Socialinio verslo poveikis ekonomikai, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui ir regiono vystymuisi pastaruoju metu tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos tyrėjų bei praktikų darbuose yra dažnai analizuojama tematika. Socialinis verslas dar gana naujas darinys verslo ir verslininkystės istorijoje, todėl jam reikalinga aiški teisinė aplinka, finansavimo mechanizmai ir infrastruktūra, kuri skatintų jo augimą ir poveikį visuomenei.
Socialinio verslo samprata ir pagrindiniai bruožai
Analizuojant socialinio verslo sampratą išryškėja, kad socialinis verslas neturi vieningos, visuotinai priimtos apibrėžties. Tačiau svarbu, kad verslas orientuotųsi į socialinės problemos sprendimą per verslo praktikas: misija turi išlaikyti socialinę esmę, o veikla - turėti verslo potencialo. Socialinis verslas turi uždirbti bent dalį pajamų verslo principu - bent pusę savo pajamų ir pelno kaip verslo vienetas, todėl, nors jis turi socialinę misiją, privalo turėti tradicinio verslo elementus ir verslo plėtros modelį, jungiantį socialiai orientuotą ir komercinę veiklą.
Europos ir Lietuvos kontekstas: kiek socialinis verslas svarbus?
Daugiau nei 13,6 milijono žmonių dirba socialinėse įmonėse vien tik Europos Sąjungoje, tačiau šie verslai dažnai susiduria su teisiniais ir finansiniais trukdžiais. Šios problemos sprendimas prasideda nuo aiškaus socialinio verslo aprašymo šalyje, socialinės ir ekonominės vertės įvertinimo bei aiškaus ir skaidraus socialinio verslo modelio.
Lietuva neilgai trukus pradėjo žengti svarbius žingsnius: 2023 m. gruodį Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtrauktą į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (European Social Enterprise Monitor), kurį vykdė Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Empiriniai tyrimo rezultatai ir esminės problemos Lietuvoje
Atliekant kvalitatyvų tyrimą, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą, apklausti socialinio verslo Lietuvoje atstovai nurodė esmines problemas ir iššūkius. Pagrindiniai iššūkiai yra socialinių verslų teisinis statusas, finansinių išteklių stoka, menkas socialinio verslo žinomumas visuomenėje bei žinių ir kompetencijų trūkumas plėtojant socialinį verslą.
Empiriniai duomenys parodė, kad atstovai laiko pagrindine problema teisinės reguliacijos spragas. Taip pat pastebėta problemų su finansine parama ir finansiniu stabilumu, kas tiesiogiai veikia socialinio verslo rezultatus. Nors socialiniai verslai Lietuvoje mato galimybes kurtis ir augti, daugelis jų žiūri į plėtrą atsargiai dėl teisinės reguliacijos stokos.
Demografiniai ir sektorių duomenys
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje socialinį verslą dažnai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 % yra moterys. Socialiniai verslai sprendžia problemas, susijusias su nelygybės mažinimu, tvarių miestų kūrimu ir sveikatos bei gerovės stiprinimu.
Finansavimo priemonės ir gerosios Europos praktikos
Skirtingos šalys taiko įvairias finansavimo priemones ir paramos mechanizmus. Valstybės narės siekdamos užtikrinti apyvartines lėšas ir lengvatines skolinimosi sąlygas teikia garantijas paskoloms iš komercinių bankų, sudaro sąlygas paskolų įmokų atidėjimui, subsidijuoja palūkanas arba skolina per naujai sukurtus fondus. Bavarijos žemėje Vokietijoje numatytas fondas regiono įmonėms teiks greitas paskolas nuo 5 000 iki 30 000 EUR. Tokios priemonės padeda įmonėms, nepajėgioms gauti tradicinių bankinių paskolų.
Tarp priemonių darbo vietų išlaikymui taikomas dalinis darbo užmokesčio finansavimas, finansinė parama darbuotojams, kurie dėl pandemijos ar kitų aplinkybių turi likti namuose, ir fiksuotos išmokos individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Belgijoje taikyta priemonė „Chômage temporaire - Covid 19“ leido finansuoti iki 80 % darbuotojų darbo užmokesčio, o kai kuriose šalyse buvo skirtos sektorinės priemonės, pvz., Portugalijoje turizmo sektoriui - 60 mln. EUR kreditavimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tokia įvairiapusė parama rodo, jog finansinės priemonės turi būti pritaikytos sektoriui ir verslo dydžiui, o socialinis verslas turėtų gauti išskirtinį dėmesį per garantijas, lengvatines paskolas ar fondus.
Viešieji pirkimai, partnerystės ir bendradarbiavimas
Bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tradiciniu verslu ir stipresnis ryšys su viešųjų pirkimų sistema gali tapti raktu į socialinių verslų stiprėjimą bei didesnį socialinį poveikį. Socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas.
Viešųjų paslaugų perdavimu siekiama didesnio teigiamo poveikio ir sumažėjusių teikimo kaštų. Viešųjų paslaugų perdavimas skatina verslumą ir socialinę ekonomiką, leidžiant pirkėjams gauti prekę ar paslaugą ir prisidėti prie socialinės problemos sprendimo. Efektyvūs viešieji pirkimai ir jų poveikio stebėsena tampa strategine priemone pasiekti gilesnius pokyčius visuomenėje.
Teisinė reguliacija Lietuvoje ir siūlomi sprendimai
Lietuvoje iki priėmimo socialinio verslo apibrėžties nebuvo aiškaus teisinio mechanizmo socialiniam verslui reguliuoti. Dabar, kai socialinio verslo statusas įtrauktas į SVV plėtros įstatymą ir priimta statuso suteikimo tvarka, atsiranda galimybė kurti palankesnę aplinką. Vis dėlto reprezentuojami duomenys rodo, kad reikia daugiau sisteminių pokyčių ir konsultacijų su socialiniais verslininkais strateginio valdymo klausimais.
Siekiant stiprinti socialinį verslą, reikia:
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
- supaprastinti teisines procedūras ir sukurti aiškias statuso suteikimo sąlygas;
- pritaikyti finansinius instrumentus (garantijas, lengvatines paskolas, fondus) socialiniam verslui;
- didinti socialiai atsakingų viešųjų pirkimų dalį ir suteikti socialiniam verslui prieigą prie viešųjų užsakymų;
- kurti paramos infrastruktūrą: poveikio matavimo mokymai, verslo konsultacijos, verslo plėtros instrumentai;
- didinti visuomenės žinomumą ir supratimą apie socialinio verslo naudą.
Ekosistemos ugdymas ir vietos iniciatyvos
Siekiant gyvybingos socialinio verslo ekosistemos, būtinas glaudus nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir savivaldybių bendradarbiavimas. Vietos lygmenyje įgyvendintos strategijos ir vietos plėtros projektai turi būti paremti aiškiais atrankos kriterijais, vertinimo metodika ir skaidriais finansavimo mechanizmais, siekiant užtikrinti finansinį ir administracinį stabilumą projektų vykdytojams.
Be to, placdarmą skatinančioms veikloms - vietos veiklos grupėms, asociacijoms ir kitiems partneriams - būtina numatyti tinkamas saugojimo tvarkas ir terminus projektų dokumentacijai, užtikrinant atsekamumą bei atitikimą administravimo reikalavimams.
Kas pasiekta ir kas dar būtina padaryti
Apibendrinant, Lietuvoje jau atlikti reikšmingi žingsniai: socialinio verslo apibrėžimo įtraukimas į įstatymą, statuso suteikimo tvarkos paskelbimas ir dalyvavimas Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime. Tyrimo rezultatai suteikė faktus ir įžvalgas, kuriomis vadovaujantis galima priimti tikslines strategijas.
Tuo pat metu būtinos tolesnės priemonės: stipresnė teisinė bazė, pritaikyti finansavimo instrumentai, didesnis dėmesys socialiniams viešiesiems pirkimams, bei švietimo ir viešinimo kampanijos, kurios pakeistų požiūrį į socialinį verslą. Tik koordinuotos pastangos tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės leis sukurti aplinką, kurioje socialinis verslas taps reikšmingu įrankiu kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
| Problema | Siūlomi sprendimai |
|---|---|
| Teisinės reguliacijos trūkumai | Aiškios statuso suteikimo procedūros, supaprastintos teisės normos |
| Finansavimo stoka | Garantijos paskoloms, lengvatinės paskolos, specialūs fondai |
| Mažas žinomumas | Švietimo kampanijos, viešinimo iniciatyvos, ESEM rezultatai |
| Ribotos kompetencijos | Mokymai, verslo konsultacijos, poveikio matavimo instruktavimas |
Ne mažiau svarbu - vietos iniciatyvos ir glaudus tarpusavio bendradarbiavimas: viešosios paslaugos, nevyriausybinės organizacijos, vietos veiklos grupės ir verslas kartu kuria tvarią aplinką, kurioje jaunimas gali kurti ateitį savo regionuose, o visuomeninės problemos gali būti sprendžiamos veiksmingiau per socialinio verslo įrankius.
tags: #socialinio #verslo #skatinimo #priemones