Socialinio suvokimo dėsniai ir principai

Socialinio suvokimo sąvoka apima socialinių objektų (kitų žmonių, savęs, grupių, socialinių bendrijų ir pan.) suvokimą, supratimą ir vertinimą. Terminą 1947 pradėjo vartoti JAV psichologas Dž. Bruneris. Socialiniu suvokimu jis pavadino suvokimo socialinį sąlygotumą, jo priklausomybę ne tik nuo stimulo, t. y. objekto ypatybių, bet ir nuo ankstesnės subjekto patirties, jo tikslų, ketinimų, situacijos. Vėliau socialinio suvokimo samprata kito, socialiniu suvokimu pradėta vadinti individui būdingą visuminį ne tik daiktų, bet ir socialinių objektų (kitų žmonių, grupių, klasių, tautų ir t. t.), socialinių situacijų ir pan. suvokimą.

Socialinio suvokimo ypatumai

Nustatyta, kad socialinių objektų suvokimas turi specifinių bruožų, kad jis kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų suvokimo. Pirma, socialinio suvokimo objektas (pvz., individas, grupė) nėra pasyvus ir indiferentiškas suvokėjo atžvilgiu (pvz., suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme). Antra, socialinio suvokimo subjektui aktualu ne vaizdo - suvokiamos realybės atspindėjimo rezultato - susidarymas, o suvokiamo objekto reikšmė ir vertė, taip pat vienokio ar kitokio socialinio suvokimo priežastys (kauzalinė atribucija). Trečia, socialinių objektų suvokimas labiau susipynęs su emocijomis (afektais), labiau negu negyvų objektų suvokimas priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir reikšmės.

Dėl šių priežasčių socialinė psichologija suvokimą traktuoja plačiau negu bendroji psichologija. Bendroji psichologija daugiausia domisi jutiminių vaizdų susidarymu, tiria jo procesus ir mechanizmus, o socialinė psichologija pirmiausia stengiasi patikslinti, kas būdinga suvokėjui ir kas suvokimo objektui, be to, aiškina, kad socialinis suvokimas reguliuoja pavienio individo ir socialinių grupių elgesį ir veiklą (kognityvinio atitikimo teorijos).

Socialinio suvokimo proceso komponentai

Kiekviename suvokimo akte skiriama suvokimo subjektas ir objektas, procesas ir rezultatas. Socialinis suvokimas - tai procesas, kurio metu, remdamiesi išoriniais dirgikliais (išvaizda, mimika, balso intonacija, kalbos turiniu), mes mėginame suprasti vidines kito žmogaus ypatybes, jo padėtį visuomenėje, tikslus ir savivoką. Šis procesas yra aktyvus ir kūrybiškas, neatsiejamas nuo mąstymo. Interpretuodami pojūčiais gaunamą informaciją, mes darome numanomus sprendimus, apibendriname ir analizuojame įvairiu laiku gautą informaciją.

Suvokimo etapai ir ypatumai

• Atranka: Mes nepastebime visos informacijos, o tik tą, kuri mums atrodo svarbi ar aktuali.
• Pirmumo efektas: Pirmiausia gauta informacija dažnai yra svarbesnė už vėlesnę; geriau atmintyje išsaugoma informacijos dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai.
• Baigmės efektas: Paskutinę informaciją apie žmogų dažnai geriau prisimename ir ji gali dominuoti galutiniame sprendime.
• Informacijos lyginimas ir sprendimo atidėjimas: Lyginame pastebėtas detales ir kartais verta susilaikyti nuo greitų išvadų.
• Įsijautimas (empatija): Pažvelgiame į situaciją kito žmogaus akimis, kad suprastume jo perspektyvą.

Socialinio suvokimo formos grupėse

Iš pradžių (XX a. 6 dešimtmetyje) buvo skiriamos trys socialinių objektų grupės: kitas žmogus, grupė ir socialinė bendrija, suvokėju buvo laikomas pavienis individas. Vėliau, 8 dešimtmetyje, buvo atlikti tyrimai, kuriuose suvokėjas buvo ne tik individas, bet ir visa grupė. Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį buvo išskirtos trys iš dalies savarankiškos socialinio suvokimo procesų grupės: tarpasmeninis suvokimas, savęs suvokimas, tarpgrupinis suvokimas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Kai socialinis suvokimas pradėtas tirti veiklos principo požiūriu, socialinę grupę imta traktuoti kaip veiklos subjektą, taigi ir kaip suvokimo subjektą - suvokėją. Buvo nustatyti aštuoni socialinio suvokimo variantai: grupės nariai suvokia vienas kitą ir kitos grupės narius, individas suvokia pats save, savo grupę ir kitą grupę, grupė suvokia savo narį ir kitos grupės narį, grupė suvokia kitą grupę ar grupes. Taigi socialinio suvokimo tyrimuose respektuojamas grupės kontekstas (žiūrima, kuriai grupei - savo ar kitai - priklauso suvokiamas individas) ir vadovaujamasi principu, kad tarpasmeniniai santykiai priklauso nuo grupės veiklos.

Dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos

Socialinis suvokimas nėra tobulas procesas. Mes dažnai darome klaidų, kurios gali iškreipti mūsų supratimą apie kitus žmones ir socialinę tikrovę. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių socialinio suvokimo klaidų:

1. Informacijos praleidimas: Mes ne visada pastebime visą informaciją, kurią gauname apie kitą žmogų.
2. Per didelės reikšmės suteikimas detalėms: Kartais mes suteikiame per didelę reikšmę tam tikroms detalėms, ignoruodami kitą svarbią informaciją.
3. Neteisingas ryšių tarp elementų interpretavimas: Mes galime neteisingai interpretuoti ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų, darydami neteisingas išvadas.
4. Neteisingos prielaidos, remiantis ankstesne patirtimi: Mes dažnai darome neteisingas prielaidas apie žmones, remdamiesi ankstesne savo patirtimi.
5. Išankstinės nuostatos: Išankstinė nuostata yra nuomonė apie asmenį ar grupę, dažniausiai nepalanki, susidariusi neįvertinus visų aplinkybių.
6. Socialiniai stereotipai: Supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikras žmonių grupes, dažnai įgyjami iš grupės, kuriai priklausome (tėvų, draugų, mokytojų) ir iš žiniasklaidos.
7. Pagrindinė atribucijos klaida: Tendencija pervertinti asmeninius veiksnius ir nuvertinti situacinius aiškinant kito žmogaus elgesį.
8. Halo efek tas: Tendencija susidaryti bendrą įspūdį apie žmogų remiantis viena teigiama arba neigiama savybe.

Stereotipai, nuostatos ir diskriminacija

Nuostatos, stereotipai ir diskriminacija yra glaudžiai susiję socialinio suvokimo reiškiniai. Nuostatos - tai žmogaus pasirengimas vienaip ar kitaip suvokti kokį nors objektą, numatyti situaciją ir atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią veiklą. Stereotipai dažniausiai įgyjami iš grupės, kuriai priklausome, taip pat iš žiniasklaidos. Nors stereotipai gali keistis dėl realių ekonominių, socialinių ir politinių permainų, juos pakeisti yra labai sunku.

Žiūrint istoriškai, yra stereotipų, kurių šaknys glūdi labai giliai - žmonijos evoliucijos pradžioje. Nors ir lėtai, stereotipai vis dėlto gali keistis ir tai vyksta dėl realių permainų; pavyzdžiui, panaikinus vergovę ir prasidėjus demografiniams pokyčiams, stereotipai apie tam tikras grupes keitėsi. Tačiau tyrimai patvirtino, kad žmogus pirmiausia ieško informacijos, patvirtinančios jau susidariusius stereotipus, ir nepastebi informacijos, prieštaraujančios stereotipui. Kartais stereotipiniai nusistatymai sustiprėja ir tampa ypač priešiški, tada stereotipas virsta prietaru, o dėl prietarų gali atsirasti diskriminacija.

Socialinio suvokimo dėsniai ir principai praktikoje

Socialinio suvokimo dėsniai nėra stebuklinga piliulė. Jie neištrins skausmo ar baimės. Tačiau jie keičia žvilgsnį - į save, į kitus, į gyvenimą. Psichologija nemoko būti tobulu. Ji moko būti gyvu. Beveik kiekvienas bent kartą stengėsi padaryti įspūdį: pirmajame pasimatyme, darbo pokalbyje, socialiniuose tinkluose. Šį reiškinį dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje aprašė socialinis psichologas Elliotas Aronsonas (pratfall effect). Tyrimai parodė, kad nedidelės klaidos ne silpnina, o priartina. Tobulumas dažnai sukelia atstumą ar pavydą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Taip pat yra moksliškai patvirtinta, kad jei tikime žmogaus galimybėmis, jis auga. Žodis, pasakytas su pasitikėjimu, gali tapti sėkla. Kai nutinka kažkas skaudaus - konfliktas, nesėkmė, bloga žinia - atrodo, kad griūva visas pasaulis (focusing illusion). Emocija užgožia viską, tačiau po kelių mėnesių tai dažnai praranda aštrumą.

Yra ir socialinės situacijos dėsningumų, kuriuos verta žinoti: jei žmogus šaukiasi pagalbos minioje, tikimybė, kad kas nors sureaguos, mažesnė nei tada, kai šalia yra vienas konkretus asmuo - atsakomybė išsiskaido (bystander effect). Dėmesio centro efektas reiškia, kad mes pervertiname, kiek kiti mus stebi ir vertina: dauguma žmonių pernelyg užsiėmę savimi, kad jus stebėtų.

Kaip sumažinti socialinio suvokimo klaidas?

Socialinio suvokimo klaidų išvengti nėra lengva, tačiau įmanoma. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:

• Būkite atidūs detalėms: Bendraujant reikia atidžiai stebėti visus išorinius požymius ir stengtis nepraleisti svarbios informacijos.
• Neskubėkite daryti išvadų: Prieš susidarant nuomonę apie žmogų, reikia surinkti kuo daugiau informacijos ir įvertinti ją iš įvairių perspektyvų.
• Kritikuokite savo nuostatas: Reikia nuolat kritikuoti savo nuostatas ir stereotipus, stengiantis pamatyti kitą žmogų tokį, koks jis yra iš tikrųjų.
• Būkite empatiški: Stenkitės įsijausti į kito žmogaus padėtį ir suprasti jo motyvus.
• Klausykite aktyviai: Aktyviai klausydami, galime geriau suprasti kito žmogaus perspektyvą ir išvengti klaidingų interpretacijų.
• Įvertinkite kontekstą: Svarbu atsižvelgti į situacinį kontekstą ir suprasti, kad žmogaus elgesys gali priklausyti nuo aplinkybių.
• Būkite atviri naujai informacijai: Reikia būti atviriems naujai informacijai ir būti pasiruošusiems pakeisti savo nuomonę.
• Siekite savęs pažinimo: Kuo geriau pažįstame save, tuo lengviau suprasti kitus žmones ir išvengti subjektyvių klaidų.
• Būkite pakantūs: Reikia būti pakantiems kitų žmonių skirtumams ir pripažinti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus.

Klausymasis kaip esminė socialinio suvokimo sąlyga

Klausymasis yra vienas svarbiausių įgūdžių, reikalingų adekvačiam socialiniam suvokimui. Tačiau dažnai mes tik girdime, bet nesiklausome. Skirtumas tarp girdėjimo ir klausymosi yra tas, kad klausymasis reikalauja aktyvaus dalyvavimo ir susitelkimo į tai, ką sako kitas žmogus.

Klausymosi tipai: pseudoklausymasis (klausytojas-simuliantas), žingsnio permetimas (šuoliavimas), izoliuotas klausymasis, nejautrus klausymasis. Yra du pagrindiniai klausymosi būdai: reflektyvus ir nereflektyvus. Reflektyvus klausymasis - tai aktyvus klausymasis, kurio metu bandoma suprasti kito žmogaus jausmus ir perspektyvą, perfrazuojant jo žodžius ir atspindint jo emocijas. Gero klausytojo savybės: aktyvus klausymasis, empatija, atvirumas, refleksija, akceptacija.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Socialinio suvokimo ugdymas

Socialinio suvokimo ugdymas yra svarbus aspektas siekiant harmoningų tarpasmeninių santykių ir sėkmingos socialinės integracijos. Šis ugdymas turėtų prasidėti nuo vaikystės ir tęstis visą gyvenimą. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.

Vidurinio ugdymo uždaviniai apima pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninės, pilietiškumo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, kultūrinės kompetencijų ugdymą. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.

Praktiniai taikymai

Socialinės psichologijos žinios plačiai taikomos rinkodaroje, politikoje, vadyboje, švietime, sveikatos srityje. Pavyzdžiui, suprasdami, kaip žmonės elgiasi ir kaip jie mato tam tikrus dalykus, galime lengviau juos konvertuoti į klientus. Augant technologijų įtakai ir informaciniam triukšmui, socialinės psichologijos principai tampa dar svarbesni - jie padeda atpažinti, kaip socialinės medijos formuoja mūsų nuostatas ir kaip išlaikyti kritinį mąstymą skaitmeniniame pasaulyje.

Gestalto dėsniai ir jų ryšys su socialiniu suvokimu

Gestalto dėsniai (artumo, panašumo, užbaigtumo, simetrijos, tęstinumo, figūra-fonas) apibūdina, kaip suvokiamos vizualinės grupės ir formos. Šie principai taikomi ne tik dizainui, bet ir platesniam suvokimui: elementai, kurie yra arčiau vienas kito, panašūs arba sudaro tęsinį, suvokiami kaip susiję. Užbaigtumo dėsnis parodo, kad žmogaus protas užpildo trūkumus ir sukuria visumą iš nepilnos informacijos - tai atveria kelią tiek konstruktyviam supratimui, tiek klaidingoms išvadoms.

Gestalto dėsnis	Praktinis poveikis socialiniam suvokimui
Artumo	Elementai, esantys arti, suvokiami kaip susiję; svarbu grupuoti informaciją kontekste.
Panašumo	Panašūs elementai priskiriami vienai grupei; gali iškreipti funkcijų supratimą.
Užbaigtumo	Mąstymas užpildo trūkumus; remiantis nepilna informacija daromos išvados.
Simetrijos	Suvokiamas centrinis ryšys; gali sujungti skirtingus elementus.
Tęstinumo	Linijos ir formos nukreipia dėmesį; padeda suprasti veiksmų sekas.
Figūra-fonas	Aiški figūra fone palengvina informacijos skaitomumą ir interpretaciją.

Suprasdami šiuos dėsnius, galime tiek gerinti tarpasmeninę komunikaciją, tiek optimizuoti informacijos pateikimą (pvz., svetainėse, pristatymuose), kad sumažintume klaidingų interpretacijų tikimybę.

Praktiniai pavyzdžiai, kad suprasti suvokimo poveikį

• Beveik kiekvienas bent kartą stengėsi padaryti įspūdį - pirmame pasimatyme, darbo pokalbyje, socialiniuose tinkluose.
• Maža klaida gali priartinti: nedidelės klaidos ne silpnina, o priartina (pratfall effect).
• Jei tikime žmogaus galimybėmis, jis auga - žodis, pasakytas su pasitikėjimu, gali tapti sėkla.
• Kai žmogus šaukiasi pagalbos minioje, atsakomybė išsiskaido; kartais pakanka vieno žvilgsnio ar sakinio: „Aš čia.“
• Dėmesio centro efektas: mes pervertiname, kiek kiti mus stebi ir vertina.

Šie pavyzdžiai padeda suprasti, kaip socialinis suvokimas veikia kasdienį elgesį ir tarpusavio santykius, bei parodo, kada verta taikyti refleksiją ir aktyvų klausymą, kad supratimas būtų adekvatus.

tags: #socialinio #suvokimo #desniai