Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialiniai plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei.
Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę - socialinę pagalbą.
Kadangi socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko - jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Todėl socialinis darbuotojas dirba įvairiose specifinėse sąlygose: darbo diena nenormuota, kupina įtampos, stresų, emocinių sukrėtimų, o tokiomis sąlygomis dirbdamas žmogus patiria psichinį, protinį bei fizinį nuovargį.
Taigi, ši profesija patenka į profesijų, reikalaujančių didelių emocinių sąnaudų, didelės atsakomybės bei turinčių labai neapibrėžtus sėkmės kriterijus, ratą.
Pagrindinis socialinio darbuotojo veiklos tikslas - kliento gerovė, saugumas, siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą bei iniciatyvumą.
Taip pat skaitykite: Metodai dirbant su rizikos grupėmis
Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą. Taip pat socialiniai darbuotojai dirba su rizikos grupės vaikais, jų šeimomis, vykdo ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje, ypač neformalioje aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas (pvz. NVO dirbančiose su prevencinėmis programomis prieš kvaišalus).
Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, - sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais.
Socialinis darbuotojas - ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.
Dirbdamas su klientu soc. darbuotojas glaudžiai bendradarbiaudja su jo šeima, artimaisiais, pedagogais, draugais su kuriais turi reikalų globotinis, jeigu to reikalauja esamo kliento būklė, emocinė nuostata, specifinė problema kaip narkomanija.
Todėl labai išsiplečia socialinio darbuotojo veiklos barai. O tai lemia jo darbo specifiką, kurio negalima įsprausti į konkrečius rėmus ir taikyti daugeliui kientų, kurių kiekvienas turi savas problemas, būdingas tik jam vienam tik jam būdingoje aplinkoje, tik jam būdingoje situacijoje. Tad dirbdamas su klinetu soc. darbuotojas turi išsiaiškinti ir atsižvelgti į problemas su kuriomis susidūrė jo klientas ir kodėl dažnu atvejų iš mokyklų arba iš asocialių šeimų, jis buvo rekomenduotas darbui su soc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio darbo metodai
Socialinis darbas apima įvairius metodus, skirtus padėti asmenims ir grupėms spręsti problemas ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Toliau aptariami individualaus ir grupinio darbo metodai, jų ypatybės ir taikymo sritys.
Individualus darbas
Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui.
Dirbdamas individualų darbą, socialinis darbuotojas dirba su asmenybe, turinčia problemų, kuri tampa jo profesionalios veiklos instrumentu. Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę.
Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykiai pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti šioje srityje profesionalumo.
Individualios socialinės pagalbos jaunuoliui proceso eigoje reikalaujama parengti bei užpildyti daug įvairių dokumentų. Dokumentų parengimas bei užpildymas atima daug socialinio darbuotojo darbo laiko, kurį jis galėtų išnaudoti kitiems darbams.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Teikdamas individualią pagalbą klientui - jaunuoliui, atsižvelgdamas į jo problemą bei situaciją, socialinis pedagogas gali atlikti šiuos vaidmenis: tarpininko (tarpininkauja tarp asmens ir šeimos, vaiko ir suaugusiojo ir t.t.), advokato (užtikrina vaiko teisių apsaugą, suteikia galimybes asmens savirealizacijai), pagalbininko (sprendžia kliento problemas), psichoterapeuto (siekia asmens ir šeimos psichinės sveikatos), eksperto (diagnozuoja problemą ir siūlo galimus sprendimo būdus), visuomeninio veikėjo (plečia, palaiko piliečio socialines iniciatyvas) ir kt.
Grupinis darbas
Darbas su grupe yra vienas iš socialinio darbo metodų, taikomų mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių darbuotojų. Šis metodas naudojamas tose situacijose, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugybe panašių situacijų.
Darbo su grupe metodas labai efektyvus veiklos metodas dirbant su nepasitikinčiais savimi, nedrąsiais, bendravimo įgūdžių stokojančiais, bei probleminio elgesio vaikais ir paaugliais. Tai padeda daug greičiau išspręsti esamas problemas, palengvina individo adaptaciją visuomenėje, ugdo jo fizines ir dvasines savybes.
Šio metodo pagalba klientas mokomas savarankiškumo, jam suteikiama galimybė pažvelgti į problemą skirtingais aspektais. Grupės nariai išmokomi pajusti atsakomybę už savo veiksmus, kitus narius.
Grupės darbo metu ne tik vyksta esamų konkrečių problemų aptarimas, bet jaunuoliams suteikiama galimybė dalyvauti problemų sprendimo procese išsakant nuomonę ir atrandant jiems tinkamus sprendimo būdus. Tuo parodoma, kiek jų nuomonė yra svarbi ir reikšminga, ugdomas atsakomybės už save ir savo poelgius jausmas.
Grupinio darbo metodas yra naudingas ir veiksmingas metodas, sprendžiant įvairias jaunuolių problemas.
Dirbant grupėje, svarbiausia ją suprasti kaip socialinę sistemą: jos struktūrą, funkcionavimą ir raidą. Centre turi būti grupės sąveika. Grupinio darbo metodas veiksmingiausias dirbant su žmonėmis, kurie negali pasiekti tikslų be kitų pagalbos, kai asmenys susiduria su tomis pačiomis problemomis, jei užduočiai ar tikslui reikia keleto asmenų bendrų pastangų, ar individai negali funkcionuoti vienas su vienu palaikydami profesinius santykius, bet gali dirbti su partneriu.
Socialiniai darbuotojai atlieka tris mažos grupės įgalinimo užduotis: konsultuoja, skatina, koordinuoja. Grupinio darbo centre turi būti grupės sąveika. Socialinio darbuotojo vaidmuo grupėse - padėti grupei susiformuoti, naudoti grupės diskusijas, bei skatinti ją funkcionuoti, taip pat pasiekti tokią jos narių sąveiką, kad būtų patenkinti grupės narių poreikiai ir padėti grupei atlikti jos išsikeltus uždavinius.
Grupės vystymosi fazės:
- Pradinė grupės fazė: būdinga primityvus priešinimasis, negatyvus lyderiavimas, pasyvumas, nieko neveikimas, nuobodulys irzlumas, nerimas. Šioje grupės raidos fazėje socialinio pedagogo vaidmuo yra pats svarbiausias.
- Vidurinė fazė.
- Pilnai funkcionuojančios grupės fazė.
Darbas su grupe reikalauja didelių socialinio darbuotojo pastangų.
Darbas su šeima
Šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai individo adaptacijai visuomenėje. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės.
Šeima gali būti ir nepalanki terpė sėkmingai vaiko - jaunuolio socializacijai. Gana dažnai jaunuolio psichologiniai - socialiniai sunkumai yra sąlygoti šeiminių santykių, jo vaidmens šeimos struktūroje, bendravimo su juo stiliaus.
Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima atlieka išsamią šeimos analizę (pvz. šeimos, struktūra, šeimos poreikiai, vyraujančios šeimos problemos, šeimos narių santykiai jos viduje, ir už jos ribų).
Socialinio darbuotojo darbe su šeima išskiriamos šios paramos sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo.
- Edukacinę pagalbą sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukavimas vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti.
- Psichologinė parama - socialinio darbuotojo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: palaikymo ir korekcijos. Korekcija - reikalinga tada , kai šeimoje, vaikų - jaunuolių atžvilgiu naudojama psichologinė prievarta (gąsdinimai, užgauliojimas, žeminimas), privedanti prie nervinių fizinių ar psichinių sutrikimų.
- Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant - tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Koordinacinė parama nukreipta į įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios šeimos o kartu ir kliento - jaunuolio problemas aktyvizaciją. Informacinė pagalba - šeimų bei kliento - jaunuolio informavimas, konsultavimas socialinės apsaugos klausimais.
Šeima, susidurdama su aplinkinių žmonių ir institucijų poveikiu, siekia nustatyti sau priimtinas jų įtakos ribas, saugoti savo gyvensenos privatumą. Tai reiškia jog šeima, siūlomą socialinio darbuotojo pagalbą priima kaip nepageidautiną kišimąsi į jos privatumą.
Socialinio darbuotojo darbo su jaunuolio mikro aplinka, veiklos dėmesio objektu tampa šeima, kuriose dažni amoralaus elgesio atvejai, teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Dažnai gyvenamoji aplinka neatitinka net minimalių higieninių sąlygų. Vaikų (klientų) auklėjimu, priežiūra nesirūpinama, dėj to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ar seksualinio smurto, prievartos aukomis.
Nedarniose, ypač asocialiose šeimose būtinas socialinio darbuotojo reguliarus lankymasis, nes tai padeda kontroliuoti, užkirsti kelią jaunuolio norui atsiskirti nuo šeimos ir išeiti į draugų ratą, kuriame bėgimas nuo esamų šeimyninių problemų skatina kvaišalų vartojimą, prievartą bendraamžiams, nusikalstamą veiklą. Šioms šeimoms reikalinga efektyvi kompleksinė tarpinstitucinė pagalba bei glaudus bendradarbiavimas su įvairių socialinių tarnybų specialistais.
Darbas su rizikos grupėmis
Socialinis darbas su rizikos grupėmis apima įvairių metodų taikymą, atsižvelgiant į specifines kiekvienos grupės poreikius. Toliau aptariami konkretūs metodai, taikomi dirbant su gatvės vaikais, narkomanais ir alkoholikų vaikais.
Rizikos grupė - gatvės vaikai
Dirbant grupinį darbą su gatvės vaikais, svarbu sukurti saugią ir pasitikėjimo atmosferą. Grupės užsiėmimai gali apimti socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės paramos teikimą ir praktinių problemų sprendimą.
Rizikos grupė - narkomanai
Dirbant su narkomanais svarbiausia yra tokių žmonių motyvacija bei noras keistis.
Grupinio darbo reabilitacijos procese grupinio darbo metodas yra efektyvus, nes šis metodas suteikia daugiau galimybių padėti klientui, be to, toks metodas yra ekonomiškesnis, nes per tą patį laiką galima padėti didesniam kiekiui žmonių.
Darbo su priklausomybe sergančiais asmenimis etapai:
- Motyvacijos stiprinimas.
- Detoksikacija.
- Reabilitacija.
- Socialinė integracija.
Priklausomybės nuo narkotikų veiksmingo gydymo principai:
- Gydymas turi būti prieinamas.
- Gydymas turi atitikti individualius poreikius.
- Gydymas turi apimti įvairias terapijos formas.
Rizikos grupė - alkoholikų vaikai
Dirbant grupinį darbą su alkoholikų vaikais svarbiausia būtų juos įtikinti, kad jie dėl tokio savo tėvų gyvenimo nėra kalti, kad jie negali nieko pakeisti, jei jų tėvai patys nebus motyvuoti keistis. Vaikai turi suvokti, kad jie nėra vieniši, kad jiems norima padėti, ir kad jų gyvenimas gali būti kitoks, nei jų alkoholikų tėvų.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir reikšmė
Socialinis darbuotojas tikslingai įvertindamas savo darbą su klientu (jaunuoliu, esančiu iš asocialios aplinkos) bei naudodamas socialinio darbo metodus gali pasiekti optimalių darbo rezultatų. Tačiau reikia pabrėžti, kad socialinio darbo kompleksinis metodas neturi būti laikinas, bet turėti tęstinumą.
Jaunuolis turėtų būti nukreipiamas, jo pačio sutikimu, dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose, kad asocialias draugų grupes pakeistų į turiningą laisvalaikį, naujus draugus kuriems yra svarbus jo požiūris į gyvenimą, ir kurių tarpe jis gali tapti ne tik pilnateisiu grupės nariu, bet ir lyderiu.
Jo dvasinių, asmenybinių sąvybių pasireiškimo aktyvinimas (dalyvaujant šeimai, jei tai įmanoma bei pedagogams) leidžia tikėtis teigiamo jaunuolio statuso įtvirtinimo visuomenėje, kaip ryžtingos asmenybės, turinčios tikslą ir terpę jo realizacijai.
Tačiau neužtenka dirbti su klientu - jaunuoliu specialistui ar jų komandai. Turi būti keičiamas bendras visuomenės požiūris į jauną žmogų, atsižvelgiant į esamą ekonominę, socialinę Lietuvos politiką, kas ir sąlygoja jaunuolių polinkį eiti asocialiu gyvenimo keliu, kaip priešpriešą jaučiantis bejėgiais kažką keisti, dėti pastangas būti pripažintais, suprastais bei įvertintais.
Jeigu sutiksime, kad vaiko - jaunuolio - suaugusiojo, bendrai žmogaus - individo socializacija vyksta visą gyvenimą, tai taip pat sutiksime, kad tapti nepriimtinu visuomenėje individu su jos nubrėžtomis taisyklėmis galima bet kada.
tags: #socialinis #darbas #su #rizikos #grupemis