Socialinis darbas yra kintanti ir tobulėjanti profesija, kurios teorinį paveldą sudaro žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, vertybių sistema, o visos socialinio darbuotojo profesinės veiklos ašerdimi, pasak L. C. Johnson (2003), išlieka socialinio darbo praktika. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias žinias, įgūdžius, patirtį ir suformuotas vertybines nuostatas privalo turėti socialinis darbuotojas, kad galėtų pagelbėti klientui, patekusiam į keblią padėtį.
Socialinio darbo samprata ir teorinės kryptys
Socialinis darbas pirmiausia buvo apibrėžiamas psichodinaminiu konceptualiniu modeliu, kuris rėmėsi froidizmo ir neofroidizmo teorijomis apie psichologinį žmogaus elgesį ir jo ypatumus. Klinikinio socialinio darbo modelis neretai prilyginamas darbui su atveju arba grupe. Ekologinis modelis - principinė kryptis, tiesiogiai įtakojanti socialinio darbo praktiką. V. Socialinis darbas išsiskiria apibrėžimų gausa. Kiekviena jo kryptis, teorinė paradigma, perspektyva turi savo sampratą ir apibrėžimą. Tai, kas įvardijama kaip socialinio darbo teorija, yra teorijos dažniausiai pasiskolintos iš gretutinių mokslų (psichologijos ar sociologijos), nuoseklus aprašymas.
LR socialinių paslaugų įstatyme (1996) socialinis darbas apibrėžiamas kaip profesinė veikla, padedanti patenkinti asmens gyvybinius poreikius, atkurti jo ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Remiantis R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas - tai profesinė veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ir atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti šiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas.
Profesinė veikla ir kompetencija
Profesinė veikla - tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos darbinės veiklos rūšių kombinacijos. Profesinė veikla sudaro darbuotojams prielaidas tenkinti savisaugos ir saviraiškos poreikius, t.y. poreikių visumą. Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Atitinkamos veiklos funkcijos, būdingos socialinio darbo profesijai, sistema (profesinės veiklos „funkcijos puokštė“) charakterizuoja profesinės veiklos turinį. Veiklos funkcijos nurodo, ką socialinis darbuotojas turėtų mokėti daryti, o kompetencijos turėjimas liudija, kad socialinis darbuotojas yra pajėgus atlikti tą ar kitą profesinę veiklos funkciją (Laužackas, Pukelis, 2000).
Pasak S. Daukilo (2001), profesinė kompetencija - tai asmens savita raiška jam sėkmingai sprendžiant profesines problemas. Apibendrintai vertinant profesionalo profesinės kompetencijos struktūrą, išskiriamos trys jos sudedamosios dalys: dalyko (techninė - technologinė), socialinė ir strateginė (planavimo). Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Rengimas ir kvalifikacija
Socialiniai darbuotojai Lietuvoje rengiami aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose (kolegijose), kuriose būsimieji socialiniai darbuotojai gauna reikalingas teorines ir praktines žinias, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Taigi socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas yra itin svarbus. Socialinis darbuotojas tokias profesines paslaugas Lietuvoje įgyja sėkmingai užbaigęs pagal Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą (2000) parengtą socialinio darbo studijų programą. Standarto objektas yra profesinės kompetencijos pagal Socialinis darbuotojas kvalifikaciniuose reikalavimuose numatytas atlikti funkcijas.
Profesinio ugdymo institucijoje suformuotos vertybinės orientacijos bei įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, kurių siekiama realizuojant socialinio darbo studijų programą, yra fiksuojama socialinio darbuotojo profesine kvalifikacija (Daukilas, 2001). Pasak I. Šienės (1995), socialinio darbo profesionalas turi būti savo srityje kompetentingas, turėti akademinį pasiruošimą ir profesinę patirtį. Jos manymu toks profesionalas ypatingai reikalingas ten, kur yra sunkumai, problemos, kurių žmogus savo jėgomis negali išspręsti.
Etika ir vertybinės nuostatos
Socialiniai darbuotojai, vykdydami minėtas funkcijas ir atlikdami uždavinius savo profesinės veiklos tikslui realizuoti, vadovaujasi profesinės etikos normomis ir principais, išreikštais Lietuvos socialinis darbuotojas etikos kodekse (1998) ir Socialinio darbo etikos normose ir principuose (1994). Profesinio ugdymo institucijoje suformuotos vertybinės orientacijos bei įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai yra būtini praktiniam darbui su klientais, grupėmis ir bendruomenėmis.
Teisiniai reikalavimai dirbantiems socialiniais darbuotojais
Reikalavimai socialinio darbuotojo išsilavinimui: 2011 m. balandį LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 1 dalimi, dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. gali asmenys, turintys reikiamą išsilavinimą. Minėtame įstatyme numatyta, kad jeigu per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo (2006 m. liepos 1 d.) asmuo neįgyja reikiamo išsilavinimo, jis netenka teisės eiti socialinio darbuotojo pareigų.
Išimtis taikoma, t.y. teisę dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. turi socialiniai darbuotojai, kurie šiandien studijuoja ir siekia įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liks studijuoti mažiau nei 2,5 metų. Reikalavimas įgyti išsilavinimą netaikomas ir tiems socialiniams darbuotojams, kuriems nuo šio įstatymo įsigaliojimo (2006-07-01) iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai. Socialiniai darbuotojai, kurie jau šiandien yra pensinio amžiaus ar šis amžius sueis iki 2013 m. liepos 1 d., turės teisę dirbti socialiniu darbuotoju ir po 2011 m.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vadovaujantis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu A1-92, 5 punktu, socialiniam darbui prilygintu išsilavinimu laikomas: kitas aukštasis socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje; kitas aukštasis ne socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 60 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Asmenys, kurie neįgijo reikalaujamo išsilavinimo ar nepateko į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis, turės būti atleisti pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su darbuotojo kvalifikacija.
Kvalifikaciniai reikalavimai ir kalbos
Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi: socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams; socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams; socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams; socialinis darbuotojas; socialinio darbo organizatorius; socialinių programų koordinatorius; socialinio darbo vadybininkas; specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Valstybinės kalbos mokėjimas: mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1639. Europos Sąjungos oficialių kalbų (anglų, vokiečių ar prancūzų) mokėjimas ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu.
Studijų procesas ir stojimas
Susipažinkite su studijų programos planu. Dalykas: Istorija - Egzaminas (koeficientas 0,4); geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos - Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys (0,2); Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais - Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys (0,2); Lietuvių kalba ir literatūra - Egzaminas (0,2). Papildomi balai pridedami prie tavo konkursinio balo stojant į universitetą. Papildomi balai gali padidinti tavo bendrą konkursinį balą ir sustiprinti galimybes patekti į norimą studijų programą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Pateik prašymą per LAMA BPO. Bendrojo priėmimo metu prašymai teikiami per LAMA BPO sistemą. Pagrindinio priėmimo etapo metu pildydamas prašymą gali pasirinkti iki 9 pageidavimų (studijų programų) nurodant finansavimo tipą. Papildomuose priėmimo etapuose yra galimybė nurodyti iki 6 pageidavimų. Sulauk kvietimo studijuoti ir sudaryk sutartį: Kvietimą studijuoti rasi prisijungęs prie LAMA BPO paskyros bei gausi el. paštu.
Finansavimo galimybės ir stipendijos
Vilniaus universiteto studentai gali pretenduoti į stipendijas už gerus studijų rezultatus, aktyvią mokslinę, sportinę ar visuomeninę veiklą, taip pat socialinę paramą studentams sudėtingose gyvenimo situacijose. Studentai gali pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis, kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Šios paskolos skirtos padėti finansuoti studijas ir gyvenimo išlaidas studijų metu.
Galimi paskolų tipai: Paskola studijų kainai sumokėti - skirta padengti studijų įmokas; Paskola gyvenimo išlaidoms - skirta kasdienėms išlaidoms studijų laikotarpiu; Paskola dalinėms studijoms užsienyje - skirta studentams, išvykstantiems dalinėms studijoms pagal mainų programas. Paskolų išdavimą, tarpininkaujant Universitetui, administruoja Valstybinis studijų fondas.
Studijų įmoka gali būti sumažinta šiais atvejais: Aktyvi mokslinė veikla: sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc.; Aktyvi kultūrinė veikla: sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 90 proc.; Aktyvus sportas: sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc.; Universiteto darbuotojams: gali būti sumažinta iki 70 proc., jei darbuotojas dirba Universitete ne mažesne kaip pusės etato dalimi ir dirba nepertraukiamai bent 10 mėnesių.
Karjeros galimybės ir profesinis kelias
Programos absolventai turi galimybes rinktis iš labai plataus veiklos lauko: nuo tiesioginio darbo su vaikais, jaunimu, šeimomis, pagyvenusiais, migrantais, asmenimis, turinčiais negalią, iki administracinio, vadybinio, projektinio darbo pobūdžio. Socialinio darbo absolventai/ės yra itin paklausūs specialistai, lengvai randantys darbą tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek regionuose, taip pat tarptautinėse humanitarinėse organizacijose. Jų žinios ir empatija reikalingos valstybinėse bei savivaldybių socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos bei teisėsaugos institucijose.
Absolventai sėkmingai kuria karjerą nevyriausybinėse organizacijose (NVO), bendruomeniniuose centruose bei privačiose įmonėse, kurios teikia socialines paslaugas. Įgytos kompetencijos leidžia ne tik dirbti tiesioginį darbą su klientais, bet ir vadovauti komandoms, koordinuoti vietinius bei tarptautinius socialinius projektus ir prisidėti prie socialinės politikos formavimo.
| Galimos darbo sritys | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Tiesioginis darbas su klientais | Vaikai, jaunimas, šeimos, pagyvenę asmenys, migrantai, asmenys su negalia |
| Administracija ir vadyba | Socialinio darbo vadybininkas, programų koordinatorius, įstaigų vadovai |
| Projektinė ir tarptautinė veikla | Tarptautinės NVO, ES projektai, bendruomenių plėtra |
| Tolesnis studijavimas ir specializacijos | Psichoterapija, meno/gyvūnų terapija, supervizija, koučingas |
Studijų vertė: studentų patirtys
Simon Schwarz: VU Socialinio darbo bakalauro studijas baigiau 2018 metais. Mąstant apie savo profesinės kelionės pradžią, prisiminimuose giliai kapstytis netenka, nes įgytos žinios ir patirtys vis dar gyvos kasdieniniame praktiniame darbe. Esu dėkingas už įdiegtą stiprų konsultavimo ir darbo grupėmis pagrindą, tarnavusį jau ir 3 kurso praktikos metu, už ypač įsiminusią išvyką su Neformaliojo ugdymo metodų kurso grupe, už bakalaurinio darbo rašymą, įtvirtinusį akademinio rašymo gebėjimus… Studijų vientisumo ir tęstinumo pojūtį užtikrino dėstytojų nuoširdus, betarpiškas bendravimas, asmeninės iniciatyvos skatinimas, potencialo įžvelgimas ir rimtas bei pagarbus požiūris į studentą, nuolat motyvavęs eiti tolyn ir gilyn. Po studijų likau dirbti savo praktikos vietoje Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, toliau gilinu žinias ir dirbu su nuteistaisiais ir asmenimis, sergančiais priklausomybės ligomis.
Eglė Došienė: Esu socialinio darbo bakalauro ir magistro studijų absolventė. Studijos VU Filosofijos fakultete padėjo pagrindus mano, kaip socialinės darbuotojos profesiniam tapatumui. Studijų metu aš pirmiausia labai gerai pažinau save: atradau savo stipriąsias savybes, suvokiau ir mokiausi priimti savo bei kitų ribas. Nuo pat pirmo kurso studijos pasiūlė platų ir tarpdalykinį žinių lauką. Nuolatinės diskusijos su dėstytojais, kuriančiais pagarbų santykį su studentais, leido jaustis saugiai ir nebijoti kelti klausimus, kritiškai pažvelgti į socialines problemas ir ieškoti jų sprendimų būdų.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar galima rinktis individualiąsias studijas? Taip, nuo antrojo studijų semestro galėsi pasinaudoti individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.
- Ką suteikia socialinio darbo studijos? Šios studijos suteikia platų žinių bagažą, praktinius įgūdžius ir galimybes dirbti įvairiose socialinio darbo srityse bei tęsti studijas magistrantūroje ar podiplominėse programose.
- Kokios karjeros galimybės? Socialinių projektų vadovas/ė, bendruomeninių paslaugų vadovas/ė, probacijos sistemos specialistas/ė, viešojo administravimo specialistas/ė, jaunimo darbuotojas/a, atvejo vadybininkas/ė ir kt.
tags: #socialinis #darbas #lietuvos #respublikos #socialines #apsaugos