Per metus vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius padidėjo 189 eurais arba 8,2 proc. ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė apie 2 480 eurų.
Vidutinis darbuotojų atlyginimas Lietuvoje per metus - ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu užpernai - didėjo vidutiniškai 107 eurais „į rankas“, arba 7,6 proc. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per metus padidėjo 8,2 proc.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė minimalios mėnesinės algos didinimas apie 12 proc. bei skirtinga situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Skirtingi augimo tempai padiktavo galiausiai 8 proc. augimą bendrai visoje šalyje“, - apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pajamų augimo struktūra: medianos ir vidurkio pokyčiai
Pasak „Sodros“ atstovės, sparčiau nei darbo pajamų vidurkis, augo jų mediana. Tai rodo, jog visgi darbo pajamos pernai sparčiau didėjo uždirbantiems mažiausiai ir kiek lėčiau darbo pajamos užaugo tiems, kurių apskirtai uždirbamos darbo pajamos yra vienos didžiausių rinkoje.
Institucijos duomenimis, darbo pajamų mediana per metus padidėjo 8,7 proc. ir siekė 1,93 tūkst. eurų prieš mokesčius - pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1,23 tūkst. eurų „į rankas“, o pusė - daugiau.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Profesiškai ir pagal sektorius: kas augo labiausiai
„Sodra“ skelbia, jog labiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų darbo pajamos, vidutiniškai per metus padidėjusios 9,9 proc. arba 68 eurais apo mokesčių. Toliau rikiavosi tarnautojai (9,5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (9,4 proc.). Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos augo apie 9 proc., vadovų - 7,9 proc. arba 128 eurais „į rankas“.
Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas fiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.).
Vis tik, K. Zitikytės teigimu, didžiausios darbo pajamos ir toliau fiksuojamos informacijos ir ryšių veikloje - vidutinis darbo užmokestis siekia 2,2 tūkst. eurų „į rankas“.
Amžiaus grupių skirtumai
Anot K. Zitikytės, praėjusiais metais skirtumai išryškėjo ir tarp skirtingų amžiaus grupių apdraustųjų. „Sodros“ duomenimis, sparčiausias darbo pajamų augimas pernai fiksuotas tarp vyriausių darbo rinkos dalyvių - 51-60 m. darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc. arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų - 9,4 proc. arba 97 eurais.
Tuo metu iki 30 m. amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau - 6 proc. (82 eurais), iki 25 m. - 5,2 proc., arba 52 eurais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Regioniniai ir amžiaus skirtumai, jaunimo padėtis
Pajamos priklauso ir nuo regiono. „Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26-30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 procentus, tuo tarpu įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 procentų“, - skaičiuoja K.
Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama.
Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų - 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai - aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
Mažėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Pasak „Sodros“ atstovės, per pastarąjį dešimtmetį fiksuojamas mažiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų, susitraukęs beveik 10 proc. punktų - 2016 m. pajamos skyrėsi 18,2 proc., o pernai - 8,5 proc.
Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau - jų vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1 530 eurų, moterų - 1 422 eurus.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
„Apskritai, kelerių metų tendencija - tiek į vėlesnį amžių nukeliamas šeimos planavimas, pirmiausia vyrų ir moterų įsitvirtinimas karjeroje, didelis moterų užimtumo lygis. Visa tai diktuoja, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų sušvelnėjo“, - sakė K. Zitikytė.
„Paskutiniais metais prisidėjo tai, kad būtent moterų darbo pajamos augo sparčiau ir tai buvo susiję būtent su profesijomis - kuriomis daugiau dirba moterys, kuriomis daugiau vyrai. Čia tie skirtumai ryškėjo“, - tęsė ji.
Didžiausi skirtumai tarp sveikatos specialistų, kur atlyginimų atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų. Tokios tendencijos, „Sodros“ duomenimis, vyrauja ir prekyboje - pardavėjai vyrai gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį, nors moterys šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų. Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai taip pat vieni didžiausių - siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma - tik 25 proc.
Tuo metu mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų. Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28-38 m. amžiaus žmonių, kai moterys skiria laiką vaikų auginimui arba sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Tuo metu tarp 54-62 m. amžiaus žmonių skirtumai mažėja ir, anot K. Zitikytės, prieš pensiją moterys pradeda uždirbti daugiau nei vyrai. Pensiniame amžiuje vyrų pajamos vėl viršija moterų - nors skirtumai mažėja, šiuo metu vidutinė vyrų pensija yra 14,6 proc. arba 93 eurais didesnė.
Darbo rinkos dinamika ir užimtumas
Pernai gruodį, palyginti su 2024 metų gruodžiu, dirbančiųjų skaičius padidėjo 0,2 proc. arba 2,5 tūkst. žmonių. Darbančiųjų skaičius per metus padidėjo minimaliai (0,01 proc.) ir siekė apie 1,4 mln., o per mėnesį - rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, - traukėsi 0,3 proc.
Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo įmonėse dirbančių žmonių skaičius traukėsi 2,3 proc., o viešajame sektoriuje - augo 2,4 proc. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius.
Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau metinį pajamų pokytį aplenkė metinis kainų pokytis - rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų ir siekė 1 753 eurus.
Realiojo pajamų augimo iššūkiai
Vis tik, anot jos, lėčiau augant ekonomikai, buvo fiksuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas. K. Zitikytės teigimu, 2024 m. darbo užmokesčio augimas siekė apie 8 proc., o pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc.
„Dar veikė ir kainų pokyčiai - didesnis kainų augimas negu fiksuodavome 2023 m. ir 2024 m., todėl tenka konstatuoti, kad 2025 m. pats realusis pajamų augimas buvo mažesnis nei dar ankstesniais metais“, - teigė K. Zitikytė.
Darbo užmokesčio pasiskirstymas pagal pajamų grupes
„Sodra“ skaičiuoja, kad beveik kas ketvirtas darbuotojas paskutinį metų ketvirtį gavo 1-1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius arba 750-1100 eurų po jų, penktadalis darbuotojų - atitinkamai 1,5-2 tūkst. Labiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų atlyginimai: „į rankas“ - beveik 10 proc., arba 68 eurais.
„Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas darbuotojas trečiąjį ketvirtį uždirbo 1-1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 755-1012 eurų „į rankas“, daugiau nei trečdalis - atitinkamai 1,5-2,5 tūkst. eurų arba 1012-1525 eurus, o kas penktas - atitinkamai 2,5-4 tūkst.
Minimali mėnesinė alga, „Sodros“ grindys ir socialinių įmokų pokyčiai
Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. 115 eurų arba 11,1 proc. Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)). Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už Sodros grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis. Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų sumos. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos.
Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t.y.1038 Eur (MMA). Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamų, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį. Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Ar esant grindims - galima dirbti mažiau nei 1 etatas? Taip, esant Sodros grindims galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliesiems bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
Mokesčių ir įmokų pakeitimai
Nuo 2025 metų 0,03 proc. mažėja II grupei priskiriamų darbdavių įmokos. Kitos įmokos ir jų tarifai nesikeičia. Nuo 2024-01-01 šalies VDU didėja nuo 1 684,90 iki 1 902,70 Eur. Nuo 2024 metų 0,08 proc. mažėja II grupei priskiriamų darbdavių įmokos. Kitos įmokos ir jų tarifai nesikeičia. Nuo 2023-01-01 šalies VDU didėja nuo 1 504,10 iki 1 684,90 Eur. Nuo 2023 m. pasikeitė II grupei priskiriamų darbdavių įmokos - padidėjo 0,07 proc.
1-SD pranešimas „Sodrai“ teikiamas, kai yra pranešama apie darbuotojo darbo pradžią. „Sodros“ įmokų mokėjimo terminas yra vienas - iki kito mėnesio 15 dienos.
Mokesčių įstatymai nedraudžia darbdaviui GPM ir „Sodros“ įmokas už darbuotoją sumokėti savo lėšomis. Papildomos įmokos „Sodrai“ nuo MMA nėra bauda ar netesybos. Jeigu darbuotojas dėl pravaikštų nedirbo, darbo užmokestis neskaičiuojamas.
Išmokos, senatvės pensijos ir darbo galimybės iki pensijos
Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Socialinio draudimo išmokų parašiutas skleidėsi taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka - 10 proc., vaiko priežiūros išmoka - 12 proc.
Iš „Sodros“ duomenų matome, kad dažniau dirba sulaukę pensinio amžiaus tie, kurie dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Be to, šių metų duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos išankstinę pensiją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas - 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams - dar 1,4 tūkst.
Visoje šalyje senatvės pensijos gavėjų yra apie 630 tūkstančių, tai tie 8 tūkst. (gaunantys išankstinę pensiją - BNS) nėra didelė dalis - dviejų procentų nesiektų, tai pats mastas nėra didelis. Tačiau šie žmonės priima sprendimą gauti išankstinę senatvės pensiją, nepaisant to, kad ji yra ir mažinama. Didžioji dalis šių žmonių prieš tai gauna nedarbo išmoką. Tai reiškia, pirma iškrentama iš darbo rinkos ir tada naudojamasi galimybe imti išankstinę pensiją.
Statistinė apžvalga: kas vertas dėmesio
Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį.
Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 m. sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26-30 m. Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose.
„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. uo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“, - sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
| Rodiklis | Pokytis / reikšmė |
|---|---|
| Vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius | +189 EUR (8,2 %), ~2 480 EUR |
| Darbo pajamų mediana (prieš mokesčius) | 1,93 tūkst. EUR, +8,7 % |
| Vidutinis „į rankas“ (vyrai) | 1 530 EUR |
| Vidutinis „į rankas“ (moterys) | 1 422 EUR |
| MMA nuo 2026 m. | 1153 EUR (ant popieriaus), +11,1 % |
Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis toliau keitėsi įvairiai sektoriuose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje, statyboje bei transporte ir saugojime fiksuotas spartesnis augimas, tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje augimas išliko nuosaikus.
tags: #kiek #uzdirba #sodros #darbuotojai