Priešmokyklinio, pradininio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) - nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.
Bendrųjų programų tikslas - pamatus asmens ir valstybės savikūrai, suteikti visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padėti nuolat tobulinti kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti ir plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, skatinant laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų ugdymo kryptis, akcentuodamos vertybes bei kompetencijas, siekiančias užtikrinti asmens gerovę ir visuomenės pažangą.
Kompetencijos ir vertybinės nuostatos
Bendrosiose programose ugdomos kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos jos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas, o jų intensyvumas priklauso nuo konkrečios programos. Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant žmonijos kultūrinę patirtį, įtraukiant dalyko žinias, kritinį mąstymą, problemų sprendimą bei mokėjimą mokytis. Vertybių ugdymas - vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį, ir daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui.
Vertinimas ir mokymosi turinys
Vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Formuojamasis vertinimas teikia grįžtamąjį ryšį, skatina mokinio pažangą ir padeda mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Jis apima esamos situacijos įvertinimą, kuris padeda planuoti tolimesnį ugdymą, ir tai leidžia mokiniui geriau suprasti, ką dar reikia išmokti. Abipusiai formuojamasis vertinimas palaiko mokinio įsivertinimą ir kūrimąsi per mokymosi proceso laikotarpį.
Apibendrinamasis vertinimas patvirtina mokinio pasiekimus temų, skyrių ar modulų pabaigoje. Priešmokykliniame ugdyme tai gali būti aprašas; pradiniame ugdyme - pasiekimų lygis; o pagrindiniame ir viduriniame ugdyme - pažymys. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima Nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir valstybinius brandos egzaminus (VBE). Šie vertinimai organizuojami vadovaujantis ministro nustatyta tvarka, o VBE sudaro dvi dalys, kurių įvertinimas skaičiuojamas atskirai ir sujungiamas į galutinį balą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Vertinimo lygiai
Pradinio ugdymo bendrojoje programoje naudojami slenkstiniai, patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygiai; priešmokyklinio ugdymo - iki pagrindinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo - slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Vertinimo aplankai ir pažymiai naudojami siekiant tiksliai fiksuoti mokinių pažangą ir pasiekimus. Mokymosi turinys pateikiamas pagal dalykų sritis ir temas, dažnai išdėstytas metams arba dvejiems metams, o tarpdalykinė integracija įtraukiama siekiant išryškinti aktualias problemas globalaus, šalies ir asmens kontekste.
Tarpeigyvinė (tarpdalykinė) integracija
Siekiant ugdyti kompetencijas, būtina užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių dalykų. Tarpdalykinės temos padeda mokiniams matyti visapusišką reiškinių vaizdą, jas galima analizuoti iš skirtingų mokslų perspektyvų. Bendrosios programos sukuria prielaidas tarpdalykinę integraciją, o temos ir problemos yra parenkamos atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su savimi, prasmės ieškojimas, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, bei globalūs geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Siūlymai pasirenkamajam mokymosi turiniui pateikiami Nacionalinės švietimo agentūros rekomendacijose, skelbiant jas Švietimo portale. Ugdymo procese svarbu tarp dalykų užtikrinti tarpdalykinę integraciją, nes ją lemia bendrosios programos struktūra, kuri skatina temas, nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų. Kompetencijų raiška gali būti įvairi, todėl svarbu taikyti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus. Mokiniams suteikiama galimybė atliektus darbus tobulinti gavus grįžtamąjį ryšį.
Priešmokyklinio ir mokymo turinio gairės
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės; turinys pritaikomas metams ar dvejiems, su dideliu dėmesiu dermės užtikrinimui pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą ir derinant tarp dalykų. Vyresnėse klasėse nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamasi į jų turinį. Bendrosios programos įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei atsižvelgiant į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir įsakymų aktualijas, užtikrinant, kad mokinių ugdymo rezultatai atitinka valstybės tikslus.
Vertinimo, pasiekimų ir tarpdalykinės integracijos apibendrinimas
Mokinių ugdymo rezultatai - tai asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų pasiekimai. Vertinimo procesas leidžia įvertinti, kada mokiniui reikia trumpalaikės ar tęstinės pagalbos, ir kiečiau organizuoti mokymo procesą. Išorinio vertinimo tikslas - suteikti patikimą, duomenimis grįstą ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį bei informuoti bendruomenę apie Lietuvos švietimo tikslų įgyvendinimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekvienoje programoje kompetencijų ugdymas vyksta įvairių intensyvumų ir laikui bėgant mokinių pasiekimai gali kisti laikui einant.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat svarbu įtraukti praktines priemones: tarpdalykinės tematikos, projektinės ir kūrybinės veiklos, kurios ugdo kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Mokinių įsivertinimas skatina savarankišką mokymąsi, leidžia mokytojams taikyti įvairias mokymo ir vertinimo strategijas, užtikrinant, kad kiekvienas mokinys turi galimybę pasiekti aukštesnius pasiekimus.
| Programos lygis | Vertinimo pobūdis | Paieškos/veiklos būklė |
|---|---|---|
| Pradinio ugdymo | Formuojamasis + apibendrinamasis; NMPP/PUPP | Pasiekimų lygiai; aplankai; žinios ir gebėjimai |
| Pagrindinio ugdymo | Formuojamasis + apibendrinamasis; PUPP | Sąvybės su tarpdalykinėmis temomis |
| Vidurinio ugdymo | Formuojamasis + apibendrinamasis; VBE | Brandos egzaminų pasiekimai, tolygesnė kompetencijų raiška |
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #ugdymo #bendroji #pagrindine #programa