygis, o kartais ir sveikatos būklė neleidžia aktyviai gyventi. Šiuolaikinis socialinis darbuotojas turėtų būti visapusiškai išprusęs žmogus, turintis žinių daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Tai būtų galima įvardinti pirmuoju sunkumu, problema.
Socialinio darbuotojo profesijos privalumas, jos prestižas suteikia moralinį pasitenkinimą ir savo poreikio bei reikšmingumo pajautimą, kuris yra svarbus žmogaus gyvenime. Socialinio darbo, kaip profesijos, prestižo kėlimas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, institucijų, visuomeninių organizacijų nuomonės - būtent ši nuomonė daugiausia lemia prestižo ateitį. Todėl socialinio darbuotojo pareiga pirmiausia yra skatinti žinias apie socialinį darbą, reklamuoti socialines paslaugas ir formuoti teigiamą visuomenės nuomonę.
Antra problema - mažas skaičius žmonių, norinčių tęsti mūsų darbą. Trečias profesijos sunkumas - profesinis perdegimas. Bendraudamas su disfunkciniais, stresą patiriančiais, kenčiančiais žmonėmis, už kurių sveikatą ir gyvybę socialinis darbuotojas neša moralinę atsakomybę, darbuotojas dažnai atsiduria stresinėje situacijoje. Ir tik stipri asmenybė gali „įjungti“ savisaugos mechanizmą. Ne visi su tuo susidoroja, ir tai taip pat rodo profesijos prestižo sumažėjimą. Ir vis dėlto socialinio darbo profesijos prestižas auga. Pastaraisiais metais į socialines tarnybas ateina daug profesionaliai apmokytų jaunuolių, kurie moka dirbti su į keblią gyvenimo situaciją patekusiais piliečiais.
Dėl daugybės objektyvių veiksnių socialinio darbo profesijos prestižas yra prieštaringas. Visų pirma, dėl mažo darbo užmokesčio, neadekvataus pastangoms padedant gyvenimiškas problemas išgyvenantiems žmonėms. Tiek patys socialiniai darbuotojai, tiek gyventojai supranta, kad socialinio darbo profesijos atstovai susiduria su labai sudėtingu klientų kontingentu, susiduria su profesine rizika, patiria psichologinę įtampą, dažnai yra linkę į profesinį perdegimą. Tačiau daugelio jų atlyginimas prilygsta mokamam už nekvalifikuotą darbą. Socialinio darbo profesijos prestižas tam tikro skaičiaus žmonių akyse yra žemas ir dėl jos sudėtingumo, didelių fizinių ir psichinių jėgų darbo sąnaudų, poreikio nuolat susisiekti su daugelio sunkių problemų „nešėjais“ ir dažnai žmonių tragedijos.
Norėdami sustiprinti savo profesijos prestižą, socialiniai darbuotojai patys turi jausti pasididžiavimą savo darbu ir jo rezultatais, ginti profesines vertybes ir profesijos veiklos pagrindus tarp kolegų kituose socialinės srities sektoriuose. Socialinio darbo profesijos dalykai įneša realų indėlį į valstybės ir visuomenės gerovę užtikrinant esminius socialinius poreikius - socialinės apsaugos, socialinės sanglaudos, socialinės sveikatos ir gerovės, socialinio vystymosi srityse. Būtent tai yra pagrindinis pagrindas visuomenėje palaipsniui vis labiau pripažinti socialinio darbo svarbą, darbo patrauklumą socialinėje srityje ir profesijos prestižo augimo garantą. Pasaulinė socialinio darbo profesionalizacijos patirtis rodo, kad užsiimti šia veikla tikrai yra tikslinga.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Manęs dažnai klausia, kodėl pasirinkau būtent šią - socialinio darbuotojo - profesiją? Žvelgdama pašnekovui į akis jaučiuosi kaip egzamine, tik gyvenimo egzamine. Atsakau, esu tikra, kad tai - mano profesija. Kokia yra socialinio darbuotojo profesija? Sunku? - Taip. Gali būti taip sunku, kad kartais norisi viską mesti, išvykti atostogų ir užsimiršti. Bet ateina laikas ir tu pradedi ilgėtis mielų senjorų, nerimauti dėl jų sveikatos. Nueini pas juos, o pats pagauni save galvojant, kad skubi vien tam, kad išsiaiškintum, ar tu gyvas, sveikas, kas nutiko vakar, kokios problemos. Kaip aš galiu padėti. Jokioje profesijoje tokio malonumo nepamatysi vien dėl to, kad atėjai. Ir šiuo metu didžiuojatės, kad įveikėte pirmąjį sunkumą - laimėjote pagyvenusių žmonių meilę ir pasitikėjimą. Sunku? - Taip. Bėgdama per įvairias institucijas ir jaučiuosi lyg maratono bėgikė. Bėgame ne dėl savęs, o dėl kitų. Ir jūs, kolegos, turite klientų dešimt ir daugiau. Sunku sielai, kai ji neprilimpa, neauga kartu, nesiseka. Nedėkingas darbas? Ne! Kokia laimė, kai viskas pavyksta, ką norėjau padaryti, yra padaryta! Paaiškėjo, radau, pasiekiau! Atnešu gerų naujienų į savo globotinių namus ir girdžiu padėkos žodžius. Jie mane myli, tiki manimi, pasitiki manimi. Kūrybingas? Taip! Socialinio darbuotojo darbas yra nuolatinis persikūnijimas iš vieno įvaizdžio į kitą. Tai - žaidimas įvairaus žanro filmuose, kuriuos parašė vienas režisierius - gyvenimas. Per vieną dieną gali tapti psichologu, gydytoju, gelbėtoju, paštininku.
Prestižinis? Deja, ne. Socialinio darbuotojo profesija šiandien peržengia prestižinių profesijų ribas. Tai galima paaiškinti ne tik profesijos jaunumu, bet ir mažu atlyginimu, pašalpų ir privilegijų stoka. Vyresnio amžiaus žmonių dalis kasmet auga, todėl socialinių paslaugų poreikis didėja. Ateityje šių paslaugų paklausa didės.
Įkvepia kolegų patirtys, kai socialiniai darbuotojai plačiau imasi veiklos - tai rodo profesijos plėtrą ir jos įvaizdžio augimą. Socialinio darbo ištakos yra XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, o šiandien - pagalbos žmogui profesija, orientuota į žmones su įvairiomis socialinėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai dirba su senoliais, asmenimis su negalia, vienišais, priklausomybės ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis ir atlieka tarpininkavimo funkcijas tarp žmogaus, šeimos ir įstaigų. Socialinio darbuotojo misija - suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, suteikti galimybę keistis ir kurti savo gyvenimą patiems.
Supratimas apie socialinį darbą apima kelis svarbius elementus. Socialinis darbas remiasi teoriniais metodais, žiniomis apie psichologiją, sociologiją, ekonomiką ir kitas sritis. Tačiau neužtenka vien teorinių žinių, praktinis darbas bei patirtis yra labai svarbūs. Ilgalaikė darbo patirtis išmoko socialinius darbuotojus tapti profesionaliais specialistais. Socialiniai darbuotojai tiesiogiai bendrauja su klientais, teikia jiems pagalbą, paslaugas ir yra pagrindiniai pagalbininkai sunkiais gyvenimo momentais. Empatija ir gebėjimas išklausyti - tai reiškia ne tik girdėti, bet ir suprasti ir įvertinti klientų jausmus, poreikius ir nuotaikas. Todėl galima teigti, kad kiekvienas socialinio darbo atvejis yra unikalus, ir sėkmė gali būti matuojama skirtingais kriterijais, atsižvelgiant į kliento poreikius ir tikslus.
Susiklosčius nekasdienei situacijai, socialiniai darbuotojai vieni nepajėgūs išspręsti problemų, todėl tenka bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, bendruomenės nariais, įtraukiami šeimos nariai. Kartais klientų artimieji nelinkę bendradarbiauti, krizinę situaciją padaro dar sudėtingesnę, todėl socialiniai darbuotojai turi papildomai dirbti ne tik su klientu, bet ir su jo šeima. Socialinio darbo rezultatai ne visada matomi kitiems. Ką patiria ir išgyvena kiekvienoje situacijoje gali vertinti tik patys socialiniai darbuotojai. Socialinis darbas tai profesija, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialiniams darbuotojams tenka susidurti su įvairaus pobūdžio klientų problemomis, kurios reikalauja ryžto, ištvermės ir stiprybės, žinių, tinkamai suformuoti praktinės veiklos įgūdžius ir gebėjimus. Pastaruoju metu vis dažniau socialiniai darbuotojai susiduria su šeimomis turinčiomis sudėtingų problemų. Socialiniai darbuotojai noriai bendradarbiauja ir siekia būti bendruomenišku darbuotoju, kad galėtų pagelbėti ne tik klientams, bet ir savo kolegoms, kitų institucijų darbuotojams bei ugdyti savo bendruomeniškumą. Kokybiškas socialinių darbuotojų darbas reiškia nuoseklių vertybių, vidinių stiprybių ir atsakomybių turėjimą. Visą tai užtikrina klientų gerovę, o kad būtų užtikrintas socialinių darbuotojų kokybiškas darbas, tam reikia mokymų, išvykų, naujų patyrimų, pasidalinimų gerąja patirtimi.
Renkantis profesiją ir galvojant apie ateitį abiturientams pasiūlyčiau, būtent šią profesiją, socialinį darbą, kadangi atsiranda galimybė dirbti su įvairaus amžiaus klientais, t.y. nuo vaikų iki senjorų. Yra profesijų, kurios neatneša didelio kapitalo, bet yra reikalingos ir paklausios visuomenei. Ir viena iš šių profesijų yra socialinis darbuotojas, kuris šiuolaikinėje visuomenėje atlieka didelį vaidmenį. Ne paslaptis, kad gyventojai sensta, materialinis nepriteklius lygis, o kartais ir sveikatos būklė neleidžia aktyviai gyventi. Šiuolaikinis socialinis darbuotojas turėtų būti visapusiškai išprusęs žmogus, turintis žinių daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Tai būtų galima įvardinti pirmuoju sunkumų ir problemų ratu.
Šiandien socialinis darbuotojas turi žymiai daugiau galimybių ir pasirinkimų, mane tai džiugina. Socialiniai darbai reikalauja ne tik žinių, bet ir aktyvios visuomenės įtraukties: išsilavinusių žmonių ir institucijų palaikymo, prevencinių iniciatyvų ir atsakomybės už pokyčius. Socialinis darbas - tai pokyčių profesija, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste. Tai nuolatinis informacijos atnaujinimas teisinėje, socialinėje, medicinėje, ekonominėje srityje.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #darbo #svarba