Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Metodinės pagalbos kompetencijų centras, atsižvelgdamas į Lietuvos ir Europos Sąjungos sąnaudų ir naudos analizės taikymo gerąją praktiką, rengiant ir vertinant viešųjų investicijų projektus bei konsultuojant pažangos priemonių rengėjus, atnaujino socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodiką. Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą.
Metodikos atnaujinimo apimtis ir nauji įverčiai
Sveikatos apsaugos politikos srityje išplėstas išvengtų sąnaudų dėl susirgimų sumažėjimo įverčio detalumas ir nustatytos vertės skirtingiems susirgimams. Socialinės apsaugos politikos sritis papildyta nauju įverčiu, leidžiančiu įvertinti pasiryžimą sumokėti už padidėjusį nestacionarių socialinių paslaugų jaunimui prieinamumą ar pagerėjusią jų kokybę. Sporto politikos sritis papildyta nauju įverčiu - pasiryžimas sumokėti už padidėjusį sporto infrastruktūros prieinamumą ir pagerėjusią paslaugų kokybę.
Kam reikalingas poveikio matavimas
Organizacijos poveikį matuoja dėl keleto priežasčių - norėdami įsitikinti arba įvertinti savo poveikį kuriančių veiklų efektyvumą ir atsakyti į klausimą, ar jų metodas iš tiesų prisideda prie socialinės problemos sprendimo ir ar tai daro efektyviai. Turint atsakymą į šiuos klausimus, poveikio matavimo rezultatai gali pasitarnauti parodant visuomenei, klientams, investuotojams, savo darbuotojams, savanoriams, jog jų veikla tikrai kuria svarbų pokytį. Poveikio matavimas gali būti reikšmingas instrumentas, leidžiantis savivaldybėms efektyviau planuoti ir valdyti siekiamus rezultatus ir skirtingoms sritims numatomus resursus.
Poveikio vertinimo principai ir tipai
Poveikį galima matuoti dviem būdais - renkant kokybinę arba kiekybinę informaciją. Dažniausiai jaunos socialinį poveikį kuriančios organizacijos pradeda nuo kokybinių tyrimų. Kokybinė informacija yra naudos gavėjų atsiliepimai - kaip jų gyvenimai pasikeitė po jūsų intervencijos, ar ji padėjo sumažinti ar panaikinti problemos, su kuria susiduria tikslinė grupė, padarinius.
Kiekybiniai indikatoriai - tai įrodymas, jog pasiekėte savo poveikio tikslus. Dažniausiai jie - pastebimi, suskaičiuojami rodikliai, padedantys jums suprasti, kokį (kokio stiprumo) poveikį sukūrėte savo tikslinei grupei. Indikatorių gali būti itin įvairių - ir kokybinių, ir kiekybinių. Vienas dažniau literatūroje sutinkamų pavyzdinių kokybinių rodiklių - vaikų tikėjimas, jog jų laukia šviesi ateitis. Socialiniai verslai dažnai siekia pokyčio, kuris yra “minkštas” - jo negalima suskaičiuoti ant pirštų, pasverti ar pamatuoti termometru.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Kokybiniai tyrimai ir jų taikymas
Patariame apklausos įrankio neruošti vien savo nuožiūra. Kurdami tyrimo klausimyną remkitės savo pokyčio teorija. Gali būti, kad negalėsite tiesiogiai apklausti savo naudos gavėjų. Pavyzdžiui, jeigu jie yra labai maži vaikai, arba žmonės su stipria negalia. Tokiu atveju apgalvokite, kas galėtų kalbėti už juos - tėvai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Jeigu turite galimybę, tyrimo dalyvius apklauskite bent du kartus - prieš jūsų intervenciją ir po jos. Tokiu atveju, gausite tiksliausią ir nuoširdžiausią informaciją ir galėsite įvertinti, kokių rezultatų pasiekėte. Įgudusios rinkti kokybinę informaciją, organizacijos pamažu pradeda atlikti ir kiekybinius tyrimus.
Kiekybiniai tyrimai ir indikatoriai
Atlikę kokybinį tyrimą ir paėmę interviu iš savo naudos gavėjų galite matyti, kad po jūsų intervencijos jie teigia, kad jaučiasi geriau, labiau pasitiki savimi. Tačiau šie rezultatai vis dar yra pakankamai abstraktūs, subjektyvūs, juos sunku palyginti tarpusavyje. Indikatoriai - tai įrodymas, jog pasiekėte savo poveikio tikslus. Jeigu jūsų organizacijos ilgalaikis poveikio tikslas - saugi kaimynystė, kaip gerą indikatoriaus pavyzdį galima įvardinti nusikaltimų, įvykusių toje kaimynystėje, skaičių. Jeigu dirbate su sveikatingumo ir fizinio aktyvumo programomis - galbūt pasirinksite stebėti ir matuoti tikslinės grupės fizinio aktyvumo trukmę arba judesių amplitudę.
Indikatorių pasirinkimas ir praktiniai patarimai
Tam, kad indikatorius būtų geras, jis turi būti pamatuojamas. Kiek tikslinės grupės narių turi būti pasiekti? Kiek žmonių turi dalyvauti jūsų veikloje, jog veiktų jūsų sukurta poveikio grandinė? Suderinkite savo ilgo laikotarpio poveikio tikslus ir resursus, kuriuos turėsite. Kokio stiprumo poveikis turi būti sukurtas? Kaip stipriai turi pasikeisti dabartinė situacija, kad įvyktų jūsų siekiamas poveikis? Kada turi būti pasiektas šis poveikis?
Pagalvokite apie chronologinę įvykių seką pokyčio grandinėje - galbūt ji pasufleruos, kada turėtumėte pasiekti šio konkretaus indikatoriaus judėjimo. Jeigu organizacijos neturėtų jokio resursų trūkumo, siūlytume kiekvienam jūsų poveikio tikslui grandinėje įvardinti po keletą indikatorių. Realybėje, vis dėlto, ištekliai rinkti informaciją ir matuoti pokytį yra itin riboti. Priimti tokį sprendimą gali padėti keletas dalykų. Visų pirma, įvertinkite, kokią informacija galite surinkti efektyviausiai ir kokią galite rasti viešai prieinamuose šaltiniuose. Be to, įsivertinkite, kaip norite matuoti savo sėkmę, kuo norėsite girtis visoms suinteresuotoms šalims.
Matavimo laikas ir dažnumas
Pirminiam pokyčio grandinės patvirtinimui indikatoriai matuojami du kartus - vieną kartą, kai sukuriate savo pokyčio teoriją, o kitą - po jūsų įvardinto laiko, kai turėtų įvykti poveikis. Po antrojo matavimo karto galėsite pastebėti, ar pasiekėte savo planuotų indikatoriaus tikslų (kas, kokio stiprumo, kada). Vėliau tyrimų dažnumą ir intensyvumą pasirinkite individualiai pagal savo poreikius. Mūsų patarimas - pasistenkite į tyrimą įtraukti kuo daugiau savo programos dalyvių - tuo tikslesnius rezultatus gausite. Jeigu bus apklausti ne visi, svarbiausia į tiriamųjų grupę dalyvius atrinkti kuo labiau atsitiktinai ir aklai, galima naudotis burtų keliu, atsitiktinių sąrašų generatoriais ir t.t.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Įrankiai ir metodologijos
Įrankiai, apie kuriuos kalbame - mokslininkų sociologų sukurtos skalės ir klausimynai. Taip pat, galite apsilankyti ir bibliotekoje su klausimu apie sociologinių tyrimų įrankius. Tam, kad indikatorius būtų geras, jis turi būti pamatuojamas. Mes siūlome unikalią socialinio darbo praktikų ir mokslininkų parengtą metodologiją vertinti socialinių paslaugų kokybę. Nacionaliniu nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų kokybės standartu NOKAS, kurį 2019 m. Darbuotojų nuomonės tyrimas (standartizuota anketa), organizacijos darbuotojai patys įsivertina savo organizacijos paslaugų kokybę ir praktiką.
Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Paramos paslaugos ir konsultacijos
Inicijuojame įvadinius mokymus komandai. Įvadiniai mokymai komandai. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai. 10 konsultacijų x 2 val. arba 3-4 strateginės sesijos x 4 ak. val. (8 ak.) Papildomai siūlome aptartos ir suderintos poveikio vertinimo metodologijos parengimo paslaugas pagal jūsų vidaus dokumentų pavyzdį. Esant poreikiui, galime jums padėti parengti tam tikrą dokumentaciją (pvz. darbuotojų motyvavimo ir adaptacijos tvarka, teisių užtikrinimo tvarka, kokybės politika, personalo politika ir kt.) reikalingą kokybei užtikrinti.
Reguliavimo kontekstas ir socialinio verslo statusas
2024 10 09 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Socialinių paslaugų kokybė ir jos vertinimas
Socialinių paslaugų kokybė yra daugialypė, ji priklauso nuo skirtingų veikėjų: paslaugų gavėjo (kliento), socialinio darbuotojo, artimųjų, įstaigos, teikiančios paslaugas partnerių ir steigėjų. Socialinio darbo kokybė neegzistuoja pati savaime, ją kuria organizacija, darbuotojai ir klientai bei partneriai kartu. Todėl kai kuriuos aspektus, tarkim organizacijos veikimą, darbuotojų motyvaciją yra lengviau įvertinti.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
„Kokybė - tai filosofija, tai dėmesio sutelkimas į klientą, nuolatinis tobulėjimas ir komandinis darbas“.- F. Mes siūlome unikalią socialinio darbo praktikų ir mokslininkų parengtą metodologiją vertinti socialinių paslaugų kokybę.
Praktiniai žingsniai poveikio vertinimo eigoje
- Sukurkite pokyčio teoriją (TOC) ir aiškiai suformuluokite ilgalaikius, vidutinio ir trumpo laikotarpio poveikio tikslus.
- Pasirinkite matomus ir pamatuojamus indikatorius kiekvienam poveikio tikslui; suderinkite indikatorius su turimais resursais.
- Rinkite kokybinę informaciją - interviu, atsiliepimus, fokus grupes, remkitės sociologiniais įrankiais ir skalėmis.
- Įgaukite gebėjimus rinkti kiekybinius duomenis, nustatykite mėginio dydį ir atrankos metodiką (atsitiktinė atranka, burtai ir t.t.).
- Atlikite bent du matavimus: prieš intervenciją ir po jos; analizuokite pasiektus rezultatus ir jų reikšmę.
- Parenkite dokumentaciją kokybei užtikrinti ir viešinkite savo poveikio rodiklius, jei siekiate SVV statuso ar finansavimo.
Nauda institucijoms ir savivaldybėms
Poveikio matavimas gali būti efektyvi priemonė perduodant socialiniams partneriams teikti viešąsias paslaugas. Savivaldybių planavimo dokumentuose ir pavaldžių įstaigų ar teikiančių paslaugas socialinių partnerių ataskaitose - kaip įrankis siekiant įvertinti taikomų priemonių efektyvumą, tinkamą resursų panaudojimą. Savivaldybės pritaikiusios poveikio matavimo metodiką gali efektyviau planuoti ir valdyti siekiamus rezultatus bei resursus.
Galimos paslaugos ir mokymai
- Įvadiniai mokymai komandai apie socialinio poveikio sąvoką ir matavimo įrankius.
- Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai.
- Tinkintos metodologijos parengimas pagal vidaus dokumentų pavyzdžius.
- Pagalba parengiant darbuotojų motyvavimo, adaptacijos, kokybės politikos dokumentus.
Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo kuriamu socialiniu poveikiu. Socialinio poveikio vertinimo metodika padeda ne tik įvertinti veiklos efektyvumą, bet ir aiškiai formuluoti, kurie pokyčiai yra pasiekiami, kokie indikatoriai tai patvirtina ir per kokį laiką pasiekiami rezultatai.
| Žingsnis | Veikla | Rezultatas |
|---|---|---|
| 1 | Pokyčio teorijos kūrimas | Aiškūs ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai |
| 2 | Indikatorių parinkimas | Pamatuojami rodikliai |
| 3 | Duomenų rinkimas (kokybiniai + kiekybiniai) | Patikimi įrodymai apie poveikį |
| 4 | Analizė ir viešinimas | Sklandi komunikacija su suinteresuotaisiais |
tags: #socialinio #poveikio #vertinimo #veiksmai