Kiekvieno žmogaus socializacija prasideda toje aplinkoje, kurioje jis auga, dažniausiai tai būna šeimos aplinka. Šeima - pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmens pagrindai. Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje.
Šeimos samprata, funkcijos ir socialinio pedagogo kontekstas
LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (...) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“
Šeimoje nuo pat vaiko gimimo formuojasi jo poreikiai, vertybės, pasaulėžiūra, būtent čia jis tampa asmenybe, socialiniu vienetu. Kaip teigia L.C.Johnson (2003), dirbant su individais, šeimomis ir grupėmis, svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį į save patį ir jo santykių su kitais formavimąsi. Dirbant su klientais šeimose ar grupėse atsiranda galimybė padėti klientui surasti ir kitokį atsakymą į pirmiau pateiktą klausymą, susijusi su žmogaus priimamumu ir individualumu. Faktiškai socialinis darbuotojas pagal socialinio darbo vertybes duoda teigiamą atsakymą į šį klausimą.
Šio tikslo siekiant, reikia išspręsti uždavinius: išsiaiškinti kas yra šeima, paanalizuoti kaip pasikeitė šeima, panagrinėti kas yra probleminė šeima ir kokia jos samprata, aptarti socialinio pedagogo kompetencijas, išanalizuoti socialinio pedagogo darbą su probleminė šeima. Tyrimas atskleidė socialinių pedagogų poreikį įgyti kompetencijas: bendravimo, bendradarbiavimo su žmonėm, partneriais; išmokti naujų veiklos su rizikos grupės vaikais prevencinio darbo metodų; pasitobulinti užsienio kalbos įgūdžių, vadybinės, socialinės pedagogikos etikos srityse; įgyti žinių dirbant su kitataučiais, pabėgėlių, imigrantų vaikais (Terechovienė ir Leliūgienė 2012, 202 p.).
Socialinio pedagogo vaidmenys ir funkcijos
Socialinis pedagogas - mokykloje dirbantis specialistas, dažniausiai įgijęs socialinio pedagogo išsilavinimą (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo). Socialinio pedagogo vaidmenys apima interesų gynėją, ekspertą, tarpininką, advokatą, pagalbininką, psichoterapeutą ir visuomeninį veikėją. Interesų gynėjas - atstovauja vaiko teisėms ir interesams, ypač konfliktinėse situacijose. Ekspertas - turi žinoti įvarius įstatymus ir normas, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą mokiniams. Tarpininkas - jungia vaiko, šeimos ir įvairių institucijų grandis, kurios sudaro pagalbos komandą. Socialinio pedagogo komandos formavime dalyvauja psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba, o komanda kartu priima pedagogines diagnozes ir sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio pedagogo funkcijos: įvertinimo funkcija (nuolatinis mokinio elgesio ir pažangos įvertinimas), korekcinė-konsultacinė funkcija (rengia pagalbos priemones, rekomendacijas tėvams, mokytojams, bendraklasiams), konsultacinė funkcija, prevencinė funkcija (šviečiantys projektai aplinkoje apie teisę, smurtą, narkotikus ir kt.), teisinė funkcija (vaikų teisių gynimas), socialinio ugdymo funkcija (prosocialių vertybių formavimas). Taip pat svarbūs tarpininko, advokato, pagalbininko, psichoterapeuto, eksperto ir visuomeninio veikėjo vaidmenys.
Darbo su šeima formos gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės formos apima krizių intervenciją ir problemą orientuotą darbo modelį (kontraktą tarp šeimos ir socialinio pedagogo). Ilgalaikės formos - daugiau nei 4 mėnesius trunkanti veikla, orientuota į įgūdžių ugdymą, tarpinio proceso koordinavimą, vaikų ir šeimų įtraukimo į teigiamas veiklas skatinimą.
Darbas su šeima
Šeima yra pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą. Darbo su šeima formos apima edukacinę pagalbą, psichologinę paramą, laiko organizavimą, laisvalaikio planavimą bei konsultacijas tėvams ir vaikams. Edukacinė pagalba skirta tėvų pedagoginės kultūros formavimui - aptariami klausimai apie pedagoginį ir socialinį - psichologinį tėvų ruošimą būsimųjų vaikų auklėjimui.
Prevencinė funkcija įgyvendinama per projektus, seminarus, kuriuose šviečiama apie teises, saugumą, smurtą, narkotikų vartojimą ir kitas socialines temas. Konfliktinės situacijos kartais reikalauja tarpdisciplininio įsikišimo - į pagalbą gali ateiti psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojai ir kiti instituciniai partneriai. Suburiama prevencinė darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra vienas iš narių, o vadovą ar pavaduotoją gali teikti mokykla.
Individualus darbas vyksta tuo atveju, kai konsultuojamas tik vaikas. Socialinis pedagogas padeda vaikui spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, ugdo įgūdžius ir gebėjimą pačiam spręsti problemas. Pirmasis žingsnis - kreipimasis, kuris užregistruojamas žurnale; antrasis - analizė ir sprendimų priėmimas - ar reikia keisti individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijų metu naudojamos žinios apie asmenybės vystymąsi ir skirtingumus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kompetencijos ir darbo aplinka
Socialinio pedagogo kompetencijos apima gebėjimą įvertinti ugdytinių poreikius, sudaryti pagalbos planą, taikyti ugdymo metodus, organizuoti ugdytinių veiklą, analizuoti poveikio efektyvumą, įvertinti vaiko vietą socialinėje grupėje. Reikšminga - asmeninės savybės: empatiškumas, kantrumas, taktiškumas, atsakingumas, kūrybiškumas, energingumas, gebėjimas bendradarbiauti ir motyvuoti. Darbo sąlygos - aplinka ir išorės veiksniai, kurie daro įtaką rezultatams; prastos sąlygos gali mažinti darbo efektyvumą.
Šio darbo svarba kyla iš to, kad socialinio pedagogo veikla - kryptinga, orientuota į konkretų vaiką ir jo šeimą, skirta socializacijos procese kilusių problemų sprendimui. Tarpsektorinis bendradarbiavimas su tėvais, mokykla, socialinėmis tarnybomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis užtikrina veiksmingesnį pagalbos teikimą. Efektyvumas matuojamas per pasiektus pokyčius vaikų elgsenoje, mokymosi pasiekimuose, šeimos sąveikoje bei prevencinių priemonių įsitraukime.
Prevencinės ir ateities kryptys
Prevencijos srityje socialinis pedagogas organizuoja ir dalyvauja projektuose, skatinančiuose teigiamas socialines vertybes, šeimos ir vaiko gerovės stiprinimą. Krizių intervencija ir problemų sprendimo modeliai padeda suvaldyti esamas situacijas bei įtvirtinti kontraktą tarp šeimos ir socialinio pedagogo. Mikrorajono aplinkos pažinimas, bendradarbiavimas su policija ir kitomis institucijomis yra svarbi prevencijos dalis, užkertanti kelią paauglių nusikalstamumui ir priklausomybėms.
Socialinio pedagogo veiklos su šeima įgyvendinimo praktika
Mokyklose socialiniai pedagogai veikia kaip socialiniai asistentai ir advokatai vaikų naudai, teikdami teisinę ir edukacinę pagalbą. Socialinė pedagoginė veikla yra kryptinga, nukreipta į vaiko asmenybės ugdymą ir socializacijos procese kilusių problemų sprendimą, bendradarbiaujant su auklėtojais, tėvais ir plačiąja bendruomene. Ši veikla gali būti taikoma tiek individualiai, tiek mažoms grupei, bendradarbiaujant su tėvais, mokykla ir institucijomis, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą ir socialinę gerovę.
Taikomi formatai ir praktikos įrankiai
Darbo su šeima formos apima trumpalaikę ir ilgalaikę veiklą, krizių intervenciją ir problemų sprendimo modelį. Mokykla gali vykdyti tėvų pedagoginį švietimą, organizuoti tėvų ir vaikų naudingą veiklą, užtikrinti laisvalaikio organizavimą, atsižvelgiant į tautos tradicijas. Atviros mokyklos struktūroje turėtų būti socialinio pedagogo, psichologo, socialinio darbuotojo ir socialinio edukatoriaus pareigybės, kurios aiškiai ir nuosekliai koordinuoja tėvų ir vaikų ugdymą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kiekvienam pačiam vaikui gali būti parengtas individualus pagalbos planas, kuris apima įvertinimą, korekcijas, prevencines priemones ir stebėjimą. Darbas su šeima taip pat apima laisvalaikio organizavimą, kurio tikslas - sukurti pozityvią mikroklimatą ir skatinti bendravimą šeimoje. Socialinis pedagogas dirba su vaikais, kurių elgesys ar mokyklos aplinka kelia riziką jų augimui ir raidai, bet taip pat svarbu - skatinti jų gebėjimus bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Rezultatai ir lūkesčiai
Efektyvi socialinė pedagoginė veikla prisiima kryptingumą, profesionalumą ir žinių bei įgūdžių kompetenciją. Pagrindinis rezultatas - vaikas su sveika psichine ir fiziška gerove, gebantis spręsti kasdienes problemas, mokytis ir bendrauti su bendraamžiais bei pedagogais, bei būti aktyvus savo šeimoje ir bendruomenėje. Socialinis pedagogas turi gebėti matuoti įgytą poveikį, vertinti procesą ir pritaikyti intervencijas atsižvelgiant į situaciją.
| Veiklos forma | Trukmė | Tikslas |
|---|---|---|
| Krizių intervencija | Trumpalaikė | Skubi reakcija; kontraktas su šeima |
| Problemu orientuotas modelis | Trumpalaikė | Spręsti konkrečias problemas; įgalinti šeimą |
| Ilgalaikės formos | >4 mėn. | Ilgalaikių įgūdžių ugdymas; prevencijos tęstinumas |
tags: #socialinio #pedagogo #socioedukacine #veikla #su #seima